Sveiki,
gal galėtumėte kažkas patarti.
UAB ir FA jungtinės nuosavybės teise sutarė pastatyti pastatą. Abu įnešė tam tikrą sumą lėšų apmokėdami statybos darbus ir medžiagas. UAB šią lėšų sumą kaupė sąsk. 1212 "Ruošiami naudoti pastatai". PVM už statybos darbus ir medžiagas UAB atskaitė. Pastatas kaip ir užbaigtas , bet dar nepradėtas naudoti. Juridiškai jis priklauso FA. Ar gali UAB tiesiog parduoti FA savo investuotų į pastatą lėšų dalį apmokestinant 21% PVM? Nefiksuojant apskaitoje pastato ar jo dalies kaip IT, nes tuomet dar reikėtų išsirašyti sąskaitą sau. Ar nematote čia kažkokių mokestinių rizikų?
Būčiau dėkinga už jūsų mintis.

Čia gaunasi, kad jūs parduodate prekes už ES ribų, t.y. neimportuotas į ES teritoriją, todėl PVM ir būtų ne Lietuvos PVM objektas. Dokumentus panašiem sandoriam pas mus ruošia ir derina kitas žmogus, tai tiksliai neatsakysiu. Bet principas toks, kad Kinijos pardavėjas sąskaitoje galėtų nurodyti visas 3 įmones: pardavėją, pirkėją ir galutinį gavėją. Kol prekės keliaus jūs taip pat išrašote sąskaitą savo pirkėjui (galutiniam gavėjui), sąskaitoje galite pažymėti, kad prekės nemuitintos ES (Goods are not EU customs cleared). Kitus eksporto dokumentus (tam tikrus sertifikatus ir pan.) Kinijos pardavėjas turi parengti jau galutiniam gavėjui, kad jis galėtų susiforminti prekių importą savo šalyje. Na kažkas panašaus. Tikiuosi, ant kelio užvedžiau ;)

Sveiki,
UAB valdo 1 akcininkas, direktorius. Ši UAB 2011 m. steigė įmonę Latvijoje ir turi 100 % jos akcijų. Dabar nuspręsta parduoti šias akcijas tam vieninteliam UAB akcininkui. Ar galima parduoti šias akcijas už nominalią vertę ryšium su tuo, kad LV įmonė praeitais metais uždirbo mažai pelno (80 Eur)? Nuosavo kapitalo dydis buvo apie 50000 Eur. Ar kyla kokių nors mokestinių rizikų dėl tokios akcijų kainos ?

Supratau. Žodžiu pagal naują MMA. Dėkoju !

Sveiki,
reikia atleisti darbuotoją jos pareiškimu paskutinę vaiko priežiūros atostogų dieną, t.y. 2016-01-25. Šiose atostogose ji buvo nuo 2013-04-08. Iki auginimo atostogų pradžios darbuotojai gaunasi nepanaudotų atostogų 8,71 d.d. (1244 k.d.) Prieš išėjimą auginti vaikelį jos mėn. alga buvo 1000,-Lt. Ar pagal šį darbo užmokestį ir turėčiau skaičiuoti kompensaciją? Gausis mažiau nei dabartinė minimali.
Būčiau dėkinga už patarimą.

Ačiū! Visada drąsiau, kai įsitikini, kad ne tu vienas taip galvoji.

Gal kas galėtų įmesti trumpą nuomonę.

Sveiki,
gal kas galite patarti. Ar galima sudengti tarpusavio skolas skirtingomis valiutomis? T.y. pirkėjas mums skolingas USD (Latvijos įmonė, šiaip valiuta pas juos irgi EUR), o mes skolingi EUR. Ar perkonvertavus USD užskaitymo dienos kursu galėčiau sudengti tokias skolas?
Būčiau dėkinga už patarimą

Bet iš principo galima būtų dabar už visus šiuos metus pakoreguoti GPM, kad nereikėtų darbuotojams metų gale prisimokėti? Labai visi nustemba, - iš kur gi čia man dar ir susimokėti reikia! Kai pavyksta susigrąžinti iš valstybės, tada džiaugiasi, o va susimokėti niekas nenori.

Sveiki,

gal kas galėtų patarti. Jeigu iki šiol nedarydavau GPM perskaičiavimų pagal sodros atsiųstas pažymas apie išmokėtas ligos ir kt. pašalpas. Ar galiu padaryti koregavimus skaičiuojant tarkim spalio mėn. DU už visą laikotarpį nuo metų pradžios?

Ačiū už patarimus ! Manau pasinaudosiu antruoju

Darbuotojai šiandien (7 d.) baigiasi nedarbingumo laikotarpis. Paskaičiusi forumą supratau, kad tokiu atveju atleidžiama kitą dieną. Bet jeigu tai dar jos darbo diena, tai turiu užrašyti jai kažkiek darbo laiko, tarkime 0,5 val. ir paskaičiuoti DU. O gal galiu neskaičiuoti, nes ji tik ateis susitvarkyti atleidimą?
Gal galit patarti ?

Sveiki,
IT įsigytas 2015 04 mėn., taigi naudojamas ir dėvimas jau 5-tas mėnuo. Jo vertė susidėjo iš keleto detalių. Viena tų detalių sugedo ir pardavėjas jos vertei išrašė kreditinę sąskaitą (2015.08 mėn). Taip pat pardavė kitą analogišką tik pigesnę detalę vietoj sugedusios (išrašė pardavimo sąskaitą). Kaip teisingai pakeisti dėvimo IT vertę? Manau turėčiau perkainuoti jį nuo tada, kai detalė buvo pakeista, sumažinant jo vertę detalių verčių skirtumu arba sumažinant grąžintos detalės verte, o naujai įsigytą (atskirai jos vertė nedidelė) dėti į sąnaudas. Ar nereikia atstatyti tik tos detalės nudėvėtos vertės?
Būčiau dėkinga už patarimus

2014 m. neteisingai nuomininkui išrašėme sąskaitą, priskaičiavome PVM, o nereikėjo. 2015 m. 04 men. išrašėme kreditinę sąskaitą PVM sumai. Tai PVM deklaracijoje (FR0600) turiu mažinti tik 29 laukelio sumą? Ar teisingai mąstau?

Norime parduoti įrengimą naudotą įmonės PVM apmokestinamoje veikloje. Įrengimas įsigytas 2011 m. iš bankrutuojančios UAB be PVM. Ar turime skaičiuoti pardavimo PVM ? VMI sako, kad galėtume taikyti maržos schemą. Bet jei parduosime pigiau nei nusipirkom ar už tą pačią kainą (geriausiu atveju), tai jokios maržos nebus. Kaip čia su ta marža yra? Neteko susidurti.

Tikrindama ilgalaikį turtą 2014 metų pabaigai pastebėjau, kad vienas daiktas įdėtas į ilgalaikį, nors jo įsigijimo vertė yra mažesnė už nusistatytą minimalią vertę. Ir dėvimas jau nuo 2012 metų. Turtas tikrai naudojamas įmonės veikloje. Patarkite, ar kažkaip turėčiau koreguoti ligšiol sukauptą nusidėvėjimą ir turtą nurašyti, ar tiesiog palikti dėvėtis toliau. 2015 m. turėtų nusidėvėti iki 1 Lt.
Ačiū !

1. Kalėdų proga įmonė pas reklamos kūrėjus užsakė sukurti sveikinimo atvirukus (prie jų bus pridedamas dar prieskonių maišelis), dovanų maišelius ir vokus su įmonės logotipu: kokioms sąnaudoms priskirti šių daiktų maketavimo ir pirkimo sumas - reklamos ar reprezentacinėms ?
2. Nupirko medinius padėklus, ant kurių išgraviruos įmonės logotipą, o ant tų padėklų dės pyragus ir viską įteiks, kaip kalėdinę dovaną mūsų verslo partneriams-klientams. Ar pyragai irgi gali būti reprezentacinės sąnaudos, kaip ir padėklų savikaina ir jų graviravimo išl.? Ar čia jau reikalingas aktas ?
3. Pirko kavą, kuri supakuota į maišelius su įmonės logotipu. Kava ir logotipo lipdukai pirkti atskirai. Ar galiu kavos įsigijimo išlaidas irgi traukti į reprezentacines?
4. Pirko alkoholio ir dalins klientams kaip padėką už bendradarbiavimą. Įtariu bus neleidžiami
Būkit geri, padėkit susitvarkyti. Ačiū

Gal dar galėtumėt padėti. Čia iš to paties grąžinimo. Dalį tos blogos produkcijos pardavėme LT įmonei, kuri ją sufasavo į mažesnes pakuotes ir tada pastebėjo, kad produkcija bloga. Todėl pardavė mums tą blogą, perfasuotą produkciją atgal jau didesnėmis kainomis (sąskaitoje nenurodyta, kad tai kažkokia nekokybiška produkcija). Mes jas užsipajamavom kaip prekes, užfiksavom skolą tiekėjui ir atskaitėm PVM. Šią nekokybišką, bet jau perfasuotą produkciją, mes taip pat sukrovėme ir išvežėme lenkam atgal. Pretenzijoje yra paminėta apie sufasuotas ir grąžintas prekes, kad mes dėl to patyrėme nuostolį. Mane kankina klausimas, ar galiu daryti lenkams tų fasuotų produktų grąžinimą, kainomis, kuriomis mums pardavė LT įmonė? Parduoti lenkams irgi kaip ir negaliu, nes jie tikrai neuždeklaruos to kaip pirkimo pas save, o ir CMR išrašytas bendram grąžintam svoriui. Gal turėčiau pagal LT įmonės sąskaitą ne pajamuotis tas nekokybiškas prekes, o traukti jas ir jų PVM į kažkokias sąnaudas, o po to sumažinti jas gauta kompensacija pagal pretenziją?
Jei supratot ko aš čia noriu, tarkit dar savo žodį, o tai kankinuos antra diena. AČIŪ

Perkame prekes iš Lenkijos tiekėjo. Prisiskaitėme menamą PVM (priskaitėme ir atskaitėme). Po kiek laiko paaiškėjo, kad prekės supelijo ir pirkėjai ėmė jas grąžinti. Kai kurias prekes teko savo lėšomis parsigabenti iš kitų ES šalių pirkėjų. Susikaupusiam nekokybiškų prekių kiekiui surašėme pretenziją, kurioje įvertinome ir prekių savikainą ir kitas su prekių grąžinimu susijusias išlaidas (transportavimo ir pan.). Remiantis pretenzija išrašėme PL tiekėjui debetinę sąskaitą, įvardydami jos objektą, kaip kompensaciją už supelijusias prekes ir su tuo susijusias išlaidas, kurios vertė bendra pretenzijos suma. Dar po savaitės tiekėjas pasiėmė nekokybiškas prekes savo sąskaita, taigi jos iškeliavo atgal į Lenkiją (išgabenimo metu surašytas tik CMR). Gal galėtumėt patarti, ar šiuo atveju turėčiau tikslinti PVM deklaraciją? Jei taip, tai kokia verte? Prekių įsigijimo savikaina, ar bendra pretenzijos suma, nes nei pretenzijoje, nei debetinėje sąskaitoje neišskirta kiek sudarė prekių savikaina, o kiek kitos sąnaudos? Man atrodo, kad turėčiau tikslinti įsigijimo verte, bet kad debetinis dokumentas tos vertės neatspindi...
Būčiau dėkinga už nuomonę ar patarimą

Sveiki,
esame LT PVM mokėtojai, teikiame ekspedijavimo paslaugas. Ar reikia prisiskaičiuoti menamą PVM, jeigu:
1. Paslaugos užsakovas - EE įmonė PVM mokėtoja;
2. Vežėjas - LV įmonė PVM mokėtoja;
3. maršrutas Norvegija - Lietuva.
4. Turime deklaracijų, bet nesu tikra, ar tai eksporto deklaracijos (viršuje yra raidelės EU, o ne EX (kaip eksporto deklaracijoj) ir nėra ilgojo numerio su šalies, kurioje prasidėjo eksportas, raidėmis.
Kaip manote, gal šiuo atveju geriau prisiskaičiuoti menamą PVM pagal LV vežėjo sąskaitą ir nekreipti dėmesio į tas neaiškias deklaracijas ?
Patarkite prašau.

Kažką panašaus ir VMI sakė. Kad grąžinimas čia jau komplikuotas reikalas, geriau būtų pardavimas. Tik reiks kažkaip mokėjimus susidėlioti ir užsiskaityti, nes pas mus liks skola tam pirminiam Čilės pardavėjui, o šis pardavimas turėtų jį dengti plius dar gausime kažkokią kompensaciją iš tarpininko.
Bandysime susidėlioti. Ačiū už patarimą.

Sveiki,
Reikia skubios pagabos!
Esam LT PVM mokėtojai. Nusipirkom iš Čilės slyvų, įsivežėm jas į Lietuvą, išsimuitinom, sumokėjom importo PVM. Atidarius konteinerį paaiškėjo, kad tos slyvos mums netinkamos. Padedant Olandijos įmonei tarpininkei surastas pirkėjas toms slyvoms Italijoje. Sutarta, kad mes kaip ir grąžiname tas slyvas Čilės įmonei, o ji parduoda jas Italijos įmonei. Mes organizuojam transportą ir išgabenam tas slyvas į Italiją. Pinigai suvaikščioja per Olandijos įmonę tarpininkę. Kaip turėtų atrodyti CMR ir sąskaita, kai mes išgabensime tas slyvas į IT? Mes manom, kad sąskaitoje pardavėjas būtume mes, pirkėjas - Čilės įmonė, gavėjas IT įmonė, mokėti - Olandijos įmonei. Ar teisinga tokia schema? O gal turėtume rašyti kaip grąžinimo sąskaitą? Kaip čia su PVM ?

Gal kas nors žinote, ar yra metų riba pelno mokesčio koregavimui?
Na tarkime, jei šiandien atsirado koreguotinų dalykų 2005, 2006 m. pelno mokesčio apskaičiavime, tai vis dar turime tą laikotarpį koreguoti, ar yra koks senaties terminas ?

Mes jau kaip ir peržiūrėjom tuos dalykus: nustatėm ir su VMI suderinom nuomos rinkos kainą, nuo kurios paskaičiavau GPM, VSD ir PSD įmokas; apskaičiavau paslaugų privatiems poreikiams tenkinti apmokestinamąją vertę (įtraukiau pastato nusidėvėjimą, komunalines ir kito įsigyto ir perduoto naudoti turto vertę) ir nuo jos paskaičiavau PVM. Liko tik dar vienas klausimas pelno mokestis, čia ir pašyčiau pagalbos. Ką čia turėtume keisti?

Turėjom VMI patikrinimą, kurio metu VMI nustatė direktoriui pajamas natūra už gyvenimą įmonei priklausančiame pastate ir prisakė susimokėti GPM ir VSD nuo jų, bei priskaičiuoti pardavimo PVM kaip už paslaugas privatiems poreikiams. Kadangi tikslinimas turėtų būti už ankstesnius laikotarpius, prisakė pakoreguoti ir tų laikotarpių PLN204. Negaliu prisiskambinti tai mūsų tikrintojai, gal galėtumėt užvesti ant kelio dėl pelno mokesčio deklaracijos koregavimo. Jeigu papildomai priskaitytume GPM, VSD ir PVM, kaip tai atsilieptų pelno mokesčiui ir ką tektų koreguot pelno deklaracijoj? Ar šie papildomai priskaičiuoti mokesčiai būtų leidžiami atskaitymai pelno mokesčio atžvilgiu?

Laba diena,

įdarbinome darbuotoją, kuri dar buvo vaiko auginimo atostogose ir gavo išmoką už tai iš Sodros. Dėl šios priežasties NPD jai netaikiau, apmokestinom viską nuo pirmo lito. Šį mėnesį baigiasi jai tos atostogos ir bus paskutinė Sodros išmoka. Tai kaip ir nuo kito mėnesio galėtume mes jai taikyti priklausantį NPD. Gal žinote, kokio čia man dokumento paprašyti iš Sodros, kad ji jau nutraukė mokėjimą tai darbuotojai ar tiesiog užtenka darbuotojos prašymo nuo 08.01 taikyti priklausantį NPD?
Labai lauksiu Jūsų patarimų.

Tai ar sumokėjot per 14 d.? Jeigu sąlygą įvykdėt, tai dar turėtumėt gaut kokią kreditinę sąskaitą. O tada jau pirmoji suma (-) kreditinės suma ir rezultatą deklaruojat. Dar reikėtų atsižvelgti į sąskaitų išrašymo datas: deklaruosis arba tą patį laikotarpį arba skirtinguose (vienam su pliusu, kitam su minusu).

Manau, kad nuo bendros sumos, nes papildomi mokesčiai vis tiek priskiriami prekių savikainai, o jeigu net juos ir pajamuotumėt atskirai, kaip paslaugas, tai nuo jų reikėtų priskaityti ir deklaruoti menamą PVM kaip už paslaugas. Aš manau taip.

Atsakau pati sau, gal kam prireiks ateity,- niekad neskubėkit pult taisyt ir mokėt, net pagal VMI darbuotojo prašymą.
Pasiskambinau bendruoju VMI konsultacijų telefonu, ten vyriškis patvirtino, kad net jeigu tas EE mokesčių mokėtojas ir išsiregistravo iš PVM mokėtojų registro (ar iš vis neturi PVM mokėtojo kodo), tai dar nėra pagrindas taikyti 21 proc. PVM tarifą. Paslauga juk parduota užsienio apmokestinamajam asmeniui, todėl svarbiausia, kad kaip toks jis ir egzistuotų realiai pardavimo momentu. Tada juk skaitosi, kad paslauga suteikta Estijoje, t.y. šis sandoris nėra PVM objektas Lietuvoje, taigi nėra pagrindo lietuviškam PVM.
Kai dar kartą paskambinau tai VMI darbuotojai, kuri prašė patikslinti deklaracijas ir susimokėti PVM, ji paklausė,- o tai Jūs čia ne prekes pardavėt ? O tai kurioj deklaracijos eilutėj deklaravot? Kai patikinau ją, kad esam tik ekspedicijos paslaugas teikianti įmonė ir sandoris uždeklaruotas 20 eil FR0600 (už Lietuvos ribų) ir FR0564 dekaruotos paslaugos suteiktos ES PVM mokėtojams, tuomet pasakė, kad reikia patikslinti tik FR0564, t.y. "išimti" tą klientą iš šios deklaracijos ir tiek.

Manau, kad taip ir teks daryti, jeigu tikrai gresia PVM priskaitymas.