ĮBĮ 10 str. 7 d. 2 p. - Šie asmenys ir vyriausiasis buhalteris (buhalteris), įmonės apskaitos struktūrinio padalinio vadovas, įmonei iki bankroto bylos iškėlimo apskaitos paslaugas teikusios įmonės vadovas privalo per visą bankroto procesą teismo reikalavimu teikti visą bankroto procesui reikalingą informaciją;

O dėl to, kad radote posėdį su pavadinimu "Atleidimo iš darbu" klausimu dar nieko nereiškia. Asmeniškai rašiau praymą DGK visai kitu klausimu, kuris buvo pavadintas visiškai neadekvačiai.

Negaliu ginčytis, kad 100 proc. atvejų DGK atsisakė tokius ginčus nagrinėti, nes kartais ir teismai nesugeba tarpusavyje teisingai pasidalinti kompetencija, bet DK neišskiria jokių sudėtingų ar nesudėtingų ginčų ir aiškiai nurodo, kad tokio pobūdžio ginčai tiesiogiai nagrinėjami teisme. Jei kokia teritorinė DGK ir nusprendė tokį ginčą išnagrinėti, tai ji aiškiai veikė ultra vires.

LR DK 299 str. 2 d. 3 p.: "Nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, tiesiogiai teismuose nagrinėjami individualūs darbo ginčai dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo". Taigi ne visais atvejais DGK yra privalomas ikiteisminis organas ir būtent šiuo atveju reikia kreipis tiesiai į teismą.

[quote=deividasp]
[quote=jorum]


Kokio ginčo? Čia jokio bendro sutarimo nereikia ir ginčytis tarpusavyje nereikia. Kiekvienas atskirai turit pareigą - jūs kaip akcininkas, jis - kaip vadovas. O dėl žalos atlyginimo perleidus akcijas - tai jeigu jūs sužinojęs (arba teismo nuomone nuo tada, kai privalėjote sužinoti), kad įmonė privalo kelti bankroto bylą iš karto perleisite akcijas, greičiausiai jums nieko ir nebus, bet jei delsit,tai galit ir atsakyti už tą laikotarpį, kai dėl jūsų neveikimo skolos didėjo ir kreditorių teisės buvo pažeidinėjamos.

tikrai tuo esate įsitikinusi? Teismų praktika rodo ką kitą.

Laiku pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo turi tokią pačią pareigą (tuo pačiu ir atsakomybę) ir vadovas, ir akcininkas. Jei kažkas kitas (pvz. Sodra) kreipsis dėl bankroto bylos iškėlimo, tai atsakomybė bus abiejų - ir akcininko, ir vadovo. Ar kreditoriai prašys teismo priteisti žalą, dabar galima tik spėlioti. Greičiausiai tai priklausys nuo sumos, Jūsų veiksmų operatyvumo gavus laišką apie bankrotinę situaciją įmonėje ir pan.

Deja, tokiu atveju atsakomybė bus arba solidari kartu su naujuoju akcininku (jeigu teismas nesugebės išsiaiškinti kiek kiekvienas akcininkas padarė žalos), arba dalinė dėl tuo laikotarpiu, kuriuo akcininku buvo, padidėjusių įsiskolinimų, naujasis akcininkas atlygins kitą žalos dalį, kuri atsiras po akcijų pardavimo.

Kalbama dėl žalos atlyginimo, kurią kreditoriai patyrė dėl bankroto bylos laiku neiškėlimo, o ne dėl nuostolingų sandorių. Pagal ĮBĮ 8 str. 4 d. įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi, žalą akcininkui teks atlyginti nepriklausomai nuo to, kokius sandorius sudarinėjo vadovas, jeigu, jis matydamas ( o jei gavo laišką, tai aiškiai tai matė), kad įmonė nemoki, laiku nekėlė bankroto bylos. Ir administratorius šitoj vietoj mažai kuo gali padėti "nepastebėdamas" nuostolingų sandorių.

Trečia

Taip, galima ir visą dieną

Esu tikra, kad teismas tokį atleidimą pripažintų neteisėtu.

Esmė yra tokia - sutarties laisvės principas leidžia sutartį sudaryti su tuo su kuo noriu, o su tuo su kuo nenoriu galiu ir nesudaryti. Ir niekas prievarta sutarčių negali priversti sudaryti. Su parduotuvėm truputį kita situacija, kadangi daiktų išdėstymas vitrinoje, ant prekystalio ar kitose pardavimo vietose, laikomas viešąja oferta (t.y. pasiūlymu pirkti) (LR CK 6.352 sytraipsnis), todėl parduotuvė negali atsisakyti parduoti prekių.

Jeigu paskutinė termino diena tenka ne darbo ar oficialios šventės dienai, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena (LR Civilinio kodekso 1.121 straipsnio 2 dalis), todėl šiuo atveju paskutinė diena yra 18 d. Su Sodra maišomasi todėl, kad kažkada seniau buvo ptrivaloma pateikti ataskaitas iki paskutinės darbo dienos iki 15. Todėl jei 15 buvo nedarbo diena, tai paskutinė pateikimo diena buvo 14 ar net 13. Jau kokie 5-6 metai, kaip ši nuostata yra pakeista ir pagal anksčiau minėtą LR CK 1.121 straipsnį, terminas nusikelia.

Jeigu darbuotoja į darbą grįžtų antraisiais atostogų metais, Sodros pašalpa būtų mokama ir toliau (Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalis)

Mano televizoriaus pultelio pats apatinis mygtukas kairėje, virš kurio parašyta DUAL

Sodra ir be jokių informavimų žino kas yra vadovas. Netgi nepateikus 1-SD pranešimo.

Teoriškai yra tikimybė gauti vadovui baudą pagal LR ATPK 188-6 str., tačiau praktiškai dėl vienos darbo dienos nemanau, kad kas baustų. Dėl nepriimtos ataskaitos matymo- specialistai tikrai ne visas atmestas ataskaitas mato, dalies ataskaitų atmestų sistemos pradiniame tikrinime nemato.

Tai, kad ne. Delspinigiai priklauso nuo sumos. Ir yra ne 0,03 Lt uz už kiekvieną pavėluotą dieną, bet 0,03 proc. už kiekvieną pavėluotą dieną (2012 m. rugpjūčio 27 d. Nr. 1K-292 finansu ministro įsakymas)

Apskritai darote netgi ne vieną pažeidimą: vienam darbuotojui, su kuriuo sudarėte darbo sutartį, bet jis realiai nedirba, klastojate dokumentus (pildot neteisingai žiniaraščius ir pan.), o kitas dirba nelegaliai.

Jei naudojatės el. parašu, jokių prašymų nerašykit, pateikit paprastai formą ir viskas.

Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių 50p.: Apdraustiesiems apskaičiuoto darbo užmokesčio už kasmetines atostogas, kurių laikotarpiai pereina iš vieno kalendorinio mėnesio į kitą, sumos ir nuo jų priskaičiuotos įmokų sumos išskirstomos ir nurodomos SAM pranešimo SAM3SD priede pagal kalendorinę priklausomybę mėnesiams.

Reikia ir 6 mėn. SAM'e įrašyti draudžiamąsias pajamas už tą dieną

Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklės 47 p. : "Draudėjas gali neteikti SAM pranešimo, jeigu už atitinkamą ataskaitinį laikotarpį teisės aktų nustatyta tvarka neturėjo būti skaičiuojamos įmokos nė už vieną draudėjo apdraustąjį (išskyrus apdraustuosius, apie kuriuos per kalendorinį mėnesį buvo pateikti 2-SD pranešimai) ir Fondo valdybos teritoriniam skyriui už visą ataskaitinį laikotarpį pateikti 9-SD ir/arba 12-SD pranešimai."

Kadangi nėštumo ir gimdymo laikotarpiu 9-SD neteikiamas, SAM pranešimas turi būti pateiktas visiems darbuotojams. Kai visos darbuotojos bus vaiko priežiūros atostogose- galėsit nebeteikt ir SAM'o

Jeigu nusirašo visa skola, sąskaita galima disponuoti laisvai, nerašant jokių prašymų

Tai ir sakau, kad tokio rašto nėra. Jei būtų, inspektorė parodytų arba bent pažodžiui pacituotų. Iš piršto laužtas pasakymas be argumentų nėra pagrindas klausyti inspektorės.

Taip

Tikrai toks raštas yra, tačiau jame nurodyta, kad vadovas pranešimus gali pasirašyti būdamas motinystės, tėvystės arba motinystės (tėvystės) atostogose, kasmetinėse atostogose ar nemokamų atostogų metu. Apie laikinąjį nedarbingumą ten nekalbama.

Vo geras, šitiek metų pažinojau žmones, kurie gyvena kaime ir niekad nepastebėjau, kad jie alkoholikai. Et, galvojau, kad jie normalūs žmonės, o šįvakar sužinojau, kad ne, kaime ne pijokų nėra.

Dėl DK 99 str.- kadangi yra nuostata "jeigu šalys nesutarė kitaip", tai labai dažnai tos šalys sutaria, kad darbuotojas pradeda dirbti sutarties sudarymo dieną. Dėl Sodros- tai Sodra ir reikalauja teikti 1-SD pranešimą iš anksto, jei darbo sutartis sudaryta anksčiau nei darbuotojas pradeda dirbti. Bet jei pradeda dirbti tą pačią dieną, tai ir Sodrai užtenka 1-SD pateikti darbo pradžios (tuo pačiu ir DS sudarymo) dieną. mMn atrodo, kad mes be reikalo ginčijamės, nes esmę ir aš, ir Jūs suprantam. Savo ankstesne žinute tik norėjau smalsuolei pasakyti, kad ne visada reikia Sodrai pranešti iš anksto. Nes manau, kad ji apie tai ir klausė, nes Vyriausybė vis žada patobulinti šitą nuostatą, kad 1-SD visais atvejais bus privaloma teikti iš anksto. bet kol kas to dar nėra