Sveiki, aš dėl SAM 3 SDP formos pildymo.

DK 140 str. 2 d. numatyta, jog "Darbuotojui, pagal šio Kodekso 129 straipsnį ir 136 straipsnio 1 dalies 6 punktą atleistam iš darbo valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke, šio straipsnio 1 dalyje nustatyta išeitinė išmoka pradedama mokėti praėjus mėnesiui nuo darbuotojo atleidimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis. Išeitinės išmokos mokėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ar priimamas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke. Jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ar priimamas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke ne pirmą mėnesio dieną, išeitinė išmoka mokama tik už to mėnesio dienas iki priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ar priėmimo į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke dienos"


Tuo tarpu Sodros SAM 3SDP pildymo taisyklėse įvardijama, jog pildoma tik kai atleidžiami asmenys uš valstybės tarnybos.

Tai šiuo atveju atleidžiamas žmogus iš viešosios įstaigos, kurios savininkė yra Lietuvos valstybė, bet ši įstaiga biudžeto pajamų negauna. Tai iš principo mes galim pasinaudoti šia lengvata, numatyta DK 140 str. 2 d., nes iš tos DK formuluotės šis variantas išplaukia? Ar ši lengvata liečia tik biudžetininkus?

Žodžiu, iš principo klausimas toks, ar tai liečia tik biudžetininkus?

Sveiki, aš dėl SAM 3 SDP formos pildymo.

DK 140 str. 2 d. numatyta, jog "Darbuotojui, pagal šio Kodekso 129 straipsnį ir 136 straipsnio 1 dalies 6 punktą atleistam iš darbo valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke, šio straipsnio 1 dalyje nustatyta išeitinė išmoka pradedama mokėti praėjus mėnesiui nuo darbuotojo atleidimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis. Išeitinės išmokos mokėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ar priimamas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke. Jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ar priimamas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke ne pirmą mėnesio dieną, išeitinė išmoka mokama tik už to mėnesio dienas iki priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ar priėmimo į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke dienos"


Tuo tarpu Sodros SAM 3SDP pildymo taisyklėse įvardijama, jog pildoma tik kai atleidžiami asmenys uš valstybės tarnybos.

Tai šiuo atveju atleidžiamas žmogus iš viešosios įstaigos, kurios savininkė yra Lietuvos valstybė, bet ši įstaiga biudžeto pajamų negauna. Tai iš principo mes galim pasinaudoti šia lengvata, numatyta DK 140 str. 2 d., nes iš tos DK formuluotės šis variantas išplaukia?

Sveiki,

galvoju steigti MB. Dabar nuo 2015 m. žiūriu visokių naujienų su apmokestinimu.
Kaip suprantu, darbo santykiai MB nebūtini, galėčiau būti MB narys bei vadovas, dirbantis pagal paslaugų sutartį, kas būtų apmokestinama 15 proc. GPM.
Tačiau su VSD ir PSD neaišku: "Už visus kitus mažųjų bendrijų narius socialinio draudimo įmokas privalu mokėti nuo sumos ne mažesnės nei MMA, net jeigu lėšos asmeniniams poreikiams nėra išimamos."
O jeigu aš esu narys ir dirbu kitame UAB pagal darbo sutartį, taigi ir sumoku visus mokesčius, man vis tiek mokėti reikia?

Klausimas: turint verslo liudijimą yra apribojimas, kad negalima teikti paslaugų JA, kuris užsiima tokia pačia veikla. O kaip yra turint individualios veiklos pažymą? Kiek skaitinėju, tai suprantu, kad veikiant pagal inidividualios veiklos pažymą tik tuo atveju, jei darbdaviui teikiamos paslaugos, jis ir turi išskaičiuoti mokesčius. Dėkoju.

Naujas paklausimas dėl nepertraukiamo darbo stažo įmonėje. Jei darbuotojas pagal prašymą bus atleistas, o kitą dieną vėl priimtas į darbą, ar nutrūksta jo darbo stažas toje įmonėje?

Sveiki,

jei darbuotojas priimamas dirbti dviem savaitėms,kaip teisingai įforminti darbo sutartis grafą apie darbo užmokestį. Šiuo atveju turėtų būti 0,5 MMA. Kaip teisingai forminti DS,? ačiū.

Dėkui. Truputį klaidina VMI aprašymas mokesčių. mic.vmi.lt/filedownload.do?id=1000043800
Tai kaip suprantu, jei ne autorius, o atlikėjas, susijęs darbo santykiais su tuo pačiu darbdaviu, tai skaičiuosis nuo 100 proc. VSD įmokos, o jei nesusijęs DS su tuo pačiu darbdaviu, tai 50 proc. Ar teisingai suprantu?

Dar yra Kultūros ministerijos rekomendacijos dėl atlikėjo intelektinių paslaugų sutarčių www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_... 52. Jos skirtos kultūros įstaigoms.
Tačiau
"Rekomendacijas ir jų prieduose pateiktas sutarčių ir perdavimo – priėmimo aktų pavyzdines formas rekomenduojama taikyti ir savivaldybių kultūros įstaigoms, taip pat kitoms įmonėms, įstaigoms ar organizacijoms, įgyvendinančioms scenos meno ir kitas kūrybines programas"
Tai taip išeitų, kad ir nekultūrinė įstaiga galėtų sudarinėti tokias sutartis?

gelbekit, pasimeciau kaip skaiciuojami autoriniai.Dėl pačios sąvokos dirbantys ir nedirbantys.
Ar apskritai dirbantiems kur nors pagal darbo sutartį asmenims, skaičiuojami mokesčiai nuo 100 proc.
Ar visiškai niekur nedirbantiems pagal darbo sutartį skaičiuojami mokesčiai nuo 50 proc.
Dėkoju.

Sveiki,

iškilo diskusija: Dk "darbo metai, už kuriuos suteikiamos atostogos prasideda nuo darbuotojo priėmimo į darbą dienos". Klausimas: tai skaičuojama nuo darbo sutarties sudarymo dienos, ar nuo pirmos darbuotojo darbo dienos?

Kitas klausimas dėl ne viso darbo laiko. Yra keletas "projektinių " darbuotojų, kuriems nustatyta išdirbti tam tikrą valandų skaičių per tam tikrą laikotarpį. Kadangi specifika tokia, kad vieną savaitę išvis nedirba, kitą savaitę dirba 5 d. 10 val., trečią 5 d. 20 val., ketvirtą-1 d. 4 val. ir pan. Žodžiu kiekvieną savaitę pagal darbines aplinkybes. Kaip teisingai išleisti tokius darbuotojus atostogauti, t.y. DK nustatyta, kad dirbantiems ne visą darbo laiką kasmetinės atostogos netrumpinamos. Tai išleisti 28 k. d. už metus? Ir kaip tuomet teisingai apskaičiuoti atostoginius? Gal kas susidūrėte su tokia nestandartine situacija?

Dėkoju.

O gal kas turi sutarties projektą tarpininkavimo viešbučio paslaugoms? Mūsų atlygis-komisiniai.

Dėkui merginos,
tai kaip supratau iš esmės gerai darau? Man įdomu dėl paties principo, ar teisingai suskaičiavau atostogų dienas?o dėl lapkričio 1 d. ar spalio 31 d., tai jau čia išsispręsim.

Sveiki,

konkreti situacija. Darbuotojui, kuris jau pensininkas, nuo lapkričio 1 d. persiskaiciuos pensija, todėl yra nerašytinis susitarimas, kad iki lapkričio 1 d. dirbs ir tada atsisveikinam.
Kaip suprantu, prasyma atleisti pagal DK 127.2. gali rasyti kad jau ir dabar. Tame prasyme turetu buti nurodyta ir tai, kad nepanaudotos kasmetinės atostogos jo pageidavimu suteikiamos nukeliant atleidimo datą, t.y. iki lapkricio 1 d. (jo darbo diena). Tai va klausimas su tom atostogom, kaip tiksliai jas apskaiciuoti. Darbuotojui kasmetiniu atostogu priklauso 36 k.d. Laikotarpiui iki 2014.06.21 jis turi sukaupes 43 dienas. Taip iseitu, kad taip pat reikia paskaiciuoti atostogas laikotarpiui nuo 2014.06.21 iki 2014.11.01., t.y 132 k.d.-13 k.d. atostogu ir atostogų žmogų praktiškai išleisti nuo rugsėjo 4.d. Ar teisingai as cia galvoju, kaip manot Jus?

Na o jei ne šalims susitarus, o kitu pagrindu?

Sveiki,
klausimas: atleidimo iš darbo diena yra paskutinė darbo diena. Situacija tokia: pavyzdžiui pasiūlai darbuotojui nutraukti DS šalių susitarimu konkrečią datą. Yra ir rašytinis susitarimas. Bet dabar apsižiūrėjom, kad darbdaviui nereikėtų mokėti piniginės kompensacijos už nepanaudotas atostogas, geriausia iki to termino išleisti atostogauti. Tai reikėtų viską suforminti taip, kad darbuotojas išnaudotų atostogas ir darbo sutarties nutraukimo dieną užeitų dar padirbti?
Dar aš seku diskusijas apie sutarties nutraukimą šalių susitarimu. Čia dauguma minit kompensacijas ir pan., bet juk įstatymas būtent 125 str. pagrindu atleidžiant darbuotoją, neįpareigoja mokėti jokių kompensacijų, čia tik susitarimo reikalas.

Sveiki, reikalinga pagalba.

Situacija tokia: yra įmonė X, kuri turi įrangą ir ta įranga su tos įmonės medžiagomis gamina produkciją. Kita įmonė, naudodamasi X įmonės įranga ir medžiagomis savo patalpose prekiauja galutine tos X įmonės aparatu pagaminta produkcija (už tam tikrą mokestį).

Kokią čia realiai reikėtų sudaryti sutartį, kad niekam klaustukų nekiltų? Kaip suprantu, konsignacijos čia netiktų, nes čia ne prekės, o produkcija pagaminama iš medžiagų? Kaip su įrangos nuomos sutartimi, ar tokia galima, jei naudojamasi įmonės X medžiagomis?

Dėkoju.

Tai kaip suprantu, šiuo atveju logiškiausia būtų sudaryti atskirą "antraeilių", o ne "papildomo" DS ir tuomet ir DU ir atostoginius skaičiuoti atskirai?

Sveiki, kaip suprantu, pasikeitė ir VDI išaiškinimas dėl papildomo darbo, dabar nurodo, kad jokiu būdu nereikia sudarinėti papildomo darbo sutarties. Kyla klausimas, kaip yra tuomet, kai žmogus papildomai įdarbinamas pagal ES projektus, tai reiškia, kad jis dirba papildomai virš savo darbo laiko iki tam tikro nustatyto termino. Vėliau tas papildomas darbas baigiasi, o pagrindinė darbo sutartis taip ir lieka galioti. Kaip yra su atostoginių skaičiavimu, dirbant tą papildomą darbą?
Dėkoju.

Sveiki, tokia kebli situacija: darbuotojai, dirbantys sutrumpintą darbo laiką 38 valandas, dirba pirmadieniais -šeštadieniais.Dabar norim koreguoti grafiką savaitei, kad šeštadienį dirba 5 val., o kitom dienom atitinkamai trumpiau. Bet kartais iškyla situacijų, kad atsižvelgiant į klientų poreikius, reikia dirbti sekmadieniais. Bet jeigu darbuotojas bus iškviestas dirbti sekmadienį, ir vėl dirbs nuo pirmadienio, tai nebus išlaikytas savaitės nepertraukiamojo 35 valandų poilsio laikas.Kaip šitoj situacijoj reikėtų teisingai išlaviruoti, kad ir darbdavys būtų patenkintas, ir darbuotojas laimingas?

Sudėliot taškus ant i,
tai suminė gali būti ir tokia: jei darbuotojo sutrumpintas 38 val. darbo laikas, tai galima nustatyti pirmadienį-ketvirtadienį 5 val. darbo laiką, penktadienį-šešių, šeštadienį- dvylikos (ar čia galioja galioja bendra taisyklė, kad esant šešių dienų darbo savaitei prieš poilsio dieną negalima dirbti ilgiau kaip penkias valandas), poilsio diena sekmadienis,
arba darbo laiką galima nustatyti sekmadienį 12 val., pirmadienį-ketvirtadienį 5 val., penktadienį 6 val.
Pagal suminės apskaitos tvarką, pažeidimų nėra?

Alina 55, sumokėčiau už kompetentingą konsultaciją dėl darbo laiko apskaitos. Kokios galimybės?

Sveiki užmečiau akį į Jūsų forumą. Pas mus tokia problemėlė. Darbuotojams nustatyta 6 darbo dienų savaitė. Kadangi aptarnaujami klientai, atsiranda poreikis kartais dirbti ir sekmadieniais. Kaip tinkamai įforminti darbą sekmadieniais, gal čia protingiausia būtų pritaikyti suminę apskaitą?
Nelabai suprantu: pagal taisykles suminės darbo apskaitos, reikia nustatyti kasdieninio darbo pradžią ir darbo pabaigą, o Jūs čia rašot apie faktiškai dirbtą laiką ir prastovas, tai kaip čia yra?