kasgi rašė: Štai su šituo 100 proc. sutinku. Jeigu jau atskirai skaičiuojami "nenormalumai", tai atitinkamai ir priedas tik už " normalias " valandas turi būti galutinėj sumoj.
Neteisingai. Įstatymas nereglamentuoja nei priedų mokėjimo, nei skaičiavimo tvarkos. Tai, kas nėra imperatyviai reglamentuota įstatymu, galima nustatyti susitarimu arba darbo santykių atveju - lokaliniai teisės aktais. Atitinkamai kokso pateiktame pavyzdyje priedo skaičiavimo tvarka yra tik viena iš galimybių.
Darbo kodekso 186 str. 2 d. nenumato jokių išimčių suminei darbo laiko apskaitai. Priešingai DK 201 str. kontekste teigtina, kad kalba eina apie mėnesio arba trumpesnio laiko tarpo apmokėjimą. Iš kitos pusės, reikėtų vadovautis logika, kad tam tikra išmoka yra uždirbama per tam tikrą laiką. Jei mokamas priedas yra objektyviai uždirbamas per ilgesnį nei mėnesio laikotarpį, sakyčiau, įmanoma skaičiuoti jo valandinę dedamąją nuo viso laikotarpio. Tačiau skirstant priedą tokiu būdu atsiranda kita problema - reikia perskaičiuoti viso atitinkamo laikotarpio išmokas, atsižvelgiant į pakitusį valandinį darbo užmokestį. Tas nesudaro ypatingų problemų suminės atveju, tačiau būtų keblu metinių ir pan. priedų atveju.
Reziumė, suminės darbo laiko apskaitos atveju įmonė gali pasirinkti du metodus:
- sieti "nenormalių" darbo valandų apmokėjimą su atitinkamo mėnesio darbo užmokesčiu, t.y. skaičiuoti valandinį darbo užmokestį tik nuo to mėnesio išmokų ir pagal jį apmokėti "nenormalias" valandas. (viršvalandžiai tokiu atveju būtų apmokami pagal jų apmokėjimo mėnesio išmokas);
- lokaliniuose teisės aktuose nustatyti, kad tam tikri priedai yra uždirbami per tam tikrą ilgesnį nei vienas mėnuo laikotarpį. Mėnesinį darbo užmokestį apskaičiuoti tik pagal to mėnesio išmokas, o laikotarpiui pasibaigus atlikti visų "nenormalaus" laiko išmokų perskaičiavimus įtraukiant papildomą valandinį įkainį.