darbo sutartis

Atsiprašau, ne atleidimo, o darbo sutarties nutraukimo pagrindas 124 str. 3 dalis?

Taip, kitokio pagrindo nėra.

Pasitikslinimui: prašymas rašomas direktoriui? (ar buhalterijai)?

Vadovui, kuris užvizuoja.

Taip,taip.
Bet,jei kartais darbuotojas turejo nedarbingumo lapeli ir terminas baigesi,tada sutartis tampa jau nebe terminuota.Turint nedarbingumo lapeli(tuo laikotarpiu),darbdavys atleisti negali.

O vadovas pats sau rašo prašymą dėl atlyginimo mokėjimo 1 k. per mėnesį ar kaip?

Kodėl? Išsiunčiu darbuotojui į namus ligos metu pranešimą apie atleidimą, ir atleidimo data bus pirmoji darbo diena po ligos.

Vadovo prašymą adresuoju vyr. buhalteriui.
Tiesa prašyma vadovui neprivalu vizuoti, svarbu ji kaip įrodyma turėti byloje.


Būtent Teisi - palaikau tavo nuomonę, Paula - neteisi.
Vadovaujantis DK 111 str. ir 126 str. terminuota DS tampa neterminuota tik tais atvejai kai tesiasi Faktiniai darbo santykiai - šio atveju galima, Kaip sake Teis,i atleisti pirma diena - grižus į darbą.

Patikslinsiu ir save, ir Tave :)

DK draudžia atleisti iš darbo darbuotoją ligos metu. Bet draudimo informuoti darbuotojo ligos metu, kad terminuota darbo sutartis pagal tokį tai sutarties punktą yra nutraukiama, nėra :)

Be jokių abejonių.

Gal kas žinote, kaip elgtis tokioje situacijoje: vienintelis akcininkas yra ir direktorius.
Kas gali pasirašyti jo darbo sutartį ir kitus privalomus dok.:
jis pats kaip įgaliotas akcininkas, ar įgaliota vyr. buhalterė, kuri neturi darbdavio pažimėjimo?
Gal yra jau diskutuota šia tema?

Buvo
tax.lt/modules.php?name=Forums&file=v...

www.infolex.lt/portal/start.asp?act=disk&fwd=...

www.infolex.lt/portal/start.asp?act=disk&fwd=...

Etapai tokie.
1. Jei akcininkas būtų ne vienintelis - ji skirtu , ir DS būtų pasirašytų akcininkas-atstovas.
2. Akcininkas ir direktorius sutampa - tai dėl to kad daugėliui intitucijų rėžią aki 2 parašai abejose pusėse - priimami ta pačia diena 2 darbuotojai - ir vienas pagal įgaliuojimą priima direktorių. (Draudimo sudaryti sutartį su savinim - nėra)
3. Akcininkas pats skiria save direktoriumi - vėliau sudaroma DS.

Sakykite, koks LR DK straipsnis reglamentuoja, jog darbo grafikas yra būtinas. Jei maža įmonė, visi dirba nuo 8 iki 17 val - tai kam jis reikalingas...

147 straipsnis. Darbo laiko režimas
1. Kiekvieno darbuotojo darbo ir poilsio laiko paskirstymas (kaita) per parą, savaitę ar apskaitinį laikotarpį, taip pat kasdieninio darbo (pamainos) pradžia ir pabaiga nustatoma pagal įmonės, įstaigos, organizacijos darbo tvarkos taisykles. Darbo (pamainų) grafikus tvirtina administracija suderinusi su įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojų atstovais (Kodekso 19 straipsnis) arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka. Darbo laiko pradžią ir pabaigą valstybių ir savivaldybių įmonėse, įstaigose, organizacijose nustato Vyriausybė, vadovaudamasi šio skyriaus nuostatomis.
2. Darbuotojams nustatoma penkių darbo dienų savaitė su dviem poilsio dienomis. Įmonėse, kuriose dėl gamybos pobūdžio ar kitų sąlygų penkių darbo dienų savaitė neįmanoma, nustatoma šešių darbo dienų savaitė su viena poilsio diena.
3. Darbuotojai privalo dirbti darbo (pamainų) grafikuose nustatytu laiku. Darbo grafikai paskelbiami viešai įmonių ir jų padalinių informaciniuose stenduose ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki šių grafikų įsigaliojimo. Darbdavys privalo užtikrinti tolygų pamainų keitimąsi.
4. Draudžiama skirti darbuotoją dirbti dvi pamainas iš eilės.
5. Darbuotojai, vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų, jeigu yra galimybė, turi pirmumo teisę pasirinkti darbo pamainą.
6. Darbuotojų dirbtas darbo laikas žymimas Vyriausybės patvirtintos pavyzdinės formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose.

Net atsižvelgiant į DK 147 str. manau kad darbo grafikas nebūtinas nei dirbama DTT nustatytu laiku, jei yra nurkripimai nuo šio bendro laiko taip turi būti grafikas - kuriame konkrečiai nurodyta darbo laiko specifiką.

Taigi Reikia turėti bent jau DTT - tada galesti argumentuoti darbo grafikų neturėjimą.

Ačiū Sukursiu tada DTT.

Sveiki,

Moteriškė pasirašė darbo sutartį su užsienio įmone, čia Lietuvoj neregistruota. Ji dirbs pardavimo vadybininke ar kažkas tokio...
Toks klausimas: o kaip dabar tai įmonei elgtis? Pvz. visus mokesčius už žmogų vistiek mokėt reikia ar kaip? Ar tai jau kažkokie kitokie santykiai? Jei reikia, tai ka, tarptautinius pavedimus daryt?

Kokiu būdu ta užsienio įmonė vykdo veiklą Lietuvoje, jei ji yra neregistruota? Čia šitai gali užkliūti. Gal ji turi registruoti nuolatinę buveinę, jei jau darbuotojus net priiminėja ir realiai vykdo veiklą čia? Reikėtų rimtai pasidomėti.
O šiaip užsieniečiai, kurie yra komandiruoti į Lietuvą iš ES šalių, nuo šių metų nuo gautų pajamų turi mokėti soc.draudimo mokesčius. Tam tikslui ta užsienio įmonė turi registruotis VMI (būtent VMI) kaip soc.draudimo mokesčio mokėtoja ir mokėti bei pateikti ketvirtines ataskaitas, kaip ir Lietuvos įmonės, išskyrus jei nuo tų pajamų soc.draudimo mokestis yra sumokėtas toje ES šalyje, tada pristačius specialias pažymas soc.draudimo mokėti nereikės.
O GPM tokie užsieniečiai moka patys kaip fiziniai asmenys pateikę metinę deklaraciją.
O jūsų atveju-kokios šalies ta moteriškė?

Moteriškė pati Lietuvos pilietė, o įmonė Lietuvoje veiklos nevykdo, dabar tik atstovę savo čia turės. Patikrins kaip čia Lietuvoj prekes parduot imanoma ar ne, tada gal ir isteigs ka nors rimtesnio..

Vertėtų rimtai pasikonsultuoti tiek VMI, tiek Sodroje, bet manau, kad jūsų atveju galios visos tos sąlygos, kurias išvardinau-ta įmonė turi mokėti sodros mokesčius, arba pristatyti tuoj pat, kai tik pradės mokėti, pažymas, kad soc.draudimo mokesčius nuo tos moteriškės atlyginimo moka jie toje užsienio šalyje. O pati moteriškė turės metų gale deklaruoti savo pajamas ir susimokėti GPM. Todėl jau reikėtų iškart aptarti atlyginimo dydį, kad būtų iš ko susimokėti GPM.