Mėgstu paskaitinėt internete

Apie verslo galimybes ir apskaitos naudą

http://www.lib.ru/INOFANT/UINDEM/windham.txt

Pritariu.
Jei nėra registruotos individualios veiklos, gaunasi darbas pagal darbo sutartį (liksit patys kalti, kad DS nesudarėt)

Paskaityk dar kartą atidžiai:
tas sąrašas nurodo specialybes, kurioms gali būt sutrumpinama darbo diena + procentą kitų specialybių darbuotojų (ne iš šio sąrašo), kuriems darbo diena irgi gali būti trumpinama daugiau, nei 3 dd. per savaitę ir daugiau 4 val. per dieną. Apraše rašoma tik apie teisę trumpinti darbo dieną, o ne apie pranešimus.
Na atskirkit gi pagaliau, kad teisė trumpinti darbo dieną nelygu teisei nepranešti apie sutrumpinimą

www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=2462...
Nustatyti, kad darbdavys ar jo įgaliotas asmuo informuoja Valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (pagal šios inspekcijos patvirtintą formą ir tvarką) apie darbuotojus, dirbančius ne visą darbo dieną, kai jų darbo trukmė trumpesnė už pusę darbo dienos (pamainos), arba dirbančius ne visą darbo savaitę, kai jų darbo trukmė trumpesnė už 3 darbo dienas per savaitę.

Kaip pastebėjai, jokios pareigybės, apie kurias nereikia pranešti, nėra išskirtos.

Norėčiau išgirst Jūsų komentarus dėl tokios situacijos:
Firma ant bankroto ribos, direktorius nori išeiti iš darbo, tačiau nėra kam įteikti pareiškimą - buvęs akcininkas pardavė akcijas, kam - neaišku, kaip suprantu, akcijų perpardavimas buvo jau ne vienas. Realiai tas žmogus yra statytinis, įkišo nagus nesuprasdamas ką daro, dabar visą košę gauna srėbt. Gal kas susidūrėt - ar yra kažkokia procedūra, kad direktorius galėtų išeiti iš darbo? Pagaliau juk direktoriui ne tik civiliniai, bet ir DK reglamentuojami santykiai galioja, tai turėtų būti ir teisė išeiti iš darbo savo noru.

Jei atsirastų koks labai knislus tikrintojas, gal ir atkastų kokį straipsnį
už DK pažeidinėjimą.
Šiaip problemų gali kilti atleidžiant - realiai terminuota darbo sutartis seniai neegzistuoja, atleidinėsit kaip pagal neterminuotą sutartį.

Jei įmanoma, padaryk pinigų grąžinimą į kasą už 2003 metus - nereiks sukt galvos dėl nedeklaravimo ir nemokėtų mokesčių.

Pagal ABĮ - pastebėjai, ir šauk susirinkimą. Išlygos juk įstatyme nenumatytos? Tarkim: "jei per kažkiek laiko (terminas) padėtis normalizuojasi, susirinkimas gali būt nešaukiamas" - tokios frazės ABĮ nėra.

Nei geras, nei blogas.
Palyginus su dauguma skelbimų "siūlo darbą", vis tik reiktų turbūt pripažint, kad pasiūlymas nėra blogas?
Palyginimui: čia kažkur skaičiau skelbimą, kad sparčiai auganti, stipri (ir t.t., ir pan.) įmonė siūlo darbą. 1700 Lt (o gal net 1800 Lt) už dviejų įmonių balansus...

Vis tik alga labai priklauso nuo regiono ir nuo įmonės..

Štai ką tik pavarčiau darbo skelbimus.
www.ldb.lt/siulo.htm
Profesija : BUHALTERIS
Atlyginimas (Lt) : Min.: 2000.00; Max.: 2000.00; Su mokesčiais;
Išsilavinimas : AUKŠTASIS
Darbo trukmė (val.) : 8
Kontrakto trukmė : Neterminuota. Pageidaujama įdarbinimo data - 2005.03.22
Papildoma informacija : BUHALTERIS-ADMINISTRATORIUS,aukštasis išsil.,gerai mokėti anglų ir rusų kalbas,dirbti kompiuteriu,žinoti raštvedybą,CV siųsti
Darbdavys : UAB "PETROLEUM NAVUM"
Jei ką, čia ne reklama
Mane pačią nustebino, kad darbo biržos skelbimuose atsirado normalesnių pasiūlymų (ne taip, kaip anksčiau - alga 500 ant popieriaus, pretendentas privalo mokėt kurt eiles japonų kalba, turėt tris aukštuosius)

Pamėgink padėliot darbo tabeliuose laiką taip, kad jei tą dieną yra parašas, tai darbuotojas tarkim 2 ar 3 val dirbo - pigiau kainuos. Arba su darbuotojo sutikimu duok laisvas dienas/pridėk prie atostogų.
Iš DK:
194 straipsnis. Mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis
1. Už darbą poilsio arba švenčių dieną, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant darbuotojui per mėnesį kitą poilsio dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų.

Geriau kaip nors mėgink suktis, "durnių jungt" - pernelyg pavojinga

Nenorėčiau gąsdint, bet buvo atvejis, kai įmonės savininkas buvo nunešęs pranešimą dėl telefono ryšio naudojimo (sutartis savininko vardu) įmonės reikmėms, bet pranešime nurodė ne procentą, o sumą - pokalbiai iki 100 Lt įmonės sąnaudos, virš - savininko asmeniniai pokalbiai. Pasiskambinau į VMI, traktavimas buvo vienareikšmiškas - jei nėra procentų, sąnaudos nebus pripažįstamos, nes įsakymas neatitinka nurodytos tvarkos...
Nešėm naują įsakymą

Čia ne VMI reikalauja... Pagal savininko turto naudojimo įmonės reikmėms tvarkos formuluotę gaunasi būtent taip, kad privalomi skaičiuot procentai...


4. Transporto priemonių, nuosavybės teise priklausančių vienetų dalyviams ir jų šeimų nariams, eksploatavimo(išskyrus remontą) sąnaudoms, atskaitomoms iš vieneto pajamų, yra priskiriama per mokestinį laikotarpį sunaudotų degalų, tepalų ir kitų su transporto priemonių eksploatacija susijusių sąnaudų vertė, proporcingai tenkanti transporto priemonės panaudojimo vieneto veikloje daliai, nurodytai vieneto vadovo įsakyme.
5. Sunaudotų degalų ir tepalų kiekis nustatomas atsižvelgiant į per mokestinį laikotarpį vieneto reikmėms nuvažiuotų kilometrų skaičių (kilometrų skaičius proporcingas transporto priemonės naudojimo vieneto veikloje daliai, nurodytai vieneto vadovo įsakyme)

Įdomu, ar tas, kuris visa tai surašė, skaityt moka?




Kuri čia VMI taip įdomiai reikalauja ? Naudojamam turtui sutinku, kad reikia nurodyti procentą, bet tik ne automobiliui.[/quote]

jei skraidys - tegu skraido
Tikrintojai nesikabins, galvos - vaidenasi

Bet jei bet kuri valdiška instancija užsuks pas Tiesios vyrą "suskaičiuot galvų" (bent jau anksčiau buvo populiari tokia apklausų forma, kur kiekvienas esantis įmonės patalpose/darbo aikštelėje gaudavo popieriaus lapus ir būdavo prašomas prisistatyt bei parašyt ką čia veikia) ir suras Tiesią lakstant su šluota ar skuduru, kraunant prekes ar dar ką darant... Sutik, kad nemalonumai per valdiškus namus garantuoti

Wolf, dabar visą Tavo schemą pritaikau UAB, kur tarkim Tiesios vyras yra vienintelis akcininkas ir direktorius, o Tiesi plėšiasi atlikti pagalbinius darbus be darbo sutarties.
Tai Tiesios vyras turės darbuotoją-nelegalą ar neturės? Turės nemalonumų su valdiškomis instancijomis ar ne?

Rizikuoji net ir neperdavęs. Bet vėlgi - rizikuoji ta dalimi, kuri priklauso savininkui, ne šeimai - juk turtas yra bendra šeimos nuosavybė. Turtas, priklausantis bendros jungtinės nuosavybės teise, gali būt dalijamas, ir į dalį dalis tenkančią savininkui, aišku valstybė gali reikšt pretenzijas.
Dėl "jei ką" - gąsdint tai jie gąsdino, bet jei savininkas turi mažamečius vaikus, kurie liktų be pastogės, gąsdinimai ir liktų tik gąsdinimais. Vaikai kaip nebūtų keista, irgi turi savo teises

Aukštasis reikalingas, bet juk turbūt nebūtinai iš karto po mokyklos baigimo? Realiai mokslai daugiau duoda, jei yra derinami su darbu, todėl neakivaizdinis tikrai ne pats blogiausias atvejis. Paprastai žinok daugiau žiūrima į patirtį, nei į diplomą

Gerai, kad nors neužsigauni ir nepasipūti, kai aš pradedu pykt

Atsakomasis klausimas Tau: kokiame įstatyme randi sąsają tarp įmonės atsakomybės turtu laipsnio ir prievolės sudarinėt/nesudarinėt darbo sutartį?

Nes aš tokios sąsajos tikrai niekur nerandu. Nepriklausomai nuo to, kiek ir kuo atsako įmonės, įstatymai, reglamentuojantys darbo santykius galioja joms visoms.

Loreta, na kokiam įstatyme randi parašyta, kad IĮ - tai šeimos verslas?
Dėl perdavimo - elementaru, viskas reglamentuota IĮ įstatyme.
Jungtinę nuosavybę, visas teises į ją, visą naudojimą bei dalinimą reglamentuoja , o ne mistinės šeimos vardu )
Kažkaip visur tik VPP ir gaunasi (pradedu pykt )

Manyčiau Latvijos įmonei galios Latvijos įstatymai - kaip juose numatyta, taip ir bus.
Kitas klausimas dėl paties gyventojo - jis gaus pajamas ir tai matyt būtų B klasės pajamos?

[quote=vikijel]Reikia pagalbos. Latvijos reklamos įmonė (PVM mokėtoja) organizuoja reklaminę kampaniją Lietuvoje ir ketina dalinti prizus Lietuvos žmonėms (prizus jie perka). Ar Latvijos įmonė turės mokėti Lietuvišką GPM nuo prizų? Jei taip, ar galioja ta riba 2*

Šeimos turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė. T.y. turtas, įsigytas šeimos egzistavimo metu.
IĮ turtas : Individualios įmonės turtas yra individualios įmonės nuosavybėn perduotas individualios įmonės savininkui asmeninės nuosavybės teise priklausęs turtas, taip pat turtas, įgytas individualios įmonės vardu.

Tuo pačiu ir atsakymas į Women klausimą:
"Individualios įmonės savininkui ir jo sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas perduodamas individualiai įmonei patikėjimo teise, jeigu sutuoktiniai nesusitaria kitaip" - turtas gali būti ir neperduotas, jei sutuoktinis nesutinka.

Jei kalbi apie tikruosius narius (jei šie fiziniai asmenys), darbinimo būti neturėtų - jų santykius reglamentuoja ir visi įsipareigojimai reglamentuojami jungtinės veiklos sutartimi.
Jei kalbi apie KŪB- tada taip, komanditoriai turi būt darbinami - jei nori padirbėt įmonės labui.

Loreta, na kodėl - vyras žmonai? Juridinis asmuo (IĮ) moka algą fiziniam asmeniui. Kol ta vyro įmonė buvo juridinio asmens statuso neturinti įmonė, tada dar kažkokie klausimai galėjo kilti. O dabar - tai yra juridinis asmuo su visomis juridinio asmens teisėmis bei prievolėmis. Ir kišenė - ne bendra. IĮ turtas nėra savininko turtas (jei IĮ turtas būtų savininko turtu, išimant pinigėlius iš IĮ, GPM tikrai mokėt nereiktų.)

Ne taip :)
Lygiai kaip ir skyrybų atveju, turtas yra dalinamas. T.y. savininko turtas anaiptol nelygu šeimos turtui, nes šeima - tai dar žmona ir vaikai su jiems priklausančio turto dalimi.

" Kad "jei kas", nenukentėtų asmeninis šeimos turtas" - ne šeimos Savininko turtas

www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=2220...

Gerai, o prie ko čia atsakomybė? Kad UAB atsako tik įstatiniu kapitalu, o savininkas visu savo turtu? Akcentuoju - savo, o ne šeimos turtu.
Mano požiūriu ribotos ir neribotos atsakomybės įmonės yra paprasčiausiai dvi juridinio asmens rūšys, bet įstatymai ir vienai, kir kitai galioja tie patys, išskyrus jų pačių steigimo įstatymus (t.y. UAB ir IĮ įstatymai). T.y. darbo santykius reglamentuojantys įstatymai tiek UAB, tiek IĮ galios analogiškai - jei yra darbo santykiai, privalo būti ir darbo sutartis.

Pritarčiau Tauragės VDI nuomonei
Argumentas - IĮ yra pelno siekiantis juridinis asmuo, ir nemokama pagalba šiuo atveju nėra numatyta. (pelno nesiekiantiems - taip, yra numatyta). Beje, nuostatos, kad IĮ turtas neatskirtas nuo savininko turto, irgi nebeliko. O prie ko čia ribota/neribota atsakomybė, sudarant sutartis su juridiniu asmeniu?