ne nedarbingumo lapelį reikai imti, o rašyti prašymą įmonei suteikti tėvytės atostogų iki vaikui suies mėnuo.
Taigi geriau kuo grečiau, kad ir iš karto tą pačią dieną,kai gimė.
NEs jos suteikiamos tik kol vaikui mėnuo sueis. Tai jeigu prašys po 3 savaičių, tai gaus tik vieną savaitę atostogų.

ir temą būtų ne šita, o Tėvystės atostogos
štai čia: tax.lt/temos/10767-tevystes-atostogos

nu taip

ne anskčiau kai po 6 mėn. vėl gali registruotis.
va čia parašyta, už ką išmeta,kada vėl grąžina ir pan.
www.ldb.lt/Informacija/PatarimaiIeskantie...

o šitasai - Tayloras Lautneris iš vis kažkokia medūza ne vyras

pusę velnio Robertas Pattinsonas. Profilis nieko.
Bet iš priekio žiūrnt - ne kas,kažkoks žvairas

nu nėr ten tokio, kuris jau labai labai būtų (žinoma ne tas princas Haris jis tai į strošniausius vyrus galėtų pretenduoti ), bet iš duotųjų tai tada Orlando Bloomas man tokas panašiausias

yra gražesnių

nebent

tai kad tas penktadienis ir yra darbo diena.
Tai gal po darbo dienos - savaitgalis norėjote pasakyt

aaa joooo???? (o kas čia kalė ir arklys buvo - nu sumaišiau kažką )
tada priimu į urvelį - ir grūdais pasidalinsim, ir šilčiau bus, ir kokią zbitką sugalvosim padaryt

nu tai žiūrit, kas tinka.
DK 146 str. 1 d. o punktas kuris tinka.
jeigu neįgaliam pagal išvadą, tai 5 punktas.

taip taip mano tėvų dvarneškytė irgi. Pasirenka dar, ne bet kokią. Žino kokios reikia kada.

varškę iš bado sako. O žolę prieš lietų ėda, arba kai nori skranduką išsivalyt (žino, kada ir kokiu jam vaistų iš gamtos reikia).

taip. ir būtinai DK straipsnį įrašyti, kad paskui būtų aikšu, ar prieššventines trumpinti ar ne.

turbūt teguls paskuba kol žemė neįšalo

a kur tu matei, kad šuva grūdus valgytų

o dryžuotas avinas - tai čia tipo zebras ania

mano krikštovardas nuo senelės- Elena (nuo čia ir Elste pasivadinau )
o esu žiurkė su žynplėm ir vis atbula

matyt tokia garbanota nori būt

galima galima
naujokai tai kartais prisitato, o seniokų jau ir nebežinom, kas yra kas
bet dabar jau taip išsamiai prašom su senelių ir močiučių vardais

dabar traktuoja, kad jeigu pateikė tą išvadą, tai reiškia reikalauja

gal, nors abejoju ar jie tą žodį žinojo

tik kalendoriuj skaičiau, gyvo netekosutikt su tokiu vardu
kad jau pradėjom apie retus vardus, tai prisiminiau matematikos mokytoją, kurio vardas mums buvo kaip koks iš fantastikos - Saturnas.
blyn, svarstyvavom kodėl ne Marsas ar Jupiteris

nu šito nežinau jeigu nėr nei komisijos nei ką, tiesiog akcininko sprendimu tai kaip ir nereikia. Gauna įsakymą buhalterija, ir nurašo.

ale tikrai.
Aš niekur dar daugiauir nesu girdėjusi tokio vardo, tik savo senelio

seneliai mano dar senoviškesni: Ambraziejus, Karolis, Adomas ir Andrius.
Tėvo vardu irgi vaikai stebėdavosi, kaip čia ne koks Jonas, Algis ar Antanas.

reikia. Nes akcininko sprendimas (prorokolas ir šiaip visa info) yra spalta. Taigi jo sprendimo pagridnu rašomas įsakymas.
O įsakmyas paprastai:
vadovaudamasis akcininko tokios dienos sprendimu Nr. toks įsakau nurašyti ilgalaikį turtą kompiuterį (inv. Nr. toks), įsigijimo vertė tokia Lt, likutinė vertė tokiaLt, kadangi yra sugedęs ir neremontuotinas.

Mano Elena
o kita - Domicelė, o prosenėlė Kotryna, kita prosenelė Julija, o toliau nepamenu

O kokie senelių vardai???

priklauso nuo šeimininko gali ir šiltai ant sofkutės riebi voliotis

Iš VDI puslapio:


Ar darbuotojui, kuriam nustatytas neįgalumas, gali būti nustatytas ne visas darbo laikas?



Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (Žin, 2004, Nr. 83-2983) (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama darbingumo lygio sąvoka - asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus. Įstatymo 18 straipsnyje yra nustatyta, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT) priima sprendimus dėl darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino, neįgaliųjų darbo pobūdžio bei sąlygų. Darbingumas, remiantis Įstatymo 20 straipsnio 7 dalimi, įvertinamas procentais ir jo lygis nustatomas 5 punktų intervalais, t. y.:

1) jei asmeniui nustatoma 0-25 procentų darbingumo, asmuo laikomas nedarbingu;

2) jei asmeniui nustatoma 30-55 procentų darbingumo, asmuo laikomas iš dalies darbingu;

3) jei asmeniui nustatoma 60-100 procentų darbingumo, asmuo laikomas darbingu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 260 straipsnio 1 dalimi, darbdavys privalo kiekvienam darbuotojui sudaryti tinkamas, saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, nustatytas Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme (Žin. 2003, Nr. 70-3170) (toliau – DSSĮ). Minimo įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad NDNT sprendimai dėl neįgaliojo darbo pobūdžio ir sąlygų privalomi darbdaviui ir darbuotojui.

Atkreiptinas dėmesys, kad NDNT išvadoje gali būti įrašyta nuostata, kad darbuotojui rekomenduojama nustatyti ne visą darbo dienos ar savaitės darbo laiką. Minima nuostata, remiantis DSSĮ 38 straipsnio 2 dalimi, kaip jau buvo minėta aukščiau, yra privaloma darbdaviui ir darbuotojui. Ne visas darbo laikas yra darbo laiko trukmė, trumpesnė už atitinkamos kategorijos darbuotojams nustatytą visą (visą ar sutrumpintą) darbo laiko trukmę.

Pažymėtina, kad ne visas darbo dienos arba darbo savaitės darbo laikas nustatomas neįgaliojo reikalavimu pagal NDNT išduotą išvadą (DK 146 straipsnio 1 dalies 5 punktas), o taip pat darbuotojo reikalavimu dėl jo sveikatos būklės pagal sveikatos įstaigos išvadą (DK 146 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Jeigu NDNT išvadoje nenurodyta konkreti ne viso darbo laiko trukmė, darbuotojas, jeigu sveikatos būklė jam leidžia tęsti darbą, pasitaręs su gydytoju, raštu turi išreikšti savo valią dėl ne viso darbo laiko režimo bei nurodyti kas ir kiek bus mažinama (ar darbo valandos per dieną, ir/ar savaitės darbo dienų skaičius). Pažymėtina, kad darbuotojo ar darbdavio pageidavimas dirbti ar nustatyti ilgesnę nei išvadoje nurodyta darbo laiko trukmę negali pakeisti imperatyvios DSSĮ 38 straipsnio 2 dalies normos. Šiuo klausimu atkreipiame dėmesį ir į suformuotą teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) 2007 m. birželio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2007 konstatavo, jog negalėdamas pagal sveikatos būklę dirbti visos darbo dienos ir atsisakydamas dirbti sutrumpintą darbo dieną pagal NDNT išvadas, darbuotojas sukuria padėtį, kai tolesniam darbo sutarties vykdymui ir joje numatytų darbo funkcijų atlikimui jis nepajėgus pagal sveikatos būklę, tai yra kenksminga paties darbuotojo sveikatai. Aptariamos medicinos įstaigos išvadose nurodžius darbuotojui negalint dirbti normalaus darbo laiko ir šiam atsisakius dirbti ne visą darbo laiką, darbdavys įgyja teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju be įspėjimo DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu (kai darbuotojas pagal medicinos ar NDNT išvadą negali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo). LAT NDNT išvadą traktuoja kaip privalomą - nei darbdavys, nei darbuotojas neturi teisės šia išvada nesivadovauti ir nustatyti ilgesnį darbo laiką nei leidžia NDNT išvada.

Pažymėtina, kad darbuotojo pageidavimas dirbti ilgiau nei nustatyta NDNT išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų darbo laiko trukmė, nesuteikia darbdaviui teisės pažeisti imperatyvias įstatymo normas.

Jeigu darbuotojas nepasinaudos savo teise reikalauti ne viso darbo laiko režimo, darbdavys neturės teisės ne visą darbo laiką nustatyti savarankiškai vadovaudamasis vien pateikta NDNT išvada, kurioje „Rekomenduojama dirbti ne visą darbo dienos arba darbo savaitės darbo laiką", tačiau turės nutraukti su darbuotoju darbo teisinius santykius DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, bei jam išmokėti 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (DK 140 straipsnio 2 dalis) (LAT 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2007).

LAT 2009 m. gruodžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2009, išaiškino, kad pagrindas nutraukti darbo sutartį DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu yra medicinos ar NDNT išvada, kad darbuotojas dėl sveikatos būklės negali atlikti tam tikrų darbo funkcijų. Žodžių junginys „negali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo“ reiškia, kad darbuotojas negali atlikti tam tikrų darbo funkcijų. Tai ne visais atvejais reiškia, kad darbuotojas negali eiti pareigų ar dirbti darbo tam tikru pavadinimu, pavyzdžiui, krovėjo, sandėlininko ir pan., nes tos pačios pareigybės darbuotojų konkrečios darbo funkcijos, jų pobūdis ir atlikimo sąlygos gali skirtis, todėl atleidžiant darbuotoją svarbu tai, kad darbuotojas negali atlikti tų darbo funkcijų ar jų dalies, dėl kurių atlikimo su juo buvo sudaryta darbo sutartis.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 straipsnyje yra įtvirtinta drausminė atsakomybė už darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimus tiek darbdaviui tiek darbuotojui.

dvarniaškom lenciūginiams ne taip kenkia, nes jie ne lepūs.
Bet vištienos kaulai ir jiems gali baigtis mirtimi.
Mūsų stafas irgi padvėsė nuo vištos. Kandant jos kaulai skyla išilgai ir aštūs kampai sudrasko skrandį, žarnyną ir tada... jau niekas nepadės.
Dar jeigu vemia tulžim, galibūti prisilaižę kokio tepalo, salidolo kur mašinoj. Nes jie yra saldūs ir jiem patinka, palaižo ir apsinuodija.

pabraukta dėl to, kad ten yra blankas ir surašytos visos sąlygos,o kurios reikalingos tam žmogui, tas ir pabraukia.
Kai jau tikrai yra reikalavimas trumpinti laiką, tai būna ne tas pabraukta, kad "rekomenduoja dirbti trumpiau",o konkrečiai įrašo: "dirbti ne daugiau kaipo 2 dienas per savaitę, arba ne daugiau kaip 15 val. per savaitę ir pan. Va tada tai jau atsižvelgiame ir keičiame darbo laiką.