Na, vis tik tegul pabando kreiptis į tą darbovietę: gal tikrai kokia klaida įsivėlė, gal jis pats pamiršo, kiek tų atostogų panaudojęs... Iš pradžių gražiuoju, tegul nors priskaitymus gauna iš buhalterijos. Paskui jau galime ir mes primesti, kiek tas žmogus turėjo gauti.

Nežinau dėl senaties. O tai kiek to laiko praėjo?

Maždaug žinant DU, dirbtą laikotarpį, panaudotas atostogas, galima būtų apskaičiuoti, kiek jis turėjo gauti. Paprasčiausiai - žmogus turi gražiai paprašyti atsiskaitymo lapelio (darbdavys privalo jį išduoti) su visais paskaičiavimais. Iš pradžių žodžiu, paskui jau - jei nesileis į kalbas - galima priminti VDI. Darbdaviai labai nemėgsta šito! Paskutinis etapas - teismas... (Net jei darbuotojas ir neteisus, išlaidas tenka apmokėti darbdaviui)

Pažiūrėk šiame forume į savo asmeninius pranešimus

Jei ir būsite išėjusi iš kurios nors darbovietės (vienoje turite būti įsidarbinusi!), vis tiek skaičiuos pagal visas pajamas, kurios įklius į skaičiuojamąjį ketvirtį.
Vat vienas pažįstamas tėtukas išėjo vaiko priežiūros atostogų (antriems metukams), gavo pirmą pašalpą, ir net nustebo, kad ji tokia didelė, o pasirodo skaičiuojamuoju ketvirčiu porą mėnesių padirbo, dar kompensaciją gavo, ir tai buvo įtraukta apskaičiuojant pašalpą. O jis net pamiršęs apie tą savo darbelį buvo
Telefono nr. galiu parašyti į privatų paštą.

Na šiaip dar yra tokios "darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo taisyklės"
Nors tikrai nepasakyčiau, kad jos išsamios ir labai aiškios. Tad kokios nors korekcijos juk niekam nekenkia, aš manau Be to, leidžiama "papildyti kitais rodikliais"...

Aš irgi taip darau, kaip laura9. Tik neatvykimus skaičiuoju pagal darbo dienas ir valandas...

Ketvirčių motinystės (dekretinei pašalpai) jūs "nepaslinksite", kitaip reiktų išeiti į dekretą spalio mėnesį. O taip ir pagimdyti galite. Dekretines skaičiuos pagal I ketvirtį.
Vaiko priežiūra - lygtai pagal II ketvirtį. Tad jei išeina, dirbkite keliose darbovietėse, o ketvirčiui pasibaigus galėsite iš kurios nors išeiti, Sodra vis tiek ims visas II ketvirtį gautas pajamas, pagal visas darbovietes.

Nebaudžia ta Sodra (už ką baust?), bet įmonė gali susilaukti dėmesio - ir beje, ne tik iš Sodros.
Pagal autorines galima dirbti, tai nėra draudžiamosios pajamos.

Dekretas - kaip liga: negalima vienoje darbovietėje sirgti, o kitoje dirbti Tad privaloma išeiti abiejose ir abi pildys nedarbingumo pažymėjimą. Dekretinėms pašalpa - jei abiejų darboviečių pajamos paklius į skaičiuojamąjį ketvirtį, - bus skaičiuojama pagal visas gautas pajamas, kur bedirbtumėt. Vaiko priežiūrai jau galima rinktis, kur imti atostogas, tačiau tada arba pašalpos visai negausite (jei alga didesnė už pašalpą) arba mokės tik skirtumą. Labai neapsimoka dirbti

Nereikia, nes tai nėra neatvykimai į darbą. Tai yra liga, atostogos, pravaikštos ar kitoks nebuvimas darbe, kai pagal grafiką turėjo būti darbo diena. Valandų skaičius pačioje pabaigoje turi parodyti, kiek darbo valandų nebūta.

Maksimali motinystės (tėvystės) pašalpa yra skirtinga, kaip jau ir pastebėjote: ji priklauso nuo atostogų pradžios mėnesio darbo dienų skaičiaus. (1414*5/ atitinkamo mėnesio d.d.skaičius * 20.75) Kuo ilgesnis darbo mėnuo, tuo ši max pašalpa mažesnė, nes gaunasi mažesnis dienos vidurkis.

Nėštumo/gimdymo atostogos turėtų trukti iki lapkričio kažkelintos dienos; tai atrodo, jog nieko "pratempinėti" nereikia. Juk žinote, kada dekretinių atostogų pradžia? Pridėkite 126 kalendorines dienas ir matysite, kada baigsis.

O tėvystės atostogos čia tikrai niekuo dėtos: jos suteikiamos tėčiui iki vaikučiui sueis 1 mėnuo, o mama tuo metu dar yra nėštumo ir gimdymo atostogose.

Tikrai? Aš niekuomet į tai nekreipiau dėmesio (Nors nelabai dažnai pasitaiko tos sąskaitos-faktūros...)

Toks dokumentas yra įsakymas konkrečiai komandiruotei.

Ne, tai nereiškia "nieko kito nelieka". Tvarka nuo to nepasikeičia. Net jei įrašyta šalių susitarimu: darbo sutartis pati savaime yra šalių susitarimas. Vat jei būtų toks sakinys: "bandomasis nustatomas darbuotojo iniciatyva siekiant patikrinti ar sulygtas darbas tinka darbuotojui", tada situacija keistųsi. O pas jus viskas yra taip, kaip jau kalbėjome: arba ji parašo prašymą, arba forminate neatitikimo kriterijus.

Kas čia gali balamutyti? Tam yra VDU skaičiavimo aprašas.

Nu vis tiek nesąmonė: grafiko nėra, prašymo nėra, tai iš kur tos atostogos?!
Manau, galima tai užginčyti. Žinau atvejų, kai darbdaviai tuo piktnaudžiauja, ir vienašališkai įformina atostogas darbuotojo poilsio laiku, taip taupo lėšas, arba vengia forminti prastovas, jei nėra darbo. Tačiau tai neteisėta. Atostogos turi būti suteikiamos šalių susitarimu, ir šiuo atveju būtent darbdavys turi įrodyti tokio susitarimo buvimą.

Taip. Jei MMA, reiks palyginti su balandžiu: 800/22

O kaip jūs galite šiuo atveju taikyti minimalų val.įkainį, jei darbuotojas dirba ne pagal minimalų val.įkainį

Atsiprašau, kad nenurodžiau
Darbo kodeksas.

Priklauso. Šiuo atveju darbuotojas atleidžiamas pagal DK 127 str. 2 p., tad išeitinę reikia mokėti.

Na, jei taip ir parašys, tai gerai. Jei ne - teks truputuką pavargt, kad apsidrausti ir popierėlius susitvarkyt. Maža ką, jei konfliktiška pasitaikytų, teismas ar ką... Ir šiuo atveju jau kaip rašiau - labai svarbu, kieno iniciatyva nustatytas bandomasis. Tai turi būti aiškiai įvardyta darbo sutartyje.

Ką reiškia "taip paprastai"? Jei ji pati nori išeiti, tai paprastai. Jei atleidžiate "neišlaikius bandomojo laikotarpio", ir jei tas laikotarpis buvo nustatytas darbdavio iniciatyva, tai reikėtų pagrįsti, kodėl būtent neišlaikė bandomojo laikotarpio, kokie kriterijai neatitiko (aktas ar pan.)

Kompensacijai - taip, imate visą išdirbtą laikotarpį.

Jei padarė įmonei žalą, tai jau nėra "šventas"

257 straipsnis. Atlygintinos žalos dydžio nustatymas
1. Atlygintinos žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai bei negautos pajamos.
2. Kai žala padaroma tyčia, turi būti atlyginama visa žala.
3. Žala apskaičiuojama atsižvelgiant į turto vertę atskaičiavus nusidėvėjimą ir natūralų sumažėjimą bei turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius).
4. Atlygintina žala nustatoma tokio dydžio, kurį darbdavys regreso teise įgijo dėl darbuotojo padarytos žalos atlyginimo.
5. Darbo ginčą nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį atsižvelgdamas į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, taip pat į atsakovo turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia. Kai tam tikram darbuotojui žalos atlyginimas sumažinamas dėl jo turtinės padėties, tai negali būti pagrindas padidinti atlygintiną žalą kitiems grupinės atsakomybės dalyviams.

258 straipsnis. Darbuotojo padarytos žalos išieškojimo tvarka
1. Darbuotojo padaryta ir jo gera valia šalių susitarimu natūra arba pinigais neatlyginta žala neviršijant jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio gali būti išskaitoma iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio darbdavio rašytiniu nurodymu.
2. Darbdavio nurodymas išieškoti šią žalą gali būti priimamas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo žalos paaiškėjimo dienos.
3. Darbuotojas, nesutikdamas su darbdavio nurodymu, turi teisę kreiptis į darbo ginčus nagrinėjančius organus. Kreipimasis į darbo ginčus nagrinėjantį organą sustabdo išieškojimą.

Kaip sakoma: nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Jei buvo paskelbta 04.01, vadinasi direktorius jau turėjo atsižvelgti į tą naują tvarką. (nebent įsakymas parašytas kovo mėn.). Bet kuriuo atveju, manau, reikia tikslinti įsakymą.

Nesąmonė . Trukmė niekur nėra reglamentuota. Nors ir du mėnesius.

Prašyti, kad ištaisytų Tegu raštu patvirtina, jog tą dieną buvote.

Taip, teisingai.

Manau, reikia taikyti nuo 04.11, nes nuo tada įsigaliojo.