Bendras (nors daugmaž) sąskaitų formatas neegzistuoja. Programa naudoja savo nuosavą formatą, faktūrų formose yra copy/paste mygtukai. Jei kažkaip sugebėsite savo turimas faktūras transformuoti į Apskaita5 formatą, tada importuoti galima. Naudojant web serverį netgi automatiniu būdu per REST API.

Išrašas blogas. Kažkokiai operacijai nėra priskairtas nei dokumento numeris, nei unikalus operacijos numeris.Tokios importuoti objektyviai neįmanoma.

1.7 p.

Nesant kitokios alternatyvos - pagal darbo kodekso įsigaliojimo įstatymą (t.y. pagal analogiją).
Tik nauja sutartis taikoma nebe visiems, o tik profsąjungų nariams. Dėl perskaičiavimo tai visiems faktiškai taikoma, nes pgl naują kolektyvinę principas identiškas darbo kodeksui (ne nariam grįžtama prie DK taikymo, o nariams, pereinama prie kitokios sistemos, kuri principialiai tapati DK, tik skaičiukai skiriasi), bet vėliau režimas (pvz., atostogų trukmė) priklausys nuo konkretaus darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje.

Taip.
Kiekvienam laikotarpiui su skirtingomis normomis:
[Sukaupta k.d.] = [norma k.d./m.] * [darbo laikotarpis k.d., kada buvo taikoma ta norma] / 365 k.d. / m.
Tada susumuoti ir gausi viso.
Minusuosi panaudotas - gausi likutį.

gmail atveju papildomai reikia atblokuoti trečiųjų šalių programas: support.google.com/accounts/answer/6010255?hl=en

Toje normoje yra du skaičiuojami laikotarpiai - vienas standartinis, kurio metu neegzistuoja standartiniai faktiniai rodikliai (DU ir dirbtas laikas), antras skaičiuojamojo mėnesio. Jei "standartiniu laikotarpiu" iš vis nėra reikalingų duomenų, belieka imti standartinius dydžius - kas nurodyta darbo sutartyje ir koks nustatytas įprastinis grafikas tą mėnesį. Įstatymų negalima aiškinti taip, kad taptų neįmanoma jų pritaikyti: sukurti vidinį prieštaravimą, reikalauti neegzistuojančių duomenų ir pan.

Su protu aiškinant gauname paprastutes lengvai ir universaliai pritaikomas taisykles:
- imti 3 paskutinius mėnesius prieš skaičiuojamąjį;
- jei paskutinius 3 mėnesius prieš skaičiuojamąjį dirbo ir gavo užmokestį ne visą laiką - imti laikotarpį, kiek dirbo ir gavo užmokestį;
- jei paskutinius 3 mėnesius prieš skaičiuojamąjį iš vis nedirbo, imti darbo sutaryje nurodytą dydį ir skaičiuojamojo mėnesio grafiką.

Nelaikoma, nes faktiškai augina ne viena. Pvz.:

"vieni augina vaikus (įvaikius) iki šešiolikos metų. Tokiais darbuotojais pripažįstami asmenys, kurie faktiškai vieni augina vaiką (vaikus) ar įvaikį (įvaikius) iki šešiolikos metų amžiaus (pavyzdžiui, yra našlys (našlė), vieniša motina (įmotė), kitam vaiko tėvui (įtėviui) neterminuotai arba terminuotai apribota tėvų valdžia, santuoka yra nutraukta ar sutuoktiniai gyvena skyrium ir teismo sprendimu vaiko (įvaikio) gyvenamoji vieta yra nustatyta su juo, kt.). Nurodytas sąrašas nėra baigtinis, nes gali būti ir kitų situacijų, kai darbuotojas bus laikomas faktiškai vienas auginantis vaiką. Šios teisės normos taikymui neturi reikšmės, ar darbuotojas vienas išlaiko auginamą vaiką, ar kitas vaiko tėvas taip pat vykdo pareigą materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką." (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-11 nutartis c/b Nr. 3k-3-380/2011)

Būtent tokios sąlygos yra punkto taikymui: "Jeigu darbuotojas skaičiuojamuoju laikotarpiu nedirbo ir negavo įmonėje darbo užmokesčio, iš kurio pagal Aprašą turi būti apskaičiuojamas vidutinis dieninis darbo užmokestis ar vidutinis valandinis darbo užmokestis"

Jei darbo sutartis tik einamąjį mėnesį buvo sudaryta, reiškia skaičiuojamu laikotarpiu pagal aprašą, t.y. 3 paskutinius mėnesius, darbuotojas iš vis nedirbo ir negavo darbo užmokesčio. Tada įsijungia speciali 5.13 p. formulė, kuriai nereikalingi faktinio darbo duomenys (kurių objektyviai nėra). Jei būtų dirbęs nors kiek praėjusį mėnesį, būtų taikomas 5.7 p. - imama, kiek dirbo d.d. (ar d.v.) ir kiek uždirbo.

Ne. Tokiu atveju bus imamas mėnesinis DU iš darbo sutarties ir dalijama iš to mėnesio d.d. skaičiaus pagal darbuotojo grafiką, o jei valandinis - dauginama iš d.v. pgl. mėnesio grafiką ir dalijama iš d.d. pgl. mėnesio grafiką. Jei yra kažkokia DU tvarka, pagal kurią kažkas konkretaus priklauso tam darbuotojui, papildomnai bus pliusuojamos ir tokios sumos už mėnesį.
Į faktinį laiką nebus žiūrima.

Kriterijus 5.13 p. taikymui yra dvi sąlygos: nedirbo pastaruosius 3 mėnesius prieš skaičiavimo mėnesį IR negavo darbo užmokesčio, t.y. nėra iš ko paskaičiuoti. Liga pirmą mėnesį kaip tik atitinka šiuos kriterijus.

Jei jau darbo sutarties nebuvo, tada tikrai skaičiuoti negalima, nelegalus darbas gausis...
Grafikas visada nustatomas sudarant darbo sutartį. Su laisvais atskira problematika.

VDU apskaičiuoti įmanoma, neįmanoma į VDU skaičiavimą įtraukti einamojo mėnesio DU, nes jis nėra apskaičiuotas: "Jeigu darbuotojas įmonėje dirbo mažiau kaip 3 mėnesius (žalos atlyginimo dėl susirgimo profesine liga atveju – mažiau kaip 6 mėnesius), jo vidutinis dieninis darbo užmokestis ar vidutinis valandinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš darbo užmokesčio, apskaičiuoto už faktiškai įmonėje dirbtą laiką, vadovaujantis Aprašo 5.4 ir 5.5 papunkčių nuostatomis." Einamojo mėnesio darbo užmokestis tokiu atveju nėra apskaičiuotas ir neprivalo būti apskaičiuotas, atitinkamai nėra traukiamas skaičiuojant VDU.

Jei darbuotojas bus įdarbintas tik einamąjį mėnesį, bus taikoma tvarkos 5.13 p.: "Jeigu darbuotojas skaičiuojamuoju laikotarpiu nedirbo ir negavo įmonėje darbo užmokesčio", nes darbuotojas skaičiuojamuoju laikotarpiu NEGAVO darbo užmokesčio.

a) Formuluotė vienareikšmiška 5.2 p. "Kai atleidžiamo iš įmonės darbuotojo paskutinė darbo įmonėje (atleidimo iš darbo) diena sutampa su paskutine to mėnesio darbo diena pagal darbuotojo darbo (pamainos) grafiką, šis mėnuo įtraukiamas į skaičiuojamąjį laikotarpį.", o 5.7 p. nieko panašaus nėra.
b) Laiku užmokestis skaičiuojamas pasibaigus mėnesiui. Laiku paskaičiuoti gali. O vat skaičiuoti nelaiku, viduryje mėnesio, kai neaišku kaip toliau darbuotojas dirbs, neįmanoma ir joks teisės aktas to nereikalauja. Kad ir banali tarifų laiptų sistema nuo rezultato - kol mėnuo nepasibaigs, nežinosi, kurį tarifą taikyti.

Įstatymas negali reikalauti neįmanomo, todėl vienintelė logiška taisyklė būtų - kurį mėnesį priskaičiavai už tą ir yra priskaičiuota. Jei tai ne 5.2 p. išimtis, imi 3 (ar mažiau, jei dirbo mažiau) mėnesių prieš tą mėnesį.

Tai praktiška interpretacija, kurią galima pritaikyti visais atvejais. Viduryje mėnesio to mėnesio darbo užmokestis tiesiog nėra žinomas, todėl jo įtraukti į VDU objektyviai neįmanoma. Kai mokamos nuo VDU priklausomos išmokos už ilgus laikotarpius, bandydamas atsekti už kurį mėnesį kiek iš vis nuprotėtum. Pvz., ketvirtinė premija už rezultatus, apskaičiuojama VDU procentais nuo tam tiktų rodiklių.
Neteisinga tokia interpretacija, kurios neįmanoma pritaikyti visais atvejais vienodu būdu.

Jei priskaičiuoju (išmoku) atostoginius rugsėjį, tai jie yra už rugsėjį. Atostoginiai ir atostogos yra skirtingi dalykai. Įstatymas numato prievolę bendru atveju sumokėti už atostogas iš anksto, skirtingai nuo darbo užmokesčio, kuris mokamas pasibaigus laikotarpiui. Jei privalau išmokėti rugsėjį, tai ir moku už rugsėjį, o ne spalį.

Pataisiau.

Pataisiau.

62 yra Pardavimo sąnaudos
6203 Darbuotojų darbo užmokestis ir su juo susijusios sąnaudos

Pardavėjų darbo užmokestis

63 yra Bendrosios ir administracinės sąnaudos
6304 Darbuotojų darbo užmokestis ir su juo susijusios sąnaudos

Sekretorės, direktoriaus darbo užmokestis

Tikrai nesutinku, VDU nustatomas priskaičiavimo datai, o ne pagal tai, už kokį laikotarpį atostogos bus. Prievolė mokėti atsiranda nuo paskaičiavimo. Jei priskaičiuoji rugsėjį, tai imi tris mėnesius prieš rugsėjį, nes atostoginius mokėsi rugsėjį, o ne spalį. Tvarka numato vienintelę tiesioginę išimtinį, kada traukiamas einamasis mėnuo - kai darbuotojas atleidžiamas paskutinę mėnesio darbo dieną.

Aš šį punktą suprantu, kad skaičiuoti už trumpesnį laikotarpį nei 3 mėn., o ne kad įtraukti skaičiuojamą mėnesį. Juolab suteikiant atostogas mėnesio viduryje, darbo užmokestis už tą mėnesį dar nėra paskaičiuotas, jis bus paskaičiuotas tik mėnesio pabaigoje, t.y. atostoginių skaičiavimo metu tiesiog nežinomas.

Taigi rugsėjui skaičiuoja, rugsėjis į VDU neimamas...

Galima ir taip. Pati įmonė nustato atostoginių formules.

Tai taip ir parašykit, gal tik pardavimo pelno sąvoką apibrėžti reikėtų.

Su šitais tai niekas nepagelbės, jie šventai įsitikinę, kad žino įstatymus ir niekas negali jų nuomonės pakeisti. Daugmaž kaip ginčytis su policininku...

Kad prieštarauti, reikia turėti kuo remtis. Jei už "gražias akis", kas nėra draudžiama, kuo gi nepatenkintas darbuotojas pasirems, tiesiog nėra taisyklių, kurias būtų galima pažeisti ir blogai paskaičiuoti?
Šiaip tokia praktika nerekomenduotina, neigiamai veikia darbuotojų motyvaciją.

VšĮ prie privačių. Pareiginės privalomos tik biudžetinių įstaigų darbuotojams.

VšĮ prie privačių. Pareiginės privalomos tik biudžetinių įstaigų darbuotojams.

Sąskaitų planas, taip pat ir SAF-T yra hierarchinis. Jei nori sužinoti, kuo skiriasi 6203 nuo 6304, reikia žiūrėti, kuo skiriasi 62 nuo 63....

Gali, nors įmonėse >20 darbuotojų rekomenduojama apsirašyti pagal galimybes konkrečiau darbo apmokėjimo sistemoje. Darbuotojas priedą mato atlyginimo lapelyje.

Bet koks dokumentas pagal raštvedybos taisykles gali būti tvirtinamas arba įsakymu, arba tvirtinamaja žyma ("tvirtinimo viza"). T.y. "tvirtinamosios vizos" pakanka net biudžetinėse įstaigose, atskiro įsakymo nereikia.

P.S. pareiginės instrukcijos privačiame sektoriuje apskritai retai kada reikalingos, tik kai yra kažkokia vadybinė/organizacinė būtinybė nustatyti specialias taisykles tam tikrai pareigybei.