Nereikia. Susitarimo klausimas, bet reikia, jei nesusitariama kitaip. Kaip norit.

P.S. Kam jūs taip darote? Galite gi banaliai terminą pratęsti.

68 straipsnis. Maksimalus terminuotos darbo sutarties terminas ir jo išimtys
1. Maksimalus terminuotos darbo sutarties terminas, taip pat paeiliui einančių terminuotų darbo sutarčių, kurios yra sudarytos su tuo pačiu darbuotoju tai pačiai darbo funkcijai atlikti, bendra maksimali trukmė yra dveji metai, išskyrus atvejus, jeigu darbuotojas priimamas laikinai dirbti į laikinai nesančio darbuotojo darbo vietą. Paeiliui einančiomis terminuotomis darbo sutartimis laikomos darbo sutartys, kurias skiria ne ilgesnis kaip dviejų mėnesių laikotarpis.
2. Jeigu nustatytas ar pratęstas terminuotos darbo sutarties terminas yra ilgesnis kaip dveji metai, taip pat paeiliui einančių terminuotų darbo sutarčių, kaip jos apibrėžtos šio straipsnio 1 dalyje, išskyrus atvejus, jeigu darbuotojas priimamas laikinai dirbti į laikinai nesančio darbuotojo darbo vietą, bendra trukmė ilgesnė kaip dveji metai, tokia sutartis laikoma neterminuota. Tokiu atveju laikotarpiai tarp terminuotų darbo sutarčių įskaitomi į darbuotojo darbo santykių su darbdaviu trukmę, tačiau neturi būti apmokami.
3. Su tuo pačiu darbuotoju paeiliui einančių terminuotų darbo sutarčių, sudarytų skirtingoms darbo funkcijoms atlikti, bendra trukmė negali viršyti penkerių metų. Pažeidus šį reikalavimą, tokia darbo sutartis tampa neterminuota, o laikotarpiai tarp terminuotų darbo sutarčių įskaitomi į darbuotojo darbo santykių su darbdaviu trukmę, tačiau neturi būti apmokami.

47 straipsnis. Prastova

1. Jeigu darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl objektyvių priežasčių ne dėl darbuotojo kaltės ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo, darbdavys darbuotojui skelbia prastovą. Prastova gali būti skelbiama ir darbuotojų grupei.
2. Paskelbus prastovą, trunkančią iki vienos darbo dienos, darbuotojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis ir darbdavys turi teisę reikalauti darbuotojo būti darbovietėje.
3. Jeigu prastova skelbiama ilgesniam laikotarpiui negu viena darbo diena, bet ne ilgiau kaip trims darbo dienoms, negali būti reikalaujama, kad darbuotojas atvyktų į darbovietę kasdien ilgesniam negu viena valanda laikui. Buvimo darbovietėje per prastovą laiku jam mokamas vidutinis jo darbo užmokestis, o kitu prastovos laikotarpiu, kai darbuotojas neprivalo būti darbe, jam mokama du trečdaliai vidutinio jo darbo užmokesčio.
4. Jeigu prastova paskelbta neterminuotai arba ilgesniam negu trijų darbo dienų laikotarpiui, darbuotojas neprivalo atvykti į darbovietę, tačiau turi būti pasirengęs atvykti į darbovietę kitą darbo dieną po darbdavio pranešimo. Už prastovos laiką iki trijų darbo dienų mokama šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka, o už kitą prastovos laikotarpį jam paliekama keturiasdešimt procentų vidutinio jo darbo užmokesčio.
5. Kalendorinį mėnesį, kurį darbuotojui buvo paskelbta prastova, darbuotojo gaunamas darbo užmokestis už tą mėnesį negali būti mažesnis negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, kai jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma.
6. Darbdavys gali paskelbti darbuotojui dalinę prastovą, kai tam tikram laikotarpiui sumažinamas darbo dienų per savaitę skaičius (ne mažiau kaip dviem darbo dienomis) ar darbo valandų per dieną skaičius (ne mažiau kaip trimis darbo valandomis). Dalinės prastovos laikotarpiais, kai darbuotojas neprivalo būti darbe, jam mokamas darbo užmokestis šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka.

Turėtų būti kažkoks protingas terminas prašymui dėl pridėjimo prie atostogų pateikti, sakyčiau 3 - 6 mėn. nuo grįžimo iš komandiruotės.

Užtenka taisyklėse.
Iš kur žinosi, kiek pridėti? :) Pirma reikia informuoti paie siūlomą koeficientą, tik tada darbuotojai galės apsispręsti. Nors šiuo atveju nebus kur jiems dingti: arba ims, kiek siūlote, arba iš vis nieko negaus.

Arba poilsis pirmą darbo dieną grįžus iš komandiruotės, arba pridėti prie atostogų. Ne abu, nebent jūsų įmonė taikytų papildomas garantijas.
Poilsis TIK pirmą dieną po komandiruotės, nebent jūsų įmonė taikytų papildomas garantijas.
Atostogoms jūsų įmonė turi pasiūlyti kažkokį konvertavimo koeficientą (už kiek valandų kiek d.d. ar k.d. atostogų), nes kodeksas to nenumato, įmonė nusistato sveiko proto ribose (sakyčiau, kažkur 8 - 24 val. už atostogų dieną). Darbuotojai galės arba naudotis pasiūlymu arba ne. Gali, žinoma, ir koks darbuotojas siūlyti savo koeficientą, tada jūsų teisė bus sutikti ar siūlyti kitokį.

Nelabai realistiška, darbuotojas neprivalo žinoti straipsnių, nebent jūs šablonkę padarysite darbuotojams.
Be kita ko, šiuo atveju gali būti viskas žodžiu, nes apmokama kaip darbo laikas, nelabai ką tas prašymas keičia.

Tiksliau būtų 0,7 * 4/5, nes 0,7 dėl švenčių ne visai lygu 5/7. Rezultatas skirsis keliais procentais.

Nereikia, bet:
- jei turės ir vietiniai inspektoriai paprašys, parodys ir ties tuo viskas baigsis (na dar dėl dempingo klausimų gali kabinėtis);
- jei neturės, vietiniai inspektoriai siųs užklausą mūsų VDI, o ši atliks jūsų patikrinimą.

Jei nebijote mūsų VDI patikrinimo (visi normaliai, legaliai įdarbinti, mokami mokesčiai, veikla vykdoma ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje, darbo teisės klausimai tvarkingi), galima ir neišiminėti.

Negalima sutarties įsakymu pakeisti...

Papildomam darbui koeficientgas netaikomas, pgl įstatymą biudžetinėse tas vadinasi priemoka.

Gretinant darbo laiko norma objektyviai 0 valandų.
Grafikas pagal poreikį, pvz., jei telefonu atsiliepinėsite (kaip papildomas darbas) tik tam tikru laiku.

išdykėliai statybininkai
Ateičiai - teisininkai neišmano darbu saugos, o darbu saugistai - teisės

Jei ką, darbo tvarkos taisyklės jums privalomos. Jei ten nustatot geresnes sąlygas, privalot ir taikyti.

Ir kas gi tie laisvi menininkai, kur jums taisykles darė?

Anksčiau iš vis jokios įstatyminės garantijos šioje vietoje nebuvo, dabar bent viena diena yra, geriau nei nieko.
Be to, šios garantijos paskirtis yra banaliai leisti darbuotojui išsimiegoti po ilgos/naktinės kelionės, tam paros tikrai pakanka.
Jei gaila darbuotojų, tikrai kodeksas nedraudžia duoti daugiau poilsio.

Galėtumėte nors ir 20, o privalėtumėte (darbuotojo prašymu) vieną darbo dieną, nes įstatymas tiesiogiai sako, kad suteikiama tik PIRMĄ darbo dieną po grįžimo.

Kai nuvyksta į komandiruotę, jie yra komandiruotėje, o poilsis duodamas grįžus iš komandiruotės, pirmą darbo dieną po grįžimo, ne jos metu.

Jei griežtai pagal įstatymo raidę be jokių papildomų gėrių darbuotojui:
- Atostogomis kompensuojama tik tuo atveju, jei šalys susitaria. Jei nesusitaria - nekompensuojama.
- Poilsis suteikiamas pirmą darbo dieną grįžus iš komandiruotės. Tai darbuotojo teisė. Jei darbuotojas ja nepasinaudoja pirmą dieną, vėliau ja pasinaudoti nebegali, nes teisė pagal įstatymo raidę galioja tik tą vieną dieną. Nėra teisės į tokį poilsio laiką antrą, trečią ar dar kokią nors dieną, tik pirmą po komandiruotės.
- Jei darbuotojas nepasinaudoja savo teise pirmą dieną po komandiruotės ir nesusitariama dėl kompensavimo atostogomis, darbuotojui tiesiog nieko už tą kelionės laiką nebepriklauso.

Tame yra logikos, nes šito viso reikalo tikslas - kompensuoti nuovargį, o ne atlyginti už darbą. Kompensuoti nuovargį po kelionės logiška būtent iš karto po kelionės, vėliau - beprasmiška.

Jei skaityti 107 str. 4 d. pažodžiui, tai ši garantija darbuotojui galioja išskirtinai pirmą dieną po komandiruotės ("darbuotojas turi teisę į tokios pačios trukmės poilsį pirmą darbo dieną"), perkėlimas nenumatytas, taigi pagal analogiją su mamadieniais darbuotojas tokių valandų negali sukaupti. Aišku, nedraudžiama aiškinti ir palankiau darbuotojams bei leisti kaupti.
Dėl kompensavimo atostogomis - DK nei dėl komandiruočių, nei kitais atvejais nenumato kokiu koeficientu kompensuojama (kiek d.d. ar k.d. už vieną kompensuojamą valandą): darbdavys turi teisę savo nuožiūra pasiūlyti koeficientą, darbuotojas - sutikti arba ne.

Jei DU mėnesinis, tai faktinis valandinis skirsis priklausomai nuo mėnesio dėl skirtingo dienų skaičiaus.
Minimalus valandinis yra patvirtintas atskirai, aktualus tik jei sutartyje nustatomas būtent valandinis DU.

Tai yra viena iš garantijų darbuotojui ir darbuotojas turi teisę ja nesinaudoti (mamadieniai irgi suteikiami, bet jei darbuotojas neprašo, tai ne), ypač, kai šioje situacijoje jis niekaip nenukenčia, nes visą info apie nutraukimą ir taip turi. Be to, siekiant realizuoti šią garantiją, darbuotojas turėtų atsitįsti savo sutarties egzempliorių.
Aš savo rengiamose darbo tvarkos taisyklėse visada rašau, kad nutraukiant darbo sutartį įrašai joje daromi tik darbuotojui pageidaujant ir tik atsinešus savo sutarties egzempliorių, o toliau jau darbuotojo valia, reikia jam to ar ne.

Šiaip jau būtent įrašo nereikia, jei darbuotojas neišreiškia tokio pageidavimo.

Gali, neapmokestins, bet teoriškai draugei reikalavimus gali pareikšti darbuotojo kreditoriai, įskaitant valstybę. Žr. actio Pauliana.
Įmonei šiuo atveju dzin.

Tai kova su vėjo malūnais, nieko bendro neturinti su asmens duomenų apsauga.
Asmens kodas neturi jokio specialaus statuso palyginus su gimimo data, o jo panaudojimo asmenybės vagystei galimybės priklauso tik nuo paplitimo. Tai lygiareikšmis asmens identifikatorius, gal tik su išlyga, kad LR yra kažkur keliolika žmogelių su identiškais vardais, pavardėmis ir gimimo datomis. Jei staiga visi pereitų nuo asmens kodo naudojimo prie gimimo datos, tai asmens kodas banaliai taptų nebepanaudojamu ir niekam nereikalingu, tada potencialiam vagiui būtų aktuali gimimo data.
Siūlyčiau, kai teisiškai aktualus asmens (sandorio šalies) identifikavimas, naudoti asmens kodą, kaip vienintelį egzistuojantį tikrai unikalų LR piliečių identifikatorių, ir nepergyventi, nieko nepažeisite.

Taip.

Taip.

Galima ir taip. Tada gydytoja turėtų parašyti, kad dėl paūmėjimo reikalingas ilgalaikis poilsis (tokios trukmės, kad nesigautų kasmetinių atostogų suteikti) arba kad dėl paūmėjimo ilgiau nei 1 - 6 val. per dieną ir/ar kelias dienas per savaitę dirbti nerekomenduojama (t.y. kad negalite saugiai dirbti sutartą dienos/savaitės laiko trukmę).

Jei darbas pagal pobūdį yra su kompu, o gydytoja parašys, kad tas jums kenkia, tada gali būti priežastis.
Jei laipiojimas laiptais neatsiejamas nuo jūsų darbo, tada gali būti priežastis, vėlgi, jei gydytoja parašys, kad kenkia.

Asmens kodas nėra ypatingas duomuo, vienintelis jo naudojimo apribojimas - negalima skelbti viešai. O šiaip asmens duomenų apsaugos prasme gimimo data ir asmens kodas lygiaverčiai, galit prašyti savo nuožiūra ar vieno, ar kito.

Kuo čia dėta apskaitos politika ir kam jums reikia tos kortelės?