Naujausia, bet kažkodėl kaip minimum vienas failas jūsų kompe atsisako atsinaujinti ir lieka senas.
Atsisiųskit neinstaliuojamą versiją, ten iš tikro tėra zip archyvas, jį kur nors išarchyvuokit ir pabandykit rankiniu būdu progrmos instaliacijos vietoje perrašyti failą ApskaitaObjects.dll

Panašu, kad jūsų windowsai kažkaip kešuoja programas ir nemato failų atnaujinimo

Taip, tik duomenys tvarkoje rašomi ne baigtiniu konkrečiu sąrašu (nerealu ir reglamentas to nereikalauja), o kategorijomis ir atvirais pavyzdiniais sąrašais, pvz.,
- Duomenis apie darbuotojo sveikatą, kiek tai būtina darbo saugos ir sveikatos reikalavimams užtikrinti (darbuotojų sveikatos patikrinimų duomenys, duomenys apie nėštumą, kitas sveikatos būkles, lemiančias apribojimus darbo santykių srityje) – darbuotojai privalo šiuos duomenis pateikti, o taip pat nedelsiant informuoti apie jų pasikeitimus, ir atsako už dėl jų nepateikimo ar klaidingų duomenų pateikimo padarytą žalą Darbdaviui bei pačių darbuotojų patirtą žalą; šių duomenų nepateikimas taip pat gali būti pagrindu nutraukti darbo sutartį;
- Duomenis apie darbuotojo kvalifikaciją (išsilavinimą, patirtį, išklausytus mokymus, turimus sertifikatus, licencijas, teises ir pan.) – darbuotojai privalo šiuos duomenis pateikti, o taip pat nedelsiant informuoti apie jų pasikeitimus, ir atsako už dėl jų nepateikimo ar klaidingų duomenų pateikimo padarytą žalą Darbdaviui; taip pat šių duomenų nepateikimas gali lemti teisinius Darbdavio sprendimus dėl netinkamos ar nepakankamos darbuotojo kvalfikacijos;

Labai paprastai turi atrodyti (ir praktikoje atrodo) - susirenkat, ko jums reikia, o dėl visų papildomų garantijų, nieko nesiūlot ir nieko neaiškinat, norės - pats viską susiras ir atneš.
Garantijų taikymas ir tam reikalingos info rinkimas yra ne darbdavio, o darbuotojo problema.

Atostogos, mamadieniai ir dar n garantijų. Tik tokie duomenys kaupiami ne jūsų, o darbuotojo iniciatyva, nenori, gali neteikti.

Jums jo objektyviai reikia, reiškia gali. Nereikia kvailysčių prisigalvoti.

Nereikia
Taip ir įsivaizduoju tokį sutikimą:
Duomenų tvarkymo tikslas - kad žinotumėm kam tavo lavonėlį priduoti
Paduodi tokį sutikimą pasirašyti ir taip išraiškingai į akis pasižiūri

Senoje DS darote įrašą, kad nuo tada ir tada darbo santykiai tęsiasi surašius naujos redakcijos DS. Naujoje DS, kur yra darbo pradžios data, įrašote, nuo kada tęsiasi darbo santykiai. [/quote]
O tai darbo sutarties Nr. jau bus kitas, ar rašomas tas pats Nr. kaip senojoje?
senai jau knietėjo toks klausimas
[/quote]

Kaip norit, numeruoti sutartis jau senai neprivaloma.

Perinstaliuokite programą, sugadinta, kartais būna, kai atnaujinimas tik pusiau instaliuojasi.

Galim pasiūlyti savo paslaugas, turim nemažai klientu aspį
Iš tikro ten viskas santykinai paprasta, tik mediku instinktyviai bijoma.

1. Tikėtina, pačiolis ruošė ją naujo DK, o ne GDPR kontekste. DK buvo rengiamas neatsižvelgiant į GDPR ir nėra suderintas, nors jame ir figuruoja terminai "asmens duomenys" ir "duomenų apsaugos politika".
2. SODRA nėra implementavusi GDPR ir toli gražu ne tik šiuo aspektu, bet tai ne įmonių bėda. Kažkur per metus situacija turėtų keistis, šiuo metu SODROS žmogeliukai dar tik intensyviai lanko kursus ir laužo galvą, nuo ko pradėti. (P.S. įmonėms irgi nepatarčiau panikuoti ir verstis per galvą)

Negeras, nes nenurodomi iš vis jokie pagal reglamentą reikalingi duomenys/nuostatos.
Vienu punktu neišsiversite.
Informacija apie teistumą negali būti tvarkoma nuolat, tik kai prireikia konkrečiu atveju, specialiai numatytu įstatymo (pvz., viešojo pirkimo metu). Negalima disponuoti teistumo, jei nėra konkretaus įstatymo leidžiančio tą daryti konkrečioje situacijoje. Kai nebelieka specialaus įstatyminio pagrindo turi būti grąžinama darbuotojui ir/ar sunaikinama.
Socialinio draudimo numeris jums absoliučiai niekam nereikalingas (nebent užsienietis darbuotojas), t.y. pažeidžia duomenų minimizavimo principą.
Šeiminė padėtis ir pan. išskirtina į atskirą kategoriją duomenų, kuriuos darbuotojas pats sprendžia - teikti ar ne.
Darbo užmokesčio, laiko, susirašinėjimo ir t.t. duomenų netvarkote?

Sutikimų reikia:
- Marketingui (reklama, naujienlaiškiai ir pan.), nors žadama keisti eprivacy direktyvą ir leisti bent dalinai be (opt out vietoje opt in);
- Duomenų pardavimui į šoną (google ir co) kai tai yra "papildomas uždarbis", o ne vartotojui teikiamų paslaugų apmokėjimo būdas (pvz., snukiaknygė vartotojui yra tarsi nemokama, bet realiai pardavinėja vartotojų duomenis, iš to uždirba ir tai yra jų pagrindinė veikla, kitaip tariant vartotojas atsiskaito už paslaugas savo asmens duomenimis);
- Egzotika, persidengianti su bendromis žmogaus teisėmis ir teise į atvaizdą (nuotraukos internete, statistai kine ir pan.).

Kitais atvejais, jei ne ypatingi duomenys ir ne teistumas, pakanka duomenų reikalingumo testo.

Sutikimų nereikia ne tik dėl deklaravimo, bet ir kai duomenys reikalingi pačios sutarties plačiaja prasme įvykdymui, pvz., banko sąskaitos pavedimams, kontaktų, kad derinti kylančius klausimus, buto kapitalinio remonto projekto siekiant tą patį kapitalinį remontą atlikti rangovui ir t.t.
Analizei (business intelligence) bendru atveju nereikia, nebent analizės esmė yra parduoti duomenis google, kad šie analizuotų savo reikmėms, arba analizuoti duomenis kažkokiais keistais ne moksliniais tikslais, neturinčiais nieko bendro su įmonę ir fiziaką siejančius santykiais.
Bendras testas tvarkymo teisėtumui - "kam reikia tokių duomenų santykių su fiziaku kontekste?". Jei gali daugmaž argumentuotai atsakyti, reiškia tvarkai teisėtai, Yra išimčių (beje, neišsprendžiamų jokiais sutikimais, dėl sveikatos, teistumo ir stebėjimo/sekimo duomenų).
Sutikimas - išimtinis pagrindas duomenų tvarkymui, naudojamas labai retais atvejais. Pats savaime jis nieko neįteisina ir nuo nieko neapdraudžia.

Sutikimu nereikia, nebent marketingui duomenis ketinat naudot, bet teoriškai reikia informavimo ir švietimo, kaip aukščiau nurodyta. Reglamentas švietimo aspektu niekam jokiu išimčiu nesuteikia.

Sutikimų nereikia, bet darbuotojai, kaip ir visi likę fiziakai turėtų būti informuojami ir šviečiami pagal GDPR 13 str.

Kai iš duomenų subjekto renkami jo asmens duomenys, duomenų valdytojas asmens duomenų gavimo metu duomenų subjektui pateikia šią informaciją (glausta, skaidria, suprantama ir lengvai prieinama forma, aiškia ir paprasta kalba):
- duomenų valdytojo tapatybę ir kontaktinius duomenis, jei yra, duomenų apsaugos pareigūno, kontaktinius duomenis;
- duomenų tvarkymo tikslus, dėl kurių ketinama tvarkyti asmens duomenis, taip pat duomenų tvarkymo teisinį pagrindą;
- tai, ar asmens duomenų pateikimas yra teisės aktais arba sutartyje numatytas reikalavimas, ar reikalavimas, kurįbūtina įvykdyti norint sudaryti sutartį, taip pat tai, ar duomenų subjektas privalo pateikti asmens duomenis, irinformaciją apie galimas tokių duomenų nepateikimo pasekmes;
- teisėtus duomenų valdytojo interesus, kai duomenys tvarkomi šiuo pagrindu;
- jei yra, asmens duomenų gavėjus arba asmens duomenų gavėjų kategorijas;
- kai taikoma, apie duomenų valdytojo ketinimą asmens duomenis perduoti į trečiąją valstybę;
- tai, kad esama automatizuoto sprendimų priėmimo, įskaitant profiliavimą, ir, bent tais atvejais, prasmingą informaciją apie loginį jo pagrindimą, taip pat tokio duomenų tvarkymo reikšmę ir numatomas pasekmes duomenų subjektui.
- duomenų saugojimo laikotarpį arba, jei tai neįmanoma, kriterijus, taikomus tam laikotarpiui nustatyti.

Kai iš duomenų subjekto renkami jo asmens duomenys, duomenų valdytojas asmens duomenų gavimo metu duomenų subjektui papildomai informuoja duomenų subjektą apie jo teises („išaiškina teises“):
- teisę prašyti, kad duomenų valdytojas leistų susipažinti su duomenų subjekto asmens duomenimis;
- teisę prašyti, kad duomenų valdytojas duomenis ištaisytų arba ištrintų, arba apribotų duomenų tvarkymą,
- kai duomenų tvarkymas grindžiamas teisėtu interesu, teisę prieštarauti (angl. object), kad duomenys būtų tvarkomi,
- kai duomenų tvarkymas grindžiamas sutikimu, teisę bet kuriuo metu atšaukti sutikimą;
- teisę į duomenų perkeliamumą;
- teisę pateikti skundą priežiūros institucijai.

Praktiškai tai reiškia, kad turi egzistuoti dokumentacija, kurioje ši info pateikiama, ir darbuotojai su ja turi būti supažindinti. Dokumentacijos forma nesvarbi, tik turinys. Gali būti skyrius darbo tvarkos taisyklėse, atskira duomenų tvarkymo politika (aprašas, įrašai, procedūros ir t.t.) ar bet kokia kitokia organizaciškai patogi forma.

Toks "sutikimas" jau savaime yra procedūrinis pažeidimas, o jei nėra dokumentuota normalus teisinis pagrindas - tai ir materialinis pažeidimas - neteisėtai tvarkomi duomenys.
Bendra taisyklė - darbuotojas negali duoti sutikimo darbdaviui duomenų apsaugos kontekste, nes toks sutikimas nėra laisvas, o darbdavio reikalavimas duoti sutikimą VISADA yra neteisėtas jau pats savaime ir gali lemti neteisėtą duomenų tvarkymą, jei nėra pagrindžiamas duomenų tvarkymas kitais pagrindais..
Išimtys iš taisyklės - kai darbuotojas yra ne darbuotojas, o tik kandidatas (CV tvarkymas "kadrų rezervo" tikslais) arba kai duomenų tvarkymas yra toks mažareikšmis, kad nekyla abejonių dėl realios (angl. genuine) darbuotojo galimybės nesutikti be jokių neigiamų pasekmių (pvz., nuotrauka web puslapyje).

Jei tenka pateikti deklaracijoje, kabinėtis negali, nes yra specialus pagrindas ("c) tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė").
Kabinėtis galima, nors ir itin mažai tikėtina, kai renkami visų fiziakų asmens kodai argumentuojant neproporcingais kaštais kiekvieno konkretaus dokumento surašymo metu išsiaiškinti, ar asmens kodo netyčia neprireiks kokiai deklaracijai ar pagal kokį teisės aktą. Šiuo atveju drįsčiau teigti, kad asmens kodo NEreikalingumas buh apskaitoje yra išimtis iš taisyklės, o ne taisyklė.

Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo projekto 3 str. 1 d. „Asmens kodas gali būti tvarkomas, jei yra nors viena iš Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmens duomenų tvarkymo teisėtumo sąlygų.“
Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 6 str. 1 d. “Duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šių sąlygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma: … b) tvarkyti duomenis būtina siekiant įvykdyti sutartį … c) tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė”
Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 5 p.: „Jeigu pinigai išmokami pagal kasos išlaidų orderį fiziniam asmeniui, kuris nėra to ūkio subjekto darbuotojas, nurodomas šio fizinio asmens vardas, pavardė, paso arba kito asmens tapatybę įrodančio dokumento pavadinimas, numeris ir gyvenamoji vieta.“
T.y. bendru atveju asmens kodo nereikia, bet reikia asmens dokumento duomenų, tačiau asmens kodo gali prireikti dėl kitų teisės aktų, pvz., jei tokia išmoka fiziakui deklaruojasi VMI, išmoka yra kažkokio teisinio ginčo kontekste, kur asmuo identifikuojamas pagal kodą ir t.t.
Turint omenyje asmens kodo paplitimą buhalterijoje, mažai tikėtina, kad kas kabinėtųsi, tegul ir griežtai teoriškai reikėtų vertinti asmens kodo reikalingumą individualiai.

Tokio sutikimo reikia tik CV tvarkymui ir viešam paskelbimui (nuotraukos internete ir pan.)

Pirmą kartą prisijungus prie įmonės ir atidarant konkrečią formą veikia kiek lėčiau, nes programa prisijungiant prie įmonės iš karto neima visų duomenų, tik pagal poreikį, pirmą kartą atidarius formą, kuriai reikia tam tikrų duomenų (sąskaitų plano, kontrahentų ir t.t.), kas biskį užtrunka ir atitinkamai lemia kažkokį sulėtėjimą. Galbūt tai ir yra jūsų stebimas sulėtėjimas?

o iš karto paaiškinti problemos negalėjote?..
Bandote prisijungti prie mysql serverio, kuris arba iš vis neinstaliuotas, arba neveikia, arba jį blokuoja koks nors gudras antivirusas.

Per kokią vietą jie sukčiai?.. Jei kažko netenkina jūsu darbas ar požiūris, tai dar nereiškia, kad sukčiai...

Už 3 dienu įspėjimo neįteikimą sankcija 3 dienu vidutinis užmokestis. Ar apsimoka vargti?

Neaišku, ką reiškia "netikri dokumentai". Jei parašas suklastotas, teisme galima prašyti rašysenos ekspertizės. Jei šiaip įforminta atgaline data - nieko niekaip neįrodysi.
Ir tai, išbandymo terminas toks daiktas, kad jei darbdavys ne visiškas bambukas, apginti atleidimo teisėtumą elementaru. Tam ir išbandymas, kad būtų galima lengvai atleisti. Neįspėjimas nedaro atleidimo neteisėtu, tik suteikia gauti šiuo atveju papildomai VDU už 3 dienas, dėl ko vargu ar verta bylinėtis.
Čia verta bylinėtis tik dviem atvejais:
- darbdavys bambukas;
- suklastoti parašai, naudojant šį faktą kaip spaudimo priemonę dėl baudžiamosios atsakomybės (šioje situacijoje klastojimas darbo teisės kontekste suteiktų darbuotojui teisę tik į 3 dienų VDU)

Aš asmeniškai DS rašau bazinis darbo užmokestis x eurų ir taškas, o apie papildomą dalį rašau pranešime apie darbo sąlygas, kuris skirtingai nuo sutarties nėra teisiškai įpareigojantis dokumentas, tik informacinis lapelis, tegul ir privalomas pateikti pagal DK.

Ne pažeidimas, bet geriau netraukti nuostatų, dėl kurių neįsipareigojama, tiesiog apie tai nerašyti. Darbdavys visada gali sudaryti geresnes darbo sąlygas (mokėti daugiau, anksčiau ir pan.), o traukiant tokias nuostatas į sutartį kažkam gali susidaryti klaidingi lūkesčiai.

Formaliai jos neatitinka GDPR, nėra visų būtinų duomenų, tikslai nesusieti su teisiniais tvarkymo pagrindais, neišsamios duomenų kategorijos ir pan., nors jei nesikabinėjant pusėtinos. Panašu, kad buvo rengta dėl naujo DK, o ne GDPR.

Neskaitant internetinės dalies ir specifinių dokumentų atskiroms situacijoms:
- pranešimai fiziakams pagal duomenų gavimo kanalus (angl. fair usage notification, kokie duomenys, kokiu tikslu, teisių išaiškinimas);
- kai kuriais retais atvejais fiziakų sutikimai duomenų tvarkymui (kaip ir pranešimai, tik su "sutinku");
- duomenų procedūros (angl. records, pagal subjektų kategorijas: duomenų kategorijos, tikslai, teisiniai pagrindai, naudojimo būdai, jei neakivaizdūs arba yra šalutinių, gavėjai, saugojimo terminai);
- duomenų apsaugos politika (kokių techninių ir organizacinių priemonių imamasi duomenims apsaugoti: technologinių priemonių aprašymas, jų taikymo taisyklės, prieigos teisių paskirstymas, procedūros fiziakų prašymų nagrinėjimui, procedūros pažeidimų nustatymui, gelbėjimosi priemonėms ir VDAI notifikavimui, procedūros procesorių pasirinkimui, procedūros duomenų perdavimo saugumui ir pan.).

Gal kas žino, kaip biudžetininkai atostoginius skaičiuoja? Jiems gal kokios tvarkos yra ar rekomendacijos?

Inspektoriai būna sužvėrėję, o būna ir labai malonūs, kaip pasiseka, bet visi inspektoriai turi tendenciją aplenkinėti mikroįmones, nes ranka pavargsta pažeidimus aprašinėti. Taip pat yra toks faktorius kaip neįmanomumas rasti - negali rasti įmonės, nepavyks ir patikrinti, čia jei apie vieno ar kelių žmogelių įmones be deklaruoto ofiso.
Dėl baudų - be galo plati inspekcijos diskrecija šiuo atveju, galima įspėti, griežtai įspėti ir taikyti baudą bet kur intervale nuo 1 iki 20.000.000 EUR.