Taip tai taip, bet tik tuo atveju, jei savininkas daugiau neturėjo jokių apmokestinamų pajamų.

Tikslinau aš tas deklaracijas, bet pas mane buvo kiek kita situacija. Prancūzai susirietę aiškino, kad straipsnelis, kurį jie įrašė į sąskaitą, reiškia maržą. Nu ir nė velnio, pasirodo visai ne maržą reiškia. Sužinojau tai, kai atėjo duomenys iš Prancūzijos ir mokesčiai pakvietė patikslinti deklaracijų. Tam kartui patikslinau. Paskui savininkas nuvažiavo į Prancūziją, parsivežė iš ten jau perrašytą sąskaitą su ta stebuklinga "merge". Klausiu mokesčių ką daryti, sako - tikslink iš naujo. Nu ir vėl patikslinau. Cirkas ir tiek . Dabar laukiu tęsinio...

Kreipiuosi į Cento bendruomenę, pasidalinkit patirtimi, kaip dirbate su kalkuliacijos kortelėmis. Kažkaip nepagaunu kampo

Einam
Vaišini?

O iš ko tu sprendi, kad neleidžia uždėti varnelės dėl to, kad turi subsąskaitų?Jei meta lentelę su užrašu, kad yra kažkokia subsąskaita, tiesiog nustatymuose įvesk tą subsąskaitą.

Kokie gali būti pasiūlymai - sutvarkyti programą taip, kad tame langelyje būtų rašomas būtent papildomas neapmokestinamas pajamų dydis už vaikus. Tiesiog tai turėtų būti suderinta su GPMĮ arba jei jau neina kitaip iš viso tą langelį naikinti. Nes naujokai (tik pradedantys dirbti Centu) labai dažnai "pasimauna".

[quote=Sytyj]Na esmė ne tame. Žinau tikslai kad į langelį

Manau esmė tame, kad tą langelį reikėtų visai panaikinti, nes jis tik klaidina buhalterius ir nėra pritaikytas naudoti pagal paskirtį.

Na tai parsisiųsk tą deklaraciją ir pažiūrėk ar kartais Jonaičio įmonėje nedeklaravai už Petraitį

[quote=Sytyj]

Jėzau, vėl kažką praleidau, o koks tas , kurį valstybė suteikia kai kuriems asmenims

Gal... įpratimas, gal nenoras kažką keisti, gal...
Nors nesuprantu tokių žmonių. Bent jau Centą tai tikrai galėtų įvaldyti

Nu taip, atsimenu vienas geras pažįstamas raudonu diplomu baigęs tuometiniame KPI visuomeninio maitinimo specialybę, tikrai geras ir sumanus technologas, sakydavo: "Ot nesuprantu, kažkodėl visi galvoja, kad kotletą iškepti gali kiekviena namų šeimininkė... Tik paskui, kažkodėl stebimės, kad kažkokioj knaipėj neskaniai pavalgėm.."
O lietuviai, žinia, visų galų meistrai, aišku, jei samdyti buhalterį brangu, kodėl gi nesusitvarkius patiems

Švęsti arto gimtadienį

Nuostabiausiam, išmintigiausiam, iškalbingiausiam, švelniausiam mūsų forumo katinėliui Gimtadienio proga siunčiu nuostabią baltą katytę su nuoširdžiausiais linkėjimais.

Norėčiau ir aš įsiterpti į šią diskusiją. Mano nuomone, pirmiausia reikėtų aiškiai apibrėžti, kas yra verslas. Man rods, kad dauguma čia verslą tapatina su darbu savarankiškai, kai neturi boso ant savo galvos. Man atrodo, kad verslas apima kur kas daugiau. Nesakau, kad buhalteris negali būti verslininku, tarkim atidaryti kokį supermarketą ar turėti savo žvakių fabrikėlį, tačiau tam reikia "gyslelės", galbūt net sakyčiau verslininku reikia gimti. Juk čia reikia mokėti ne tik skaičiuoti pelną ir išmanyti įstatymus, reikia mokėti prastumti savo prekes ir paslaugas net ir pačiomis nepalankiausiomis aplinkybėmis ir sąlygomis. Reikia būti geru organizatoriumi, psichologu, mokėti manipuliuoti žmonėmis, sugebėti suburti gerą kolektyvą, kuris gerai dirbtų ir t.t. ir pan.
O darbas savarankiškai, kada turi 4-5 įmones ir dirbi namuose ar atsidaręs savo kontorą, na tikrai manau, nėra verslas

Išvada - manau kiekvienas ar beveik kievienas buhalteris gali dirbti savo darbą savarankiškai (įregistravęs individualią veiklą, ar įmonę) , neturėdamas boso ant savo galvos. Tačiau ne kievienas gali atidaryti supermarketą ir sėkmingai jame tvarkytis.

Šita bendra apyskaita aišku daroma dėl to, kas ateina tikrinti. Sau tai jie aišku darydavosi

Mano nuomone, kavinėje vyksta šioks toks gamybos procesas, todėl apskaita turi būti vedama kiekinė, nes kaip gi kitaip nurašysi gaminius. Kitas klausimas, kas veda tą kiekinę apskaitą. Aš turėjau kavinę (irgi mažą), kurioje vadybininkė-technologė tvarkė visą gaunamo maisto į virtuvę ir barą apskaitą, aš kaip buhalterė, dirbanti 1 val per savaitę, gautą sąskaitą pajamuodavau vienu įrašu "Gautos prekės". Na o mėnesio pabaigoje, vadybininkė man pateikdavo ataskaitą apie kavinės apyvartą ir nurašytas prekes, kurios buvo sunaudotos gamybai. Na bare parduotas prekes dar rizikuočiau nurašyti per inventorizacijos aktus. O virtuvė - tik pagal nurašymo aktus.

Tačiau, yra dar vienas dalykas. Atsargumo principas. Manau savininkai bet kuriuo atveju, realią padėti nori žinoti ne metų pabaigoje, o metų eigoje, todėl inventorizacijos turėtų būti daromos dažniau, nes kitaip metų gale gali paaiškėti, kad visus metus dirbai į minusą, ir kad tau gresia bankrotas

Na inventorizacijoms protingumo principas lyg ir negalioja, bent jau neradau tokio išsireiškimo . Ką valdžios vyrai ir moterys gali pagalvoti ar pagalvos tikrai nesirįžtu prognozuoti, tačiau, manau, kad jei viena inventorizacija metuose bus, tiksliau jei tos inventorizacijos bus daromos kievienų finansinių metų paskutinę dieną, nelabai prie ko ir prisikabinsi, nes yra likutis finansinių metų pradžiai, yra gavimai per metus, yra likutis finansinių metų pabaigai, galiu ir pardavimus apsiskaičiuoti, išsivesti savikainą. Aišku, inventorizacijos atlikimo tvarka ir periodiškumas turėtų būti patvirtintas vadovo įsakymu. Tikrai žinau daug įmonių, kurios taip daro. Dėl prekinių apyskaitų teko susidurti su tokiu atveju, kada įmonė, turinti daug prekybos taškų (gal kokį 10), darydavo 1 bendrą prekinę apyskaitą. Atėjus tikrintojams su konkrečia užduotimi - padaryti prekių inventorizaciją viename taške - jiems teko išeiti nukabinus nosį, nes tokia inventorizacija turėtų prasmę tik tuo atveju, jei ji būtų daroma visuose taškuose, nes tik tada būtų galima sutikrinti inventorizacijos duomenis, su įmonės popieriniais duomenimis. Ir kai bandė priversti įmonę daryti kiekvienam taškui atskiras apyskaitas, įmonė jokias būdais nesutiko, nes teisiniuose aktuose nebuvo jokių nurodymų būtent taip daryti. O vadovas įsakymu buvo nurodęs daryti vieną bendrą apyskaitą.
Taip kad kitą kartą geriau nepersistengti....

Na mestelėjau akį aš į tuos tavo išvardintus punktelius ir štai mano nuomonė:
1. Taip, pagal kasos darbo organizavimo taisykles individualios įmonės gali nepildyti kasos knygos, nes šių taisyklių 16 punktas IDV įmonėms neprivalomas.
2. Tačiau pagal tų pačių taisyklių 3 ir 4 punktas sako, kad pinigai priimami į kasą ir išlaiduojami iš kasos naudojasn kasos pajamų ir išlaidų orderius. O taisyklių 11 punktas skelbia, kad "...Pinigai priimami arba išmokami tik kasos pajamų arba išlaidų orderių išrašymo dieną."
Taigi, bet kuriuo atveju, jei įmonėje vyksta operacija su grynaisiais pinigais, bent jau kasos pajamų ar išlaidų orderis turi būti išrašytas. Kitas klausimas, o kada gi jį registruoti apskaitos registruose?
3. Kaip jau ir minėjai buhalterinės apskaitos įstatymas nenustato konkretaus termino, per kiek laiko ūkinė operacija turi būti užregistruota apskaitos registruose. Čia manau vėl tas stebuklingas protingumo principas turėtų sužaisti.
Todėl manau, kad jei jau kas iš tikrintojų norės nuskausminti, o tavo protingumo principas toks, kad tu tik vieną kartą metuose suvedi ūkines operacijas į apskaitos registrus, o tokią dokumentaciją gan sunku tikrinti, tai pirmiausia tu gausi mokesčių administratoriaus nurodymą per tam tikrą laiką suvesti savo ūkines operacijas į apskaitos registrus, na o po to jau ir patikrinti ir nuskausminti nebus labai sunku .

A supratai ką nors, nes aš čia pati nelabai suprantu, ką parašiau

Nieko aš jau šiandien nebemestelsiu - švenčiu .

O kada į kitas dvi?

Tikiu, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo, bet kažkaip dar tikiu ir žmogiškomis savybėmis Tuo labiau, kad kaip jau ir minėjau, tai buvo pirmas kartas

Pasižadu, tęsinį, jei toks bus, papasakosiu.

Ui Modestai, jau tu tai tikrai nepagailėtum

Na čia gal būtų tie atvejai, kai IĮ savininkai, kurie įsivaizduoja kartais, kad jei įmonė veiklos nevykdo, tai visos prievolės jau ir pasibaigia. Na ir neteikia jokių deklaracijų 2-3 metus. Va tada, suprantu, jų ieško, rašo laiškus, o jau kai galų gale prisišaukia, tai jau nebausti negalima . O dėl savaitės-dviejų, bent jau aš negirdėjau, kad kas nors būtų nubaustas. O be to, iš tiesų, dar ir paskambina - paklausia, kodėl nepateikėte deklaracijos.
O be to pavėluotas deklaracijos nepateikimas dar nereiškia mokesčių vengimo . Manau, išvengsiu baudų

Manau, kad tu mąstai teisingai.

Grįžtu prie to paties klausimo dėl IĮ savininko įdarbinimo savo įmonėje pagal darbo sutartį. Parašiau raštiškus užklausimus SODRAI ir Darbo inspekcijai. Iš SOdros gavau atsakymą, kuriame minimas Valstybinės darbo inspekcijos darbo teisės skyriaus 2003-11-24 d. raštas Nr. 06-10-1745. Bandžiau jį surasti inete - šnipštas Bet esmė tokia, apie ką mes ir kalbėjome: pagal LR DK darbo sutarties sudarymui turi būti dvi šalys. O kadangi IĮ savininkas negali būti vienas dviejuose asmenyse, tai ir sutarties su savimi pasirašyti negali. Sodra pabrėžė, kad jei bus sudaryta tokia sutartis - ji bus niekinė ir socialinio darbo stažas IĮ savininkui, dirbančiam pagal taip sudarytą sutartį skaičiuojamas nebus. Raštas abejonių kelia - žinome atvejus su IĮ reorganizavimą į UAB, kur tas pats savininkas tampa akcininku-direktoriumi-vieninteliu įmonės dirbančiuoju ir labai sėkmingai dirba pagal sutartį.
Na ką lauksiu atsakymo iš darbo inspekcijos.

O primink, Modestai, kokios dabar taikomos nuobaudos už pavėluotai pateiktas deklaracijas? Kažkaip nebesigirdi apie tokius atvejus. Va aš pati (dieve, niekada to nėra pasitaikę anksčiau , bet juk visada būna pirmas kartas ) tik praeitą penktadienį pateikiau FR0573, nes mano miegančios gražuolės pridarė tiek klaidų, kad dviejų savaičių nepakako joms ištaisyti. Aišku galima buvo teikti tokią kokią padarė, paskui tikslinti, bet patys žinom kaip su tais tikslinimais yra, tai galvoju, na ir trauk tave devynios, paeksperimentuosiu. I nieko kol kas