Kaip tai - gali nesutapti?
Tai visiškai skirtingos formos, nesutampa niekada.

Didėja tik mokestinis pelnas - turbūt tikslinsite PLN?
Todėl apskaitoje registruojate tik papildomai priskaičiuotą pelno mokestį:
D 34 Nepaskirstytas pelnas
K 4 kl Mokėtinas pelno mokestis.

Kaip tai nėra pajamų? Juk tuos pinigus anksčiau direktorė paskolino, o dabar, kadangi atsisako skolos grąžinimo, tai dovanoja.
O dovana tai pajamos.
Pagautė netinka.

K Kitos netipinės veiklos pajamos.
Tik ko gero neužtenka to dalies skolos atsisakymo, parodyto akcijų pardavimo sutartyje. Tegu dar ir įmonei raštą parašo.

Surašykite aktą - iš vieno a/m išpylė, į kitą įpylė.

Na, tai jos nuomonė... gal tiesiog nepagalvojo ilgiau. Valiutos pirkimas tikrai niekaip nesusijęs su VP įsigijimu.

Ne, nemanau, kad banko komisinius (už valiutos keitimą)reikia priskirti vertybinių popierių (finansinio turto) įsigijimo savikainai.
18 VAS nurodo:
"25. Pirmą kartą pripažindama finansinį turtą, įmonė turi įvertinti jį įsigijimo savikaina. Į finansinio turto įsigijimo savikainą įtraukiamos ir tiesioginės sandorių sudarymo išlaidos.
26. Įsigijimo savikaina nustatoma pagal už finansinį turtą sumokėtą ar mokėtiną pinigų sumą ar kito perduoto turto vertę."
Jūsų atveju perkate VP už valiutą. Ši ūkinis įvykis susideda iš tokių operacijų:
1. Perkate reikiamą valiutą. Už tai bankas prisiskaičiuoja savo komisinius.
2. Už valiutą perkate VP.
Kaip matote, tiesioginės išlaidos yra tik sumokėti pinigai valiuta. O tai, kiek jums kainavo tą valiutą įsigyti, tikrai tiesioginėms VP įsigijimo išlaidoms priskirti niekaip neišeina.

Ūkininkui - suma be PVM ir GPM.
GPM - biudžetui.
O jei medieną naudosite savo PVM apmokestinamoje veikloje, jo mokėti nereikės. Tik deklaruosite 25, 33 ir 35 eilutėse.

Delspinigiai, likvidacinė vertė traukiama į apskaitą, mažina pelną, tik PLN204A nerodomi.
O dėl savininko sąnaudų tai tiksliai nežinau kaip traktuoti. Arba pajamos natūra, arba pelno išsimokėjimas.
Gal atsakys Petronėlė, ji tikrai žino.

Nesuprantu tokių klausimų.
Vietoj to, kad persiskaityti eilučių pavadinimus (šiuo atveju to visiškai užtenka), reikia klausti tax'o?

Žiūrint dėl ko tie neleidžiami susidaro. Kai kuriuos apskaitoje galima atimti iš pelno, o kiti jau laikomi savininko pelno išsimokėjimu.
IĮ ir UAB apskaita gerokai skiriasi.

Be abejo, galima.
Tam sušaukite neeilinį susirinkimą.
O MFA tvirtins eilinis susirinkimas.

Prašyti galima visko.
Bet įmonė taip daryti negali.

Čia koks testas ar kryžiažodis, ar šiaip ateities spėjimas?
Bent man tikrai nerūpėtų, kaip kažkokia įmonė kažkada išrašys sąskaitą už kažkokias paslaugas.

PLN204A pildymo visai kitoks principas. Joje rašomi tik leidžiami atskaitymai.

Jei ten daug tų kėdžių... gal konsignacija tiks?

Bet bandė...
Leidžiami.

Tikriausiai tas jūsų remontas nėra esminis pastato pertvarkymas, rekonstrukcija ar kitokie darbai pagal projektą, ar koks esminis pagerinimas, ir nepadaro pastato "nauju".
Todėl galima taikyti PVMĮ 32 straipsnio nuostatas ir parduoti be PVM.
Tačiau kaip supratau, pastatą parduodate su žemės sklypu, todėl atkreipkite dėmesį štai į šį PVMĮ 32 str. komentarą:
"4.1. Parduodant seną pastatą kartu su žeme ar be jos (kai žemė nėra pastato savininko nuosavybė, ją savininkas nuomoja), PVM tikslais svarbu nustatyti, koks tai yra sandoris – žemės statyboms ar seno pastato ir žemės, perduodamos kartu su senais pastatais, ar tik seno pastato (kai žemė nėra pastato savininko nuosavybė) tiekimo sandoris. Todėl turi būti atsižvelgiama į visas PVM apmokestinimo momentu esamas aplinkybes ir, tik įvertinus šias aplinkybes, nustatoma, koks tai yra sandoris.
Jei PVM apmokestinimo momentu vienareikšmiai galima teigti, kad pagrindinis sandorio tikslas yra žemės sklypas statyboms (pvz., yra leidimas nugriauti parduodamą pastatą ir/ar parengti (rengiami) teritorijos detalieji planai, kuriuose numatomos naujos statybos), tai PVM tikslais laikoma, kad sudaromas žemės statyboms tiekimo sandoris, kuris apmokestinamas 21 procentų PVM tarifu.
Jeigu pagrindinis sandorio tikslas yra įsigyti seną pastatą, siekiant jį naudoti savo veikloje, tai PVM tikslais laikoma, kad sudaromas seno pastato, perduodamo kartu su žeme, tiekimo sandoris (arba seno pastato tiekimo sandoris, kai žemė nėra pastato savininko nuosavybė), kuris PVM neapmokestinamas. "

Žinoma, eksportas.

Ne, neturi.
Įmonė B išrašo sąskaitą įmonei A ta kaina, kuria sutarė su A. Juk ji parduoda įmonei A, tik visas skirtumas, kad pardavimas po eksporto procedūros įforminimo laikomas įvykdytas ne Lietuvos teritorijoje.
Įmonė A išrašo savo sąskaitą Norvegijos įmonei su savo antkainiu.

Taip, leidžiami.
Bet kodėl taip dirbate? Labdaros organizacija ar pinigų plovimas?

Na taip, bet dėl visa ko pasitikrinkite šiame išaiškinime INCOTERMS sąlygas ir kuri įmonė įformina muitinėje eksporto procedūrą.

Tai yra Kitos mokėtinos sumos (nei skolos tiekėjams, nei skolos darbuotojams).
Ir nepriklauso nei nuo apskaitos tvarkymo Excel'iu, nei nuo kitų apskaitos programų.

Įmonėse iš tiesų gana dažnai pasitaiko, kada nepakanka ūkinėms reikmėms išduoto avanso, ir atskaitingi asmenys kai ką perka už savus pinigus.
Tai nėra gerai, ir tikrintojams tokie dalykai nepatinka. Bet kol tos sumos nėra didelės, tai pavyksta apsieiti be sankcijų, nors tas neigiamas likutis ir neapiforminamas kaip paskola.
Bet jau grynųjų pinigų įnešimas į kasą ar banką yra visiškai kitas dalykas. Tai jokiu būdu negalima sieti su atskaitingu asmeniu - neturi jis tokios prievolės, tai jokiu būdu negali būti jo pareiga, ir niekaip nerodoma AA.

Ar tai UAB (direktorius), ar IĮ (savininkas)?
Ir būtent tie įnešimai jokioje avanso apyskaitoje negali būti rodomi. Tai nėra atskaitingų asmenų veikla, o visai kiti dalykai (paskolos, savininko įnašai).

Visai netraukti niekur.
Juk tas "prisikompensavimas' jums sumažino sąnaudas, jau savaime gavosi didesnis pelnas.

Ne taip reikia koresponduoti.
Telefoną ar ką ten pirkote išsimokėtinai už 480 Lt.
Todėl korespondencija turėjo būti tokia:
D 2 kl Turtas (nežinau, ar tai ilgalaikis bus pas jus. Jei ne ilgalaikis, iš karto į sąnaudas 6 kl) 480 Lt
K 4 kl. Trumpalaikiai įsipareigojimai 480 Lt.
Tada kas mėnesį pagal sąskaitą tuos 40 Lt registruojate taip:
D 4 kl. Trumpalaikiai įsipareigojimai 40 Lt
K 443 Skolos tiekėjams 40 Lt.
Sumokėjus:
D 443 Skolos tiekėjams 40 Lt
K 27 Pinigai.

Apie pelnus (finansinius ir mokestinius) ir apie pelno mokesčio sąnaudas.
Pasibaigus ataskaitiniams metams, visos pajamų ir sąnaudų sąskaitos uždaromos, sukeliant jų likučius į 39 suvestinę sąskaitą. Išvedus jos likutį, gaunamas metų rezultatas. Kreditinis sąskaitos likutis - pelnas, debetinis - nuostolis. Uždarant sąskaitą, likutis iškeliamas į 34 sąskaitą. Tai finansinis pelnas (nuostolis). Jis susidaro iš visų įmonės pajamų (apmokestinamų ar ne) atėmus visas per metus padarytas išlaidas - ar tos išlaidos buvo būtinos pajamoms uždirbti, ar ne, nesvarbu - visos atimamos.
O tada reikia gautą pelną (o kartais ir gautą nuostolį) apmokestinti. Pagal Pelno mokesčio įstatyme nustatytas taisykles apskaičiuojamas mokėtinas pelno mokestis. Tai daroma pildant PLN204 deklaraciją. Joje iš finansinio pelno atimamos neapmokestinamos pajamos ir prie jo pridedamos išlaidos, laikomos neleidžiamais atskaitymais (nes jos nepadėjo uždirbti pajamų ar dar kaip yra netinkamos). Gautas rezultatas vadinamas mokestiniu (apmokestinamuoju) pelnu. Iš jo galima atimti praėjusių mokestinių metų nuostolius. Ir tada PLN204 deklaracija apskaičiuoja mokėtiną pelno mokestį.
O dabar - kur jį dėti, tą pelno mokestį, prieš sumokant jį į biudžetą. Yra bent dvi nuomonės tuo klausimu. Grynai teorinė tokia: bet kokios įmonės išlaidos laikomos sąnaudomis ir mažina finansinį pelną. Pagal šią nuomonę apskaičiuotas deklaracijoje pelno mokestis įrašomas į 65 sąskaitą (nors faktiškai ji yra ne tiek sąnaudų grupėje, o grupėje, kuri vadinasi "Pelno paskirstymo sąskaitos"), darant korespondenciją D 65 K 4 kl. Tada antrą kartą uždaromos 6 klasės sąskaitos (faktiškai tik ta viena 65 sąskaita), perkeliant ją į 39 sąskaitą, iš jos į 34 sąskaitą (šiuo atveju leidžiama ją uždaryti, perkeliant tiesiai į 34 sąskaitą). Taigi tvarkantis su tuo pelno mokesčiu padaromos bent 3 korespondencijos, užtat teoriškai viskas kaip ir nepriekaištinga - pelno mokesčio sąnaudos apskaitoje užfiksuotos, jos yra neleidžiami atskaitymai, negali mažinti apmokestinamojo pelno. Bet atgal į PLN204 negrįžtama (kodėl? juk joje turi būti parodyti visi neleidžiami atskaitymai? bet tai jau teoretikams nerūpi...)
Antroji nuomonė yra daugiau praktiška ir labiau panaši į realią padėtį. Pelno mokestis tai jokios ne sąnaudos - tiesiog pagal įstatymų nuostatas įmonė privalo pasidalinti savo uždirbtu pelnu su valstybe - pervesti į biudžetą nustatytą pelno dalį. Šios nuomonės šalininkai tiesiog rašo korespondenciją D 34 Pelnas K 4 kl Mokėtinas pelno mokestis. Trumpa, aišku, jokių priekaištų tam nematau.
Taip kad pasirinkite pati, prie kurios nuomonės šalininkų būsite.

Ar galite pateikti nuorodas į PVM įstatymo straipsnius?
Nes man kažkaip negirdėti dalykai, norėčiau ir aš sužinoti...

Na čia dabar kas per korespondencija? Dar tokių neteko matyti. Ką bendro turi kasa su prekėmis?
Gal mergaitės pirma įsigykite specialybę, baikite mokslus, paskui eikite dirbti ir kitiems patarinėti.