Sąmonė - nes čia laikotarpis ne už 1 pusm., o už 1 ketvirtį - Tiems kas mokas dideles mokesčio sumas.
Nors aišku nežinau kas ten parašyta.

Iki rugpjūčio 29 d.

Vistik tai dažniausiais daroma per avansinės ir po avansinės itraukimo dedame į sąnaudas.
Nors reikėtų nepamiršti ir kaupimo principo.
Ne firminimas, o forminimas ta prasme dokumentavimas ir registrų ruošimas.

Na panašioa kaip nuo atostoginių tik kompensacija pridėda prie atleidimo mėn. DU ir nėra skaidoma kaip atostoginiai.

Na va o man taip niekas ir neatsakė.

Nuo 2006 07 01 keičiasi diepinigių apmokestinimas užsienyje, Nes keičiasi pagrindinis dydis su kurio susijes apmokestinimas t.y. MMA.

Kokia tvarka parodysite dienpinigių išmokėjima tai tikrai jūsų reikala - galimas ir toks variantas, kuri jus pasiūlet. Be abejo operaciojo turi atitikti realybę t.y. jei dienpinigiai mokami su DU tai ir forminame.

Neskaičiuoju rezervo. Be abejo jei turi visus dokumentu - tai skaičiuojant Pvz. kompensacija už nepanaudotas atostogas įvertinsiu 35 k.d. atostogu.
Be ka noriu pasakyti - kad jei Toks asmuo pirmais metais paims 28 k.d. atostogų - neprieštarauku, kitais metais paims 35 k.d. irgi neprieštarausiu, trečiais metais ji vėl gal būt atostogaus ti 28 k.d.

Ka ir norių pasakyti nemaišykime teisės ir prievolės. Darbuotojas turi teisę paimti 28 k.d., o ne 35 - TURI. Kada atsirando darbdavio prievolė suteikti 35 k.d. - tada kai to pagaidauja darbuotojasi - suderintų laiku, dalimis, pagal grafiką, ir t.t.

Kiek darbuotojas nori tiek ir duodu pagal jo pateikta prašymą. Nes atostogas jis gali imti dalimi - privaloma tvarka gi nenurodau - imk 35 kalendorines dienas ir viskas.
Dar karta kartojų - kai yra darbuotojo prašymas dėl atostogų ir visi dokumentai apie tai kad jam priklauso 35 k.d atostogų - suteikių tiek atostogų kiek prašo, bet ne daugiau 35 k.d.

Aišku laukiu prašymo dėl atostogų ir jei pateikta inofmracija apie vaikus - tai tiesiog žinau kiek darbuotojui priklauso atostogų.

[quote=Tiesi]Aš suprantu taip: kol darbdavys nežino (jokių dokumentų jokia proga akyse nematęs), problemų nebus, tačiau jei informaciją turi, manau nematyt negali...

[quote=lorita]Tai kokiu pagrindu suteikti poilsio dieną ar trumpinti darbo valandas auginantiems vaikus ir turintiems teisę į LR DK 214 str., jeigu nėra informacijos apie vaikus ir darbuotojai nesiruošia jos pateikti? Tiesiog nenori pateikti informacijos kai kurie darbuotojai. Kas kaltas?
Ar galima prašymą dėl
Aišku mato, bet nereikia kad daro automatinius veiksmus.

[quote=lorita]Tai kokiu pagrindu suteikti poilsio dieną ar trumpinti darbo valandas auginantiems vaikus ir turintiems teisę į LR DK 214 str., jeigu nėra informacijos apie vaikus ir darbuotojai nesiruošia jos pateikti? Tiesiog nenori pateikti informacijos kai kurie darbuotojai. Kas kaltas?
Ar galima prašymą dėl
Na jau ne, vienas prašymas - negali būti taikomas visiems gyvenimo atvejams.
Nes ir poilios dienų suteikimo principai skirtingi. Be to 214 str. taikomas jei abiem vaikams tuo pačiuo metu yra ne daugiau nei 12 metų.

Čia yra pagrįsta rizika ir ypač tada, ka ji yra reali. Nes dabar bet kokia nuomone - kelia abejone ir nėra viškai teisinga.

Tiesi gal nori padiskutuoti dar karta apie nemokamas atostogas kur VDI viska apvertė iš kojų ant galvos ? Nes visi mes ir kolegos teisiningai bandeme aiškinti lingvistiškai kaip dabar ir tu darai - eilinį kartą mus išdurė. Nes VDI veža principas "Darbdavys visada kaltas", neatsižvelgiant į tavo minetas formuluotes.

Negalima pasakyti, kad formalios logikos tavo žodžiose nėra. Bet realios logikos per mažai.

Netatau daugiau prasmes diskutuoti - nes diskusijos nesiriamia jokias bendrais logiko ar analizės principais. Bet visais atvejais ginčiau savo pozicią, jei reikia teisme (jei tokia būtų darbdavio pozicija).

[quote:be9ddfcaa2]

Mano požiūriu lyginimas su atostogomis yra elementariai nekorektiškas – atostogos anksčiau ar vėliau yra suteikiamos arba už jas mokama kompensacija, t.y. darbuotojas vis viena pasinaudoja DK numatytomis teisėmis.
„mamų dienų“ ar „mamų valandų“ atveju nepanaudotas konkretų mėnesį laikas prapuola, už jį nėra kompensuojama nei laisvu laiku, nei papildomu apmokėjimu. Vadinasi darbdavys savo iniciatyva blogina darbuotojo padėtį įmonėje (nusuka dalį algos už nedirbtą, bet priklausantį apmokėti laiką arba priverčia dirbt viršvalandžius, už juos papildomai nemokėdamas)[/quote]
Nesutinku - darbuotojas daugiau dirba - todėl daugiau uždirbą tai gali būti tikrai jo pasirininkimas, ir tikrai ne visada darbdavio kaltė.
Jokiais būdais nesutinku - kad CIA yra darbuotojo inciatyva, kuri bloginą darbuotojo padėti. Nes aš galiu turėti 4 vaikus ir nepateikti darbdaviui apie tai įrodymų ir t.t. Gal aš samdau 5 namų tvarkytojas ir priežiūros darbuotojas. Dėl to ir dirbų pilna darbo diena. Tai mano teisė, o ne darbdavio neatšaukiama pareiga. Darbdavio neatšaukiama pareiga tai tampa, kad aš pareiškių nora gauti lengvatas kurios man priklauso.

Tai kad šios dienos nesikaupia Straipsnio specifika. Nes neviskas kaupiasi - buvo laikas ir kompensaciją buvo mokama tik už 3 metus.

DK apstu pavyzdžių su žodžiu "suteikiamos" - bet nesiruošiu ju vardinti.

[quote:be9ddfcaa2]
Galbūt yra DK komentarai ir mes be reikalo ginčijamės?[/quote]
Yra be abejo - bet jie nėra VMI komentarų lygio - nes išreiškiama DK rengėjų nuomonė, su Kuria VDI nevisada sutinka ir neprivalo vadovautis.

[quote:be9ddfcaa2]
Vienareikšmiškai – TAIP. (aš jau rašiau, kokių duomenų reikalauju darbo grafike ir tabelyje). Taip kad jau kurį kartą su savo abejonėmis nepataikai [/quote]
Tikiuosi čia ne bendruos nuostatos ir turi bent viena 214 str. atveji.


[quote:be9ddfcaa2]

Tarkim turi visus dokumentus, kad darbuotoja augina keturis mažamečius vaikus (prie prašymo dėl
Be abejo niekas buhalteriui nedraudž informuoti apie tai vadovą. Be buhalteris tikrai neturi įgaliojimu suteikinėti papildomas poilsio dienas.
Kitas dalykas ar tuos nuskalpuotos įmonės bent bandė gintis.

[quote:be9ddfcaa2]
Būtent – nusukinėja apmokamas nedirbtas valandas, priklausančias darbuotojui pagal įstatymą. [/quote][/quote]
Tiesi iš tavęs tikriausiai būtų neblogas seno styliaus vadovas - kuris puikia nusukinėtu tas darbo valandas, nes požiūris tavo vienpusis - Vadovas kaltas ir blogas.


VDI atsakymas į klausimą
Kieno iniciatyva suteikiamos DK 214 straipsnyje nustatytos papildomos garantijos asmenims, auginantiems vaikus? Jeigu įmonės darbuotojai, kuriems taikytinos šios garantijos, mėnesio bėgyje nepasinaudojo jiems skirta papildoma poilsio diena, ar šias dienas privalu suteikti kitą mėnesį?
DK 214 straipsnis numato, kad darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų – dvi dienos per mėnesį (arba atitinkamai sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę), mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį.

Koordinacinės komisijos nuomone, minėtos poilsio dienos suteikiamos darbuotojo prašymu (darbuotojui pareikalavus). Šis papildomas poilsio laikas yra tikslinio pobūdžio. DK nenumato galimybės darbuotojui nepasinaudojus nustatytu laiku priklausančiu papildomu poilsio laiku jį perkelti kitam laikui arba prijungti prie kasmetinių atostogų.

Nuomonė yra nuomonė, todėl nesvarbu kokia ji - o svarbu ar mes ja apginsime.

www.vdi.lt/konsultacijos/Konsultuoja_Teise_2006.htm

Jo jo - buvo ir tokie stebuklai - kad iš Atsiskaitymų ištrini, o iš BŽ nepasišalina - nedažnai - bet būna.

Svarbu yra tas kad SUSITARIMAS tai svarbus darbo santykių aspektas ir jis negali būti ignoruojamas taikant, bet kokias darbo santykių nuostatas.

Taip yra žodis "Suteikima", Tas pats žodis yra ir "nemokamų" atostogų suteikimo nuostatuose. Bet kažkodėl visi jas traktuoja ne kaip atvejus kad darbuotojui pateikus prašymą privalų suteikti nemokamas atostogas, o baigtinius atvejus kada nemokamos atostogos aplamai gali būti suteiktos.
Tas pats žodis "Suteikiamos" parašytas prie Kasmetinių atostogų suteikimo. Tai reikškia kad darbuotojui reikia skirti atostogas ir išvaryti atostogauti ? Koks skirtumas kokia darbuotojo nuomonė - jis čia žodžio teisės neturi.


Tai, kad Žodžio forma - nėra traktuojama vienareikšmisškai visai atvejais - todėl tai įneša sumaišties.
Tavo nuomonė pagrįsta grynai lengvistiniu traktavimu. Mano nuomone pagrįsta ir DK autorių komentarų analize ir kitais dalykais.

Įdomų Tiesi ar tu vadovaujasi praktiškais tokia savo išsakyta nuomone? Labai abejoju.

Be to tai ne buhalterio reikalas: o darbuotojo ir darbdavio darbo laiko suderinimas. Todėl sutinku kad buhalterio reikalas mažas jis darbo grafiką patikrina su realiu darbo laiku, įvertina kitus turimus dokumentus: darbuotojo prašymus ir t.t. ir padaro tinkamus skaičiavimus ir tiek.

DK be abejo visur palaikoma darbuotojo pozicija nes pagal Lietuvoje susiklosčiusias darbines tradicijas darbdavys dažniausiai piktanaudžiauja savo teisėmis.

Va va - todėl pasiūlymas vesti šią informaciją per atsiskaitymų įvedimą.

p. Stirna - neasižvelgiant į tai kaip realistiškai jūsų žodžiai neskambėtų. Jus atvejai pasitvirtinta tik kai buh'as biški prideda į kelnes ir mano tegu geriau mažą bauda išrašo ir atsikabina.

Mes žmones kurie visdėlto galime ir turime ginti savo teises. Nei viena teisininkas ir ne viena karta buvo butent dėl 214 str. pareikškes nuomone su kuria aš pilnai sutinku.
214 str. numatoma darbuotojo teisė - kuria tik jis savo pasirinkimu gali pasinaudoti.

Galu gale - jei dirbti pagal jūsų principą - Reikės pažymos kad darbuotojas ne kupranugaris.

F5 gal veikia ? Arba per burtų lazelę kažka lyg galima pamatyti, bet nevisada - nes Jei Nustatytas Periodiškai apskaitomu atsargu budas - savikaina susiskaičiuoja dokumento formavimo momentu.

Kolkas iki 2006 07 01 neskaičiuoji (bet čia tik užsieniui)

Kolegos pamastymams.
Kaip manot jei jei atliekame Nekilnojamojo turto remonto, tvarkymo (pvz. apdaila) ir pana6ius darbus ES PVM mokėtojams (Nekilnojamas turtas yra toje) - manau reikia taikyti 13 str. 3 d. T.y. ne PVM objektas. Labai jau kuklus šio dalies komentaras - kuriame paminėtas "LANGŲ valymas",
Be to 13 str. 5 d. čia netinka.

Nereikia - JAR tiesiog nepriims.

www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_...

86 p.

Soffy serga

Na taip - teisingiausias.

Pagal viska, neturėtų - tai tiesiog kitas mokestis, kurio analogiška Apmokestinimo bazė, todėl dėčia tiesiog prie kitų mokesčių Nekilnojamojo, Kelių (buvusio) ir t.t.

O dėl tarpinės finansinės atskaitomybės jai jūsų sprendimas, ar jus ji rodysi kaip sanaudas ar ne.

Gal šiek tiek ir gali būti probelmu su pajamomis - jei jis gaus pajamas oficilaiai ir padeklaruos VMI - tada gal kokias nors labai imantriais budais VMI ir gali nustatyti kad jis dirbo ne įmonės pavedimu, o sau.

Taip stažuotės forminimas šio atveju nieko nesiskirtu nuo komandiruotės.

Na va dabar ben jau daugmaž aiški situacija.
Klausimas - ka norima pasiekti įforminant komandiruote ? Ar asmens DU pakankamai didelis kad dienpinigiai nebūtų apmokestinami ?

1. Jei sugalvosite kokį įtikinama komandiruotės tikslą (nors labai abejotina), tai galima forminti kaip komandiruotė. Be abejo butu daug įtikinamiau jei būti apgyvendimo paslaugos ir t.t. bet pačia įsakyme galima paminėti, kad pagal susitarima Darbuotojas gyvens pvz. pas gimines ir t.t.
Buvo pas mus tokia situacija - kad asmuo ištikrųjų gyveno pas gimines Vokietioje (budamas) komandiruotėje.
2 Variantas - imti kasmetiniu atostogiu ir darai ka nori nors į kitą pasaulio kraštą.
3. Neatvykimas į darbą administracijai leidus ir vėlgi darai, ką nori, bet tai įmonės neliečia.

Ta prasme ? Kitas žmogus iš Užsienio įmonės atvažiuos į Lietuvos įmonę ?

Ka reikšia už tai būten už tai kad jis bus stažuojamas ?
Ar yra sudaryta sutartis ?
Kas joje nurodyta ?

jei tikrai bus kažkas mokama ir yra dokumentai tai patvirtinantis tai tada be abejo reikia vadovautis
"6. Jeigu komandiruojamam į užsienį vieneto darbuotojui, individualios įmonės savininkui ar ūkinės bendrijos tikrajam nariui dienpinigius skiria kitas (-i) vienetas (-i) ar asmuo (-enys), įskaitant užsienio vienetus ar asmenis, vienetas, kurio darbuotojas, individualios įmonės savininkas ar ūkinės bendrijos tikrasis narys komandiruojamas, iš pajamų gali atskaityti tik skirtumą tarp dienpinigių sumos (ji apskaičiuojama už faktiškai išbūtą užsienyje laiką pagal šios Tvarkos 3 punkto nuostatas) ir komandiruojamam asmeniui kitų vienetų ar asmenų skirtų dienpinigių sumos."