Kiek išsiaiškinau, tai jei veiklai priskiri bet kokį turtą, tokiu atveju jį parduodant vėliau teks skaičiuoti ir mokėti pvm (atsižvelgiant į visas PVMĮ numatytas taisykles). Tarkim, gyventojas veiklai priskirs savo asmeninį automobilį, tai paskui norėdamas jį parduoti, turės skaityti pvmį ir žiūrėti ar jam reikia paskaičiuoti pvm, ar ne.
Tik aš nesuprantu vieno-jei priskyrei savo automobilį, kur nusidėvėjimo neskaičiuoji, tai kodėl paskui reikia žiūrėt dėl to pvm su kitu ilgalaikiu turtu kaip ir logiška, nes nusidėvėjimą skaičiuoji, o čia turtas, kurio nenudėvi, o deklaruoji tik dėl eksploatacinių išlaidų priskyrimo. VMI pakonsultavo, kad nuo transporto priemonių, kurios priskirtos veiklai, parduodant galioja visos tos pačios taisyklės.

Gaunu gruodžio 14 d. bus paskutinė nukėlimo diena, tai nuo 17 d. jau kaupime įrašau 23 d.d. Pasirenku 17 d. nes tai sekanti d.d., o direktorius kaupia d.d. atostogas. Ar teisingai?

2018.03.20 turėtų sueiti 10 m. Pirmiausiai nukeliu sukauptas 232 k.d., bus 2018-11-26. Tada nukeliu sukauptas 27 d.d. bus 2018-12-28. Skaičiavau kelis kartus ir visus skirtingai gavau, atrodo aukštoji matematika šventines dienas išmečiau skaičiuojant.

Nes po naujo kodekso į darbo metus įskaičiuojamos 10 d.d. neapmokamos atostogos. Iš viso po 07.01 neapmokamų dienų buvo 37 d.d.. Kadangi nuo darbo metų pradžios 03.21 iki 07.01 neturėjo jokių neapmokamų, tai iš 37 d.d. minusuoju 10 d.d. ir gaunu, jog 27 d.d. nusikelia. Pataisykit, jei kas ne taip

O jei įmonės vadovas nusprendžia nukelti stažą dėl viršytų neapmokamų atostogų dienų (čia sau būtent, kiti darbuotojai neturėdavo neapmokamų), tai kaip paskaičiuoti to 10 m. stažo suėjimo dieną, kai iki 2017.07.01 dienos sukauptos 232 k.d., o po 2017.07.01 dienos 27 d.d. Pasimečiau, kai ir k.d., ir d.d. Įdarbintas 2008-03-21. Vadinasi nuo 2018-03-20 dienos pirmiausiai paskaičiuoju 232 k.d., o paskui 27 d.d.? Šiuo atveju, gaunasi nuo 2018-12-19 d. pradeda kaupti nebe 20 d.d., o 23 d.d.?

Kai pirmą kartą skaičiuojamas atostogų rezervas, o darbuotojas turi sukaupęs arti 250 d.d. nepanaudotų atostogų, ar galėčiau 2017 m. tenkančią dalį paskaičiuoti tiesiog imant 20 d.d.+papildomos už stažą. Darbo metai prasideda kovo mėn. Nes iš esmė, tai senesniųjų darbo metų antra dalis (iki 03 mėn.) ir pirma dalis naujųjų (po 03 mėn) bendroje sumoje sukaups tas pačia d.d. Tik galvoju, jog įtakoja 2017.07.01 dienai apvalinta atostogų d.d. į didesnę sumą, bet labai nežymiai. Tuomet tas 20 d.d.+papildomos dėčiau į leidžiamus. Kaip manot?

Tokia situacija: apskaitoje matau sumokėtą mūsų avansą (iš perimtų likučių) tiekėjui, o tas tiekėjas jau turi bankroto bylą ir administratorių. Galvojau, pasiderinsiu su tais tiekėjais skolas, nes greičiausiai buvo kokia tiekėjo sąskaita neįtraukta į apskaitą, bet bankrutuoja. Gal esate kas susidūrę su bankroto admin., ar jie derina skolas, ar pas juos visi dokumentai, kad paprašius skolos apyvartos, susirasčiau ko neturiu ir paprašyčiau atsiųsti sąskaitos kopijos. Kažkaip abejoju, kad administratorius užsiima tokiais dalykais bet sakau, gal kas žinot kokias ten procedūras gali jie atlikti ir t.t.

Nelabai aišku kaip skaičiuoti papildomas atostogas už stažą, kai tame laikotarpyje yra neapmokamų atostogų. Ar gerai suprantu, jog vadovaujuosi DK, kas įeina į darbo metus uždirbant atostogas, tas ir į nepertraukiamąjį stažą skaičiuojama. Tarkim mano atvejis: direktorius dirba nuo 2008 m. 03 mėn. 22 d., niekada nuo tų metų nebuvo pasiėmęs apmokamų atostogų. Formino buhalterė tik neapmokamas pagal direktoriaus pageidavimą. Ar teisingai suprantu, kad neapmokamų atostogų tik 14 k.d. (dabar 10 d.d.) skaičiuojama į nepertr.stažą, o likusios neapmokamų atostogų dienos į stažą nesiskaičiuos, ko pasekoje nusikelia 10 m. stažo suėjimo diena. Tarkim, iš viso per metus imdavo 30 k.d. neapmokamų atostogų, tai iki 2018 m. 03 mėn. 21 d. jam dar trūktų 160 k. d. (30k.d.-14 k.d.*10m.), (aišku, dar reikės perskaičiuoti nuo 2017-07-01 į d.d., bet pavyzdys tik grynai dėl suvokimo, tai viską k.d. pateikiu).

Tai tarkim, tiktų toks variantas, jog laikoma, kad pasirašydamas darbuotojas į atostogų grafiką, išreiškia savo valią ir pasiprašymą atostogauti būtent tuo metu? Įsakymas, man atrodo, dėl atostogų jau privalomas, taip?

Ar privalomas rašytinis įprastas prašymas pasiprašant atostogų? Galbūt įmonė gali nusistatyti kokia forma bus prašymo dėl kasmetinių atostogų?

Iš civilinio proceso kodekso, 736 str.:
1. Iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos:
1) išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki penkiasdešimties procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas;
2) visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – dvidešimt procentų;
3) pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip penkiasdešimt procentų.
2. Iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma septyniasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas.

Tai nuo MMA suprantu 50 proc., o nuo dalies viršijančios MMA-70 proc.

Aš manau, kad galima keisti šioje vietoje tą pateikimo tvarką. Kadangi sprendimas/protokolas bus, tai ABĮ įpareigojimą įvykdysim apie patvirtinimą. O kad čia kitaip pradėsim daryti rc, tai manau įmonės reikalas jei pats rc numato galimybę keliais būdais..

Bet akcininko sprendimas privalomas.

Aš irgi nelabai suprantu, kodėl šioje vietoje buvo galbūt "užsipuolama" (bent jau taip atrodo iš šono, nepykit ) aš irgi supratau, kad kalba eina apie darbo sutrumpinimą. Kalba gi ne apie tai, jog buhalteris neperduos reikiamos informacijos direktoriui ar akcininkams, nes taip buhalteriui greičiau/paprasčiau. Kaip ta informacija perduodama irgi gi abiejų pusių susitarimo reikalas. Tiesiog greičiau yra supildyti tik rc ataskaitas kada reikia/nori/turi laiko ir prikabinti tik aiškinamąjį raštą, o ne zysti/gaudyti vadovą, jog atvažiuotų būtent tada kada reikia jų pasirašyti.

Pati parašėte atsakymą, aš tik jį paryškinau.

Jūs tam kaupimus ir skaičiuojate, jog ruošiant atskaitomybę būtų įvertinta 2017 metams tenkanti jų dalis. Jūsų atveju kas sukaupta iki 2016 m. eis į neleidžiamus, o 2017 m. suma bus leidžiami atskaitymai. Jei jau metai uždaryti ir pateikti, tai pirmą kartą skaičiuosite 2018 metų pabaigoje, kur 2017 ir senesni metai bus neleidžiami atskaitymai.

Aš manau šį žodinį tvirtinimą turi atstoti akcininkų rašytinis sprendimas. Tiesiog registrų centre, tvirtinamos pelno /nuostolio ataskaita ir balansas, t.y. jūs papildomai neruošiate savo įmonės viduje popierinio varianto, kurį duodate pasirašyti vadovui. O supildžiusi registrų centre atspausdinate ir duodate pasirašyti.

Jei įmonė nori suteikti garantiją savo parduodamoms prekėms (garantinį remontą), kaip buhalterijoje tokios išlaidos turi būti apiforminamos? Kaip įsivaizduoju, tiesiog nurašymo aktu nurašyti sunaudotas detales. Tokiu atveju, ar turi būti išduota kokia nors garantijos suteikimo knygutė ar pan., jog būtų galima sunaudotas medžiagas nurašyti į leidžiamus atskaitymus? Kaip su tų medžiagų pvm atskaita?

Aš nusiperku iš tiekėjo tuos butelius mineralinio-pas mane tara užpajamuojama 2 kl.
Parduodu paslaugą ir sąskaitoje pažymiu tarą - pas mane tara nusirašo 2 kl.

O, jei pažymėsiu sąskaitoje, jog tara sugrįžo pas mus, tai paskui neatsiras prievolė tą tarą apskaityti?

Jei turite sukaupę nuostolių, tai ar Jums tikrai reikia mokėti pelno mokestį?

www.avnt.lt/assets/Veiklos-sritys/Apskaita...
O jei vedate ne pagal vieną VAS, o visus kitus:
www.avnt.lt/veiklos-sritys/apskaita/verslo...

Problemos neišsisprendžiau, tik kad pasilengvinau šiek tiek ją-pačiame importo veiksme kiekvieną operaciją atsidariau ir pasikeičiau banko sąskaitą.

Teikta maitinimo paslauga-banketas. Jo metu iš mineralinio butelio gėrimas įpilamas į stiklines ir duodamas svečiams. Paskui už tą banketą mes išrašome sąskaitą. Kaip suprantu, nesvarbu, jog mes nepadavėme to butelio (taros) paslaugos pirkėjui, na turiu omenyje kaip, kad parduotum buteliuką su gėrimu ir atiduotum išsinešti žmogui. Bet sąskaitoje vis tiek reikia išskirti tarą kiek buvo išpilstyta gėrimo iš tos taros, nors ta tara ir lieka pas mus, taip?

Ar yra kam buvę žemiau aprašyta situacija su tais bankais, kur ant vienos sąskaitos numerio priskirtos kelios valiutos. Noriu importuoti eur išrašą. Pats bankas suformuoja ale kita valiuta ir kai nori paleisti importą išmeta, jog failiukas suformuotas kita valiuta nei eur, todėl importą paleidžia tik pasirinkus atitinkamos valiutos sąskaitą. Pasirenku aš tuomet tos valiutos, kurios reikalauja, banko sąskaitą, paleidžiu importą, o ten visos operacijos eur sąskaitos ir eur valiuta. Ko pasekoje, norint išsaugoti visas operacijas, prašo taikyti valiutos kursą (nes programa galvoja, jog operacijos eur importuojamos į usd sąskaitą). Buvo kam? Ką darėt?

Swedbanką suimportuoja kuo puikiausiai, tik seb banką tenka visada litas-esis formatu importuoti. Bandykit tikrinti db struktūras

Ar gali vienais metais finansinė atskaitomybė būti tvirtinama ne registrų centre, o kitais-registrų centre? Kas reglamentuoja tai? Iki šiol patvirtindavo popierinę atskaitomybę, o noriu pereiti į tai, kad tvirtinsim registrų centre (mažiau vargo).

Vedant pardavimo sąskaitą, kai yra vedama kiekinė apskaita, reikia rinktis "prekių perleidimo adapterį"?

Aš galvočiau dar tokį variantą: kad tas žmogus, kuris padarė pavedimą, tegul šią sumą grąžina Jūsų įmonei. Susirašykite kokį nors dokumentą, kad buvo sumokėta per klaidą ne iš tos banko sąskaitos, todėl atsakingas žmogus grąžina išleistą sumą įmonei.

1. Pasiimu buhalterinių likučių perdavimo - priėmimo aktą. Jei ne buhalteris, tai direktorius pasirašo (nes man buvo, jog buhalterio jau nebesugaudė);
2. Tokias skolas, kiek įmanoma suderinau ir nurašiau neatitikimus arba į neleidžiamus atskaitymus, arba į pajamas. Aišku su nurašymo aktais ir išdėstyta informacija, jog buvo derinta, padarytų klaidų nustatyti neįmanoma ir t.t.
3. Bet kokiu atveju, visus neatitikimus taisau per neleidžiamus/pajamas. Sunkiausia tai su mokesčiais man buvo, nes teko analizuoti kaip kokios įmokos sudengtos ir pan.