Aiškina jums visi - negalima daryti kažkokių nesąmonių.
Dabar reikia išmokėti paskirtus dividendus, nors ir labai pavėluotai. Ir būtinai abiems akcininkams, kurie buvo akcininkais dividendų paskyrimo dieną.
Jei nėra pinigų, registruojame skolas tiems žmonėms, ir vistiek turėsite išmokėti.
O tada naujasis akcininkas sėdi ramiai iki 2018 metų pradžios. Na ne visai ramiai, o skaito Akcinių bendrovių įstatymą, nes dabar kaip akcininkas ir vadovas, matosi, ne kažką nutuokia apie uždarąsias akcines bendroves, jų valdymą ir pelno paskirstymą bei išsimokėjimą. Tiesa, dar buhalterė jam tegu paaiškina, kaip apmokestinami dividendai - kiek iš paskirtos sumos gauna valstybė, o kiek lieka akcininkui.
Kai buhalterija suves rezultatus, apskaičiuos sukauptą nepaskirstytą pelną, įstatymiškai apsišvietęs vadovas ir akcininkas nutars ir savo sprendimu patvirtins, kiek išsimokėti pelno dividendų pavidalu.

Tvarka tokia - pridedu.

Paieškokite čia: (trikampė prekyba)

Ir vėl - gal tai tarpininkavimo paslaugos, susijusios su nekilnojamuoju turtu?
Ir pirmiausiai išsiaiškinkite, ar teikiate paslaugas apmokestinamajam asmeniui, ar jis neturi atstovybės ar filialo Lietuvoje.
O tada skaitykite PVMĮ 13-o straipsnio 3 ir 4 dalį.

Skaitykite PVMĮ 13-straipsnį.
Arba klausdama bent jau pateikite informaciją, kokias paslaugas teikiate.

Man atrodo, kad sistema į tai nereaguoja - turėjau tokį atvejį.

Būtų galima grąžintis, jei jūs importo PVM realiai mokėtumėte.
O pagal dabartinę tvarką, jei per muitinę įsigytos prekės bus naudojamos PVM apmokestinamoje veikloje (parduodamos su PVM Lietuvoje, parduodamos su nuliniu PVM ES valstybėms, eksportuojamos į trečiąsias šalis), tai importo PVM mokėti nereikia: jis tiesiog deklaruojamas formos FR0600 27 eilutėje ir traukiamas į atskaitą (35 eilutė).
Todėl jūs ir grąžintis neturėsite ko, nes nieko nemokėsite.

19 eil.

Bijau, kad nesusikalbam...
Kokias "asmenų aptarnavimo paslaugas" teikiate? Siunčiate savo darbuotojus i Švediją dirbti asmens sargybiniais ar kambarinėmis?
49 straipsnis - čia kalbate apie lietuvišką PVM įstatymą? Jei apie lietuvišką, tai šiame 49 straipsnyje rašoma apie prekių tiekimą į ES valstybę, o ne apie kokias paslaugas.
Jei kalbate apie ES direktyvos 2006/112/EB straipsnį, tai 49 straipsnis nurodo, kaip nustatoma paslaugų teikimo vieta gabenant prekes.
Kažkas ten pas jus gal ne taip.
Jei nenorite diskutuoti ir konsultuotis viešai, parašykite man privačią žinutę.
O čia cituoju Direktyvos 196 straipsnį:
"196 straipsnis
PVM moka bet kuris apmokestinamasis asmuo, kuriam teikiamos 56 straipsnyje nurodytos paslaugos, arba bet kuris asmuo, kuris yra registruotas PVM mokėtoju valstybėje narėje, kurioje priklauso mokėti PVM, ir kuriam teikiamos 44, 47, 50, 53, 54 ir 55 straipsniuose minėtos paslaugos, jei jas teikia toje valstybėje narėje neįsisteigęs apmokestinamasis asmuo.".
Kaip matote, jis tik nustato, kas moka PVM. Bet sąskaitoje turi būti nurodoma, kokios paslaugos teikiamos, o ne paprasčiausiai liepiama perimti PVM mokėjimo prievolę.

Tai priklauso nuo to, kokia paslauga suteikta. Taip pat gali būti net toks atvejis, kad paslaugą reikia apmokestinti standartiniu PVM tarifu.
Taigi pirmiausiai skaitykite PVM įstatymo 13-ą straipsnį. Jei nustatysite, kad tai tikrai ne PVM objektas Lietuvoje, skaitykite ES 112 direktyvos 44. - 56 straipsnius. tikrai rasite sau tinkamą.
O 196 straipsnis tiesiog sako, kad PVM mokėjimas persikelia paslaugos pirkėjui, jei tinka 44 - 56 straipsniai. Nieko apie paslaugos rūšį jame nekalbama, taigi jis visai netinka. Nebent kaip papildomas prie aukščiau išvardintų.
O pačią direktyvą rasite "pagūglinusi".
Ir kai nustatysite šiuos dalykus, tada jau žiūrėkite PVM kodą iSAF sistemai. Taip pat
tų kodų sąrašą rasite VMI portale, pasirinksite tinkamą.

Pirma - teikiant paslaugas ES juridiniam asmeniui niekada nebus "0 PVM" - jei turite galvoje tarifą.
Greičiausiai tai bus ne PVM objektas.
O kokį 112 ES direktyvos straipsnį taikyti, tai priklauso nuo paslaugų rūšies.
Tik nerašykite "Direktyvos 2006/112/EB 196 str.", kaip dabar atėjo kažkodėl į madą. Tas straipsnis visiškai ne apie tai.

Standartinis PVM, jei paslaugas suteikiate ne Latvijos įmonei, bet Latvijos įmonei, vykdančiai veiklą Lietuvoje ir turinčiai lietuvišką PVM kodą.
Bet šiaip gali būti ir kitų variantų, nežinau, kokias paslaugas teikiate, ar filialui, esančiam Lietuvoje, ar koks kitas atvejis. Reikia daugiau informacijos, taip mintinai nežinau, apie kokias paslaugas kalbama 196 straipsnyje.
Nes kartais įmonės įsiregistruoja Lietuvoje PVM mokėtojais tik dėl to, kad vykdo čia nuotolinę prekybą.
Pažiūrėjau, kas rašoma 196 str. Netinka tokia nuoroda, ji yra per daug bendra. Pasirinkite kitą direktyvos 112 straipsnį, kuris konkrečiai atitiktų jūsų suteiktos paslaugos pobūdį. Čia tam atvejui, jei nustatysite kokiai - lietuviškai ar latviškai įmonei teikiate paslaugą(as).

Visų pirma, neteisingai skaičiuojate GPM.
Kai nuomojamos patalpos iš fizinio asmens, juridiniam asmeniui (įmonei) privaloma sumokėti nuo nuomos sumos GPM, o tik likusią sumą mokėti nuomotojui. Paaiškinu pavyzdžiu: sutarta suma už nuomą 200 €, iš šios sumos IŠSKAIČIUOJAMAS GPM 30 € (200*0,15), jis pervedamas į biudžetą, o nuomotojui išmokama 170 €.
Todėl skubiai taisykite nuomos sutartį,savo skaičiavimus ir GPM mokėjimus - jei žmogus gauna 80 € (išmokama suma turi sudaryti 85 procentus sutartos nuomos kainos), tai GPM turėjote mokėti 14 € (centų nerašau).
Kiekvieną mėnesį (jei mokate kas mėnesį) FR0572 21 eilutėje rašykite 94 €, 22 (ar 23) 14 €.
Priedo kas mėnesį pildyti nereikia.
Konkrečiai kokiam FA išmokėjote, deklaruosite metinės formos FR0573 A priede.

Taip, normalią sąskaitą su lietuvišku PVM.

Na ne.
Jei išleidžiama tik 176 akcijos, tai jos kol kas nėra to buvusio akcininko. Jis be abejo, gali jas įsigyti, bet tada įklimpsite į tas pačias problemas, kaip jau jums aprašiau aukščiau (dėl nominalo didinimo).
Tiesiog išleidžia tas papildomas 176 ar kiek ten akcijų su nominalia verte 2,90 €, ir pasiūlo JA, suteikusiam paskolą, jas įsigyti už 100 000 €.
O fizinis asmuo, kitų akcijų savininkas, čia ne prie ko - nei jis ką pirko, nei pardavė.

Į jūsų klausimus atsakys Luka. Aš tik noriu pridurti, kad tegu jūsų akcininkas išsiaiškina su paskolą suteikusia įmone, ar jie sutiks apsiriboti 15 procentų akcijų, tuo labiau, pirkti jas tokia didele kaina.

Panagrinėkim viską atskirais žingsniais.
1) Pagal priimtą sprendimą padidinti ĮK iki 102 900 €, neišleidžiant naujų akcijų, o tik keičiant nominalią vertę, vienos akcijos vertė tampa 102,90 € (ne 2,90 €, kaip buvo prieš didinant ĮK). Nes iš teksto supratau, kad akcijų yra 1000 vnt. nepamirškite, kad tik įregistravus ĮK padidinimą Registrų centre bus galima jas pardavinėti.
2) Pats ĮK didinimas šiuo būdu (didinant nominalią vertę) taip pat kelia klausimų. Ar yra tam tinkamų sąlygų? Nes skolinti pinigų ir iš jų didinti kapitalą kaip ir neleidžia Akcinių bendrovių įstatymas? Galima kapitalizuoti pelną, bet ar įmonė jo turi, jei ima tokias paskolas? Jei neturi, tuomet šis akcijų vertės didinimo būdas negalimas, būtina naujų akcijų emisija.
3) Sakykim, visgi kapitalą padidinti tuo būdu pavyksta. Senasis akcininkas tebeturi 100 procentų akcijų, kurios dabar kainuoja daug daugiau. Jis gali jas parduoti kitam žmogui, kad ir tam paskolos davėjui, kiek nori, ir kokia nori kaina. Todėl jis puikiausiai gali parduoti 15 procentų akcijų už tuos 100 000 €, niekas to nedraudžia ir neginčija. (Bet turės sumokėti nemažą GPM, nes akcijas įsigijo po 2,90 €, o dabar vien nominalas 102,90 €).
4) Debetuoti ir kredituoti jūs turėsite tik ĮK padidinimą. Ir kaip jau rašiau, jei įmonė neturi 100 000 € nepaskirstyto pelno, nieko iš šio sumanymo (be papildomos emisijos) neišeis. Nesukredituosite kažkokios vienintelio akcininko skolos už akcijas, kada didinamas nominalas. O tada jau akcijų pardavimas (kiek procentų, už kiek) nebe buhalterio reikalas. Gavusi akcijų pirkimo - pardavimo sutartį tik pateiksite Registrų centrui informaciją apie akcininkų pasikeitimus.
5) O 100 000 € paskola taip ir "kabės". Ir kurgi ją galima padėti? Paskola suteikta įmonei, bet akcijas pirkėjas (nors tai juridinis asmuo), perka iš privataus fizinio asmens.
6) Visos tokios problemos kyla iš paprasto dalyko - įmonių akcininkai ir vadovai nesupranta, kad įmonė akcijų paprastai neturi... jas turi privatūs (dažniausiai) asmenys, jų apskaita ir judėjimas neturi reikšmės įmonės rezultatams, paskoloms ir panašiai. Bent jau šiuo atveju.

Tiesiog veiklos sąnaudos.

[quote=Almira]

Sodrai rodote priskaičiuotas, o ne išmokėtas sumas.
Todėl ataskaitoje SAM įrašote atlyginimą už spalio 01 - 15 dienas (47 €) + atostoginius už spalio 16 - 31 dienas. Kai skaičiuojate atostoginius, kurie nesutelpa į einamąjį mėnesį, būtinai išskiriate juos mėnesiais.
O SAM už lapkritį rodysite atostoginius už 11.01 - 11.10 + darbo užmokestį už likusį mėnesį.

Jei parduodami išardysite, galėsite rašyti: kojos, sėdynė ir t.t.
Jei parduosite surinktus, tai ir rašote - kėdė, stalas.

2) Reikėtų žiūrėti dvigubo apmokestinimo sutartis tarp šalių.
Ir bendrai, parašiau jums tik apytikres nuorodas, nesigilindamas į realias situacijas., nes tai užima laiką. Čia tik tai, ką maždaug "mintinai" žinau. Kai jau konkrečiai su kokiu buhalteriu tarsitės, jis ir panagrinės tiksliau.

Jei gerai suprantu, jūs pagaminate tam tikras prekes iš anksto pagal užsakymą, laikote savo sandėliuose, o tada pagal pareikalavimus prekes užsakiusi įmonė jas išsigabena?
Pagal sutartį tegu moka avansą, jūs pagaminate reikiamą kiekį, padedate į sandėlį. (Čia be abejo, jums paranku imti mokestį ir už sandėliavimą). Prireikus išgabenti, išrašote sąskaitą su nuliniu PVM.

1) Atidaryti UAB galima greitai, trunka vos keletą dienų. Yra firmų, kurios tuo užsiima, prašo kažkas apie 350 € + PVM, bet pagal mane, tai labai jau aukštai užkelta kaina. Jei turite elektroninį parašą, po trumpų konsultacijų su patyrusiu buhalteriu, atsidaryti galite ir pats internetu.
2) Lengvatinis tarifas galioja, kol neviršijote 1 mln € metinės apyvartos (kitas sąlygas atrodo atitiksite). Tik su dividendų išmokėjimų ne taip galvojate. Pirma - jau pačiu geriausiu atveju juos galima mokėti kas ketvirtį, antra - negalima mokėti avansu, trečia - nesupratau, kokias Portugalijos lengvatas dividendams turite galvoje? Dividendai bus apmokestinami Lietuvoje.
3) Sąskaitas už tarpininkavimus ir reklamas deja teks išrašinėti, net jei pagal sutartis numatyti periodiniai mokėjimai.
4)Įsidarbinti kol kas galima nors ir valandai per savaitę. Tačiau eina kalbos, kad nuo kitų metų vistiek mokesčiai Sodrai ir PSD bus privalomai mokami nuo minimalios algos. Jei išsideklaruojate iš Lietuvos, tai yra, būsite ne nuolatinis Lietuvos gyventojas, tai bent jau PSD reikėtų mokėti nuo MMA.
5) PVM mokėtoju šiaip tai tampama po 45 000 € apyvartos per paskutinius 12 mėnesių. Tačiau reikėtų pasigilinti į jūsų teikiamas būsimas paslaugas, ko gero, gali tekti registruotis PVM mokėtoju tose šalyse, kuriose gausite pajamas.
6) Bendrai tai jūsų planas atrodo kiek komplikuotas, ar nebūtų patogiau jums steigti įmonę šalyje, kurioje gyvenate? O kiek kainuotų apskaitos tvarkymas jūsų dabar pateiktu variantu, irgi sunku pasakyti. Paprastai mūsų buhalteriai yra gana godūs, net neturėdami pakankamos kompetencijos, prašo nerealių sumų. Jūsų atveju reikia tikrai gerai išmanančio savo darbą žmogaus, nes yra visokių niuansų, bet iš anksto pasakyti, kiek kainuos, tikrai nežinau. Geriausiai būtų siūlyti valandinį apmokėjimą.

Patalpos priklauso pirmai įmonei. Ji remontuoja tas savo patalpas. Prie ko čia antroji įmonė? Nieko kompensuoti ar apmokėti ji neturi, ir jokių sąskaitų išrašinėti nereikia, nes kiek suprantu iš klausimo, kol kas jokios nuomos ar panaudos sutarties nėra arba paklausėja jos neturi. Tik leista tuo adresu registruoti įmonę, ir viskas.
O kai bus sudaryta nuomos sutartis, tai:
- pirmoji įmonė galės išrašinėti antrajai įmonei sąskaitas už komunalinius patarnavimus;
- arba leis, kad antroji įmonė įsirengtų savo apskaitos prietaisu ir savo vardu sudarytų sutartis su paslaugų teikėjais;
- nuomos sutartyje numatys tokią sumą už patalpų nuomą, kuri ne tik kompensuos patalpų nusidėvėjimą, bet ir leis iš nuomos uždirbti.
Kažkaip keistai jūs tą situaciją įsivaizduojate. Nesvarbu, kad įmonę įsteigė tie patys akcininkai, įmonės atskiros ir savo veikloje visiškai savarankiškos, o santykiai tarp jų apibrėžiami sutartimis, ir tiek.

Tai dėl to ir susikraipys, jei rašysite į "paprastą pirkimą iš ES" pagal estų debetinę sąskaitą.
Juk jūs deklaravote trikampę prekybą, todėl dabar tą trikampės prekybos grandinę ir reikia naikinti, tuo labiau, kad gaunate debetinę iš estų ir Credit Note iš švedų - visus tam reikalingus dokumentus.
Jei negautumėt Credit Note, tai gal ir galėtumėte apsieiti su pirkimu iš ES. Bet koks ir pirkimas pagal debetinį dokumentą?

Turbūt jau truputį dabar painiojatės...
Pradinį įsigijimą iš Švedijos ir pardavimą Estijai (kaip trikampę prekybą) turėjote rodyti deklaracijoje 22 (įsigijimas) ir 20 (pardavimas). Ir FR0564, be abejo, pardavimas.
Tai dabar į tas pačias eilutes rašote su minusais - debetinis iš Estijos 20 eilutė, ir FR0564 .
Credit Note iš Švedijos 22 eilutė.

Taip.
Skaitykite Pelno mokesčio įstatymą.

Suvelti du ūkiniai įvykiai į vieną. Tikslinu:
Parduodant
1) D savikaina 26,29
K detalės 26,29
2) D Pirkėjų skolos
K pajamos 37,19
K mok. pvm 7,81
3) D pinigai 45,00
K Pirkėjų skolos.
Grąžinimui priešingos korespondencijos.

Paruoškite tarpinę finansinę atskaitomybę už 3 šių metų ketvirčius, sušaukite akcininkų susirinkimą, jei jie skirstydami pelną paskirs dokumentus, galėsite išmokėti.