Informaciją savo centrinei įmonei teiki tokią ir tokiais skerspjūviais, kokiais jie reikalauja. Lietuvos įstatymų požiūriu pelno gaut negali (nes negali užsiimt komercine veikla), tai kas lieka? GPM ir Sodra. T.y. realiai esi įmonės filialas, kuris neturi teisės užsiimt komercine veikla.
Po 2004/05/01 kas nors galėjo keistis, todėl jei kažkur klystu, pataisykit :)

Wolf, o kodėl Tu taikai visus tris kriterijus vienu metu? Man gaunasi, kad užtenka vieno. Jei būtų parašyta "neįprastų IR reguliariai nesikartojančių", tada privalėčiau taikyt vienu kartu abu kriterijus. Dabar tai atskiri kriterijai, t.y. pakanka vieno, kad priskirti.

Arba tame sakinyje neturėtų būt kablelių. Bet kableliai yra.

Kodėl mane turėtų dominti, kaip traktuoja sudarytojai, jei jie juodu ant balto rašo, kad įvykis, kuris yra atsitiktinis, yra ypatingasis įvykis. Jungtukų "ir", "arba" sakinyje nėra, todėl užtenka konkretaus požymio (atsitiktinis), kad priskirti prie pagautės ar netekimų.

Dėl netipinės ir ypatingos - yra konkretūs apibrėžimai, kas yra kas, taigi vietos diskusijoms kaip ir nėra :)

Tada mėginam išsiaiškint, kas yra:
-Neįprasti
-atsitiktiniai
-reguliariai nesikartojantys.

Primenu, kad jungtuko "IR" nėra, taigi įvykis gali būt atsitiktinis, bet šalies mastu įprastas, ir to užteks, kad jis įmonėje patektų į pagautę ar netekimus.

Sakyčiau kas yra netekimai ar pagautė, apibrėžta gan konkrečiai, čia diskusijoms nebelabai ir vietos lieka. Kas yra netipinė veikla, t.y. atsitiktinės ūkinės operacijos, retai pasikartojančios (nors retumą, kaip požymį, irgi būtų gerai apibrėžus) - tas bus dedama į pagautę ar netekimus. Kitas klausimas, kad daugumos naudojamų terminų apibrėžimo iš viso nėra.
O dėl to, kas ką teigia - aš labiau pasikliauju tuo, kas parašyta Kas ką turėjo omeny, kai rašė, tai tik rašiusiojo asmeninė nuomonė ir asmeninės problemos, kad nekorektiškai suformulavo (parašė visai ne tai, ką norėjo pasakyt)



[quote=Dalia29]
Daug kas naujuosiuose yra komentuotina, daug kas parašyta ne "žmonių" kalba. Palieku tau teisę diskusint su p. Černium.
Aš pass.
Aš priimu tai, kas parašyta (ar norėta parašyti)

Juridinių asmenų registravimo skyrius

Švitrigailos g. 7/A.Vivulskiog. 16

p.s. Černiaus postringavimas apie dramblius pagal "

Gal kas nors nepatingės paskambint į Registrų centrą? :) Nors...šiandien ten turbūt niekas į jokius klausimus neatsakys. O 4 mėn. manau "išrado", neatidžiai perskaitę ABĮ.

Aš neneigiu, kad tai yra pajamos. Juk aš tas lėšas gavau ir jų negrąžinsiu, vadinasi patyriau naudą. Bet kad tai veiklos nauda - kategoriškai nesutinku.

Gal kas turi Mokesčių žinias ir galėtų tiksliau pacituoti tekstą? Manau ši info mums visiems praverstų :)

Analogija: turiu įmonę. Turiu ir banko sąskaitą. Įmonė veiklos nevykdė ir nevykdys, taip sakant, "kaba". Kažkas apsirikęs į mano sąskaitą įnešė 50 Lt. Klaidą pastebėjo vėliau, suma nedidelė, nusprendė neieškot. Aš irgi neieškau. Ar tai mano veikla? Juk gavau pajamas todėl, kad turiu įmonę ir sąskaitą - pagal Tavo logiką gaunasi taip. Arba aš Tavęs nesuprantu.

Konkrečiai dėl palūkanų. Manau kad mes čia ginčijamės dėl kažkieno nekorektiškos formuluotės - nėra apibrėžta, kas yra laikoma veikla. Juk pajamas galima gauti ne tik iš veiklos, bet ir neveikimo, bet tokios pajamų grupės, kaip pajamos, gautos iš neveikimo, nėra.


[quote="Apologetas"]
Griztant i diskusijos pradzia del a/s palukanu klausiu saves - kodel jos gautos. Todel, kad turiu banko saskaita. kas tai yra banko saskaita? Banko saskaita yra finansinis turtas. Pinigai, tik negryni. Kaip traktuoti pajamas is finansinio turto? Kaip finansines veiklos pajamas.

nesuprantu, kaip gali kilti mintis traktuoti tas a/s palukanas kaip kitos veiklos pajamas?. Jei tai kita veikla - tai kokia ta kita veikla ? Kas per veikla, kurios pasekmeje gauni palukanas ? PAvedimu darymas kaipo toks ?
[quote]

Ką randu :
5. Įprastinė veikla – pasikartojančios ūkinės operacijos, susijusios su įmonės veikla.
6. Ypatingieji straipsniai – straipsniai, kuriuose parodomi neįprastų, atsitiktinių, reguliariai nesikartojančių ūkinių įvykių rezultatai.
7. Netipinė veikla – ūkinės operacijos, kurios negali būti laikomos tipinės veiklos operacijomis, tačiau yra susijusios su įprastine veikla.

8. Pardavimo pajamos – ekonominės naudos padidėjimas dėl prekių pardavimo ir paslaugų teikimo per ataskaitinį laikotarpį, pasireiškiantis įmonės turto padidėjimu arba įsipareigojimų sumažėjimu, kai dėl to padidėja nuosavas kapitalas, išskyrus papildomus savininkų įnašus.

10. Tipinė veikla – ūkinės operacijos, susijusios su veikla, iš kurios įmonė keletą ataskaitinių laikotarpių gauna daugiausia pajamų ir kurią įmonė laiko pagrindine.

16. Ypatinguosius straipsnius sudaro pagautė ir netekimai. Šie straipsniai turi būti pateikiami atskirai.

Taigi skaitant pažodžiui, jei tarkim Dalia bankrutavo ir todėl Tiesi jai negrąžino 100 Lt už sąskaitėlę Najamečio baliuškai - gaunasi pagautė. Nes Tiesi neužsiima veikla, kuri vadintųsi "skolų negrąžinimas" ar "Naujamečio balių organizavimas".

Beje, dėl veiklos - juk yra veiklos rūšių klasifikatorius. Jei savo veiklą randu jame, vadinasi tą mano užsiėmimą tikrai galima vadinti veikla (tipine ar netipine, čia jau priklausys nuo mano įmonės veiklos pobūdžio). Jei tokia rūšis klasifikatoriuje neįvardinta - ar tai galima vadinti "veikla"?

Mano požiūriu prekių pirkimas nėra įmonės veikla. Juk nepasakiau, kam tos prekės bus naudojamos. Prekės - bendra kategorija pirktam turtui nusakyti, ir ne daugiau. Ir tas 100 Lt nebūtinai nuolaida, galbūt Daliai atsibodo zurzt, kad Tiesi skolą grąžintų, galbūt jos laikas, skiriamas tokiam zurzimui, kainuoja kur kas daugiau, nei tie nelemti 100 Lt - t.y. 100 Lt su tuo, ką veikia ar ko neveikia Tiesi, gali neturėt nieko bendra.


Ar užtenka turėt registruotą įmonę, kad visos pajamos būtų veiklos?


[quote=Dalia29]Pirmiausia, jei Tiesi įmonė nevykdytų veiklos
, t.y. neužpirktų prekių, tai ir Dalia jai to 100.00 Lt nepadovanotų (nuolaidos ar dar kokiu nors pavidalu), t.y. tos PAJAMOS yra išvestinės, kaip pasekmė kažkokio veiksmo, kuris buvo įmonės veikla.
Tavo kriterijai neteisingi, pagaliau jie prieštarauja ir naujiesiems

Hmmmm... Tiesios įmonė skolinga Daliai už prekes kelis šimtus Lt. Dėl vienų ar kitų priežasčių Dalia sako "mat tave velniai, Tiesi, negrąžink, tu man nebeskolinga". Kad Tiesi gavo pajamas, sutinku, bet kad tai veiklos pajamos??

Vis tik priskyrimui "veiklos - neveiklos pajamos" matau vieną kriterijų - kryptingą veikimą, norint (siekiant) gauti pajamas. Jei kryptingo veikimo nebuvo, tai pajamos bus, bet jos nebus veiklos pajamos.

Manyčiau viskas priklausys nuo to, kokia veikla užsiima Wolf - jei jo pinigėliai tik atsidūrę banke iš jo tą pačią dieną išplaukia, manau Tavo paminėto kriterijaus įtaka banko pasirinkimui bus nulinė. Noriu pasakyt, kad banko pasirinkimui yra n+1 kitų kriterijų.

Dėl veiklos pajamų. Būtų gerai, kad apibrėžtum, kas laikytina veiklos pajamomis pagal ekonominę prasmę? Ar atsitiktinės, netyčia gautos (rusai sako "podvernulas'j okazija") pajamos Tavo nuomone bus prie tokių priskirtinos?

Gal galėtum paaiškint, pagal kurį nutarimo punktą darai tokią išvadą?
Aš tame nutarime matau šias nuostatas:

Kolektyvinėse sutartyse, kolektyviniuose susitarimuose, darbo sutartyse gali būti numatyti ir kitokie, darbuotojams palankesni ne viso darbo laiko režimai, tačiau ne visa darbo diena (pamaina) turi būti ne trumpesnė už pusę darbo dienos (pamainos), o ne visa darbo savaitė – už 3 darbo dienas per savaitę. Šiame punkte nustatyti minimalaus ne viso darbo laiko trukmės apribojimai netaikomi:


T.y. draudimas sudaryt darbo sutartį po valandą per savaitę galioja visiems, išskyrus tą sąrašiuką. Užtat apie darbuotojus tame sąrašiuke privaloma pranešti VDI:

2.1. darbdavys ar jo įgaliotas asmuo informuoja Valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (pagal šios inspekcijos patvirtintą formą ir tvarką) apie darbuotojus (taip pat įdarbintus iki 1999 m. liepos 1 d.), dirbančius ne visą darbo dieną, k[u]ai jų darbo trukmė trumpesnė už pusę darbo dienos (pamainos), arba dirbančius ne visą darbo savaitę, kai jų darbo trukmė trumpesnė negu 3 darbo dienos per savaitę;[/u]

Pasiginčysiu :)
Matau vieną labai ryškų skirtumą: sutartį.

Depozito sutartis fiksuoja faktą, kad į banką pinigus aš dedu su tikslu uždirbti. Juk aš galiu gyvent vien iš palūkanų pajamų, tai bus mano veikla. Įnešdama pinigus į atsiskaitomą ją sąskaitą aš anaiptol neplanuoju gaut palūkanas, pinigai man reikalingi kitiems tikslams.


Kitas klausimas: užsiimu gamyba, turiu automobilį, juo važinėju. Pasitaikius progai, išnuomoju tą auto Apologetui kelioms val už 100 Lt. Ar tas 100 Lt bus laikoma mano veiklos pajamomis?

Matai, problemytė ta, kad iki šio laiko niekas nekontroliavo, ar įmonės kapitalas pakankamo dydžio, nes nebuvo tokis instancijos, kuri rinktų tokio pobūdžio info. VMI tokie dalykai nedomina, o balansas būdavo pateikiamas tik VMI. Dabar gi balansą teikiam ir Registrų centrui.
Skaičiuojant kad tokių įmonių su pernelyg mažu nuosavu kapitalu ne viena ir ne dvi (kiek teko matyt balansų, iš visų tik keliose įmonėse nuostolis buvo padengtas akcininkų įnašais iki būtinos ribos), matau labai neblogą galimybę kai kam pasipinigaut - juk pagal minimumas 1000 Lt, o minimalią baudą kažin ar skirs.

Sone vietoj aš įspėčiau vadovą, paaiškinčiau apie pasekmes, o toliau jis pats tegu sprendžia.

Būtų gerai, kad patikslintum, kur tai yra parašyta (kad toks perkėlimas įstatymiškai galimas). Ten pat manau ir kitą Tau reikalingą informaciją galima rasti.

Mintis net labai logiška.
Ką turim pagal ABĮ:
1. Eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos (24 str.1)
6. Jeigu visuotinis akcininkų susirinkimas neįvyksta, turi būti sušauktas pakartotinis visuotinis akcininkų susirinkimas (23 str.6)
4. Jeigu visuotinis akcininkų susirinkimas neįvyksta, apie pakartotinį akcininkų susirinkimą akcininkams turi būti pranešta šio straipsnio 3 dalyje nustatytu būdu ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki šio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos. Pakartotinis visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamas ne anksčiau kaip praėjus 5 dienoms ir ne vėliau kaip praėjus 30 dienų nuo neįvykusio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos (26 str. 4)
1. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali priimti sprendimus ir laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 visų balsų. Nustačius, kad kvorumas yra, laikoma, kad jis yra viso susirinkimo metu. Jei kvorumo nėra, visuotinis akcininkų susirinkimas laikomas neįvykusiu ir turi būti sušauktas pakartotinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris turi teisę priimti sprendimus tik pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę ir kuriam netaikomas kvorumo reikalavimas. (27 str.1)
20 straipsnis. Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija
8) tvirtinti metinę finansinę atskaitomybę ir bendrovės veiklos ataskaitą;

Bet niekur nerandu nuostatos, kad visuotinis akcininkų susirinkimas žūt būt privalo patvirtinti metinę atskaitomybę per 4 mėnesius. Kad susirinkimas privalo įvykt per 4 mėnesius, randu (nors ir tai yra numatyta, ką daryt, jei toks susirinkimas neįvyko), bet kad privalo per pirmą susirinkimą patvirtint - tokios nuostatos nerandu. Kažką pražiopsojau?

Iš AB įstatymo:
3. Jeigu bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, valdyba (jei valdyba nesudaroma − bendrovės vadovas)ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį, privalo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, kuris turi svarstyti klausimus dėl sprendimų, nurodytų šio Įstatymo 59 straipsnio 9 dalies 2 punkte ir 10 dalyje. Bendrovėje susidariusi padėtis turi būti ištaisyta ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dienos, kurią valdyba sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį.

Logiškai mąstant, šiemet privalo žinot ir privalo taisyt padėtį.
Daryčiau šių metų data pagal naujesnę AB įstatymo redakciją.

Jei akcininkai nesiima veiksmų, tuomet privalo veikti vadovas, ir jis už tai lieka atsakingas:
Iš ABĮ:
4. Jeigu visuotinis akcininkų susirinkimas šio straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju nepriėmė sprendimo ištaisyti bendrovėje susidariusią padėtį ar tokia padėtis nebuvo ištaisyta per 6 mėnesius nuo dienos, kurią valdyba sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį, bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma − bendrovės vadovas) ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo įvykusio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos privalo kreiptis į teismą dėl bendrovės įstatinio kapitalo sumažinimo suma, kuria nuosavas kapitalas tapo mažesnis už įstatinį kapitalą,

Jei įstatinis kapitalas buvo 10 000, tai faktiškai vadovas privalo inicijuot bankrotą.

Jei vadovas nesiima jokių veiksmų, už tai jam numatyta atsakomybė:
172(23) straipsnis. Nesiėmimas priemonių spręsti įmonių įstatinio kapitalo sumažinimo klausimą
Nesiėmimas priemonių laiku spręsti įmonių įstatinio kapitalo sumažinimo klausimą, kad būtų panaikintas dėl nuostolių susidaręs įmonės nuosavo kapitalo ir įstatinio kapitalo skirtumas, -
užtraukia baudą įmonių administracijų vadovams nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

Įdomu, kiek įmonių vadovų žino apie šią savo atsakomybę?

Taip :)

Kodėl manai, kad tą pačią dieną privalėtum pranešti Sodrai? Juk Sodra reikalauja pranešti apie darbuotojo įdarbinimą, o ne papildomos darbo sutarties sudarymą. Manau pradėjus pranešinėt apie papildomų darbo sutarčių sudarymą-nutraukimą darbuotojui, kuris įmonėje jau dirba "pagrindinėse pareigose", Sodros duombazėje atsirinkt nebeliktų jokių šansų :) Juk prenešinėji ne apie darbo sutarties nutraukimą, o apie darbuotojo atleidimą iš darbo.



Manau, kad daryk papildomą darbo sutartį ir pranešime nuomotojui rodyk ir medžiagas, ir to darbuotojo algą (kartu su mokesčiais).

Iš kur žinai, kad tiesiai iš mūsų nepirktum, jei prekiautume jums tinkama produkcija? :))
Kodėl jiems turėčiau kažką sakyt? Tik mano supratimu yra labai nepatogu koduot tą pačią prekę keliais skirtingais kodais - didėja klaidų tikimybė. Pati esu vieną kartą atsidūrus tokioj situacijoj, kai užsakiau vieną produktą pagal kodą, o gavau visai kitą - matyt kažkur beperkoduodami kodus supainiojo. Aš atsipirkau psichologiniu diskomfortu ir sugaištu laiku. Manau kad pardavėjui kliuvo skaudžiau.

O kai po poros mėnesių sugalvosi užsakyt dar kelis vienetus tos pačios pozicijos, ką darysi? :) Skambinsi ir pasakosi apie techninius parametrus? :)

Matyt labai skirtinga darbo specifika... jei aš darbe pamėginčiau keisti kodus, man tikrai nusuktų sprandą, o ir pati neatsirinkčiau. Dabar pagal kodą iš karto (iš atmnties) pasako, kokia prekė, kieno ta prekė, kam pardavė. O kad gaunam tą pačią prekę (tas pats kodas) skirtingom kainom - faktas. Ta pati pozicija po metų būna nebeverta ir 40-50 proc. savo pradinės kainos...

Liksiu labai dėkinga, jei išaiškinsi man neišmanėlei gamintojo kodų keitimo įmonėje į bala-žino-ką ekonominę prasmę Ypač kai prekiauji (arba gamini produkciją pagal užsakymą) pagal gamintojo katalogus.

Kodėl skirtingi kodai?? Kodas tas pats (produkcija tai ta pati, vienas gabaliukas vienas nuo kito niekuo nesiskiria, skiriasi tik kiekiu). Kaina - skiriasi.




Iš to paties tiekėjo gauta ta pati produkcija turi tą patį kodą.
Daugumai produkcijos rūšių ir gamintojo katalogai būna - su konkrečiais kodais. Šią info kraipyt nėra prasmės.


iki 2003 metų kol nebuvo to nutarimo VMI savikainų nelies. 2003 metais jei buvo patvirtinta atitinkamas būdas irgi nelies. Bet jei ne, esu beveik garantuota, kad mėgins perskaičiuot. Pernelyg skanus kąsnelis, kad nemėgint jo paimt.

Nieko_sau, paprastai gaunamos žaliavos ar prekės jau turi savo kodus. Ir perkoduot juos savaip mano požiūriu kvaila, nes inventorizacija pasidaro neįmanoma. Vis viena tie įmonės darbuotojai, kaurie dirba su tomis žaliavomis ar prekėmis, žino tik originalų kodą, kiti kodai jų nedomina. O kai kodų įmonėje yra n+1 įvesti dvigubą kodavimą... Aš pati tų darbuotojų vietoj tokį iniciatorių ketvirčiuočiau.

Sofy atveju aš supratau, kad klientas užsako konkretų audinį, jį ir gauna. Vadinasi tą konkretų ir nurašau. Bet jei savo sandėly turiu 5 metrus audinio atraižomis, kodėl turėčiau laikytis FIFO principo ir nurašinėt tas atraižas, jei realiai aš specialiai tam klientui pirkau ištisinį gabalą? Na kodėl, ar galit man paaiškinti?





[quote:14815a94fd]Ir suknelės atžvilgiu-ar tai audinio likučiai mažesnio kiekio, ar dideli gabalai-1 m kaina tai ta pati-čia matyt kažko nesuprantu[/quote]

Kodėl kaina ta pati? Visai ne. Ištisinė atraiža vertingesnė, mažutė gali būt pirkta kaip likutis, jos kaina jau bus visai kita. Kaip čia paaiškinus? Tarkim perki avikailius kailiniams. Juk neteigsi, kad už 3 avikailius mokėsi tą pačią sumą, kaip ir už tarkim 50 atraižėlių, nors ir iš 3 avikailių, ir iš 50 atraižėlių išeis tokio pat dydžio kailiniai.

Nupjoviau nuo 1 m 20 cm - pajamuoju likusius 80 cm kitu kodu, nupjoviau dar 5 cm - vėl keičiu kodą
Čia aš žinoma juokais, bet pažiūrėk rimtai - tų pačių parametrų prekė ar žaliava yra ta pati pozicija, o ne skirtingos. Kiekis nėra parametras. Niekaip nesuprantu, kodėl mėginat pritempt situaciją už ausų iki FIFO metodo, jei VMI neprieštarauja, kad įmonėje gali būt naudojamas ir kitas, ne tik FIFO metodas (žinoma, informuojant VMI). Kokia prasmė iškraipyt duomenis?



[quote:ea5e383884]O kodėlgi įvairaus ilgio gabaliukas negali būti apskaitomas kaip KITA prekė, kitu kodu? [/quote]

Ogi todėl, kad iš normalių įmonių gaunant normalias sąskaitas sąskaitose aiškiai matoma, kokia prekė (žaliava) yra pirkta, t.y. parašyta strypas AAA, parametrai tokie, pirktas kiekis - 2 metrai. Gaunant prekes iš užsienio - juo labiau.