Matai, aš tą problemą sprendžiu kitaip. Kai ateinu į pokalbį dėl įsidarbinimo, detaliai išsiaiškinu, kas vyksta įmonėje, kas už ką atsako (atsakė iki man ateinant), kas kokius darbus daro ir kokie darbai paliekami buhalteriui. Jei tinka ir aš tinku - darbo sutartis, jei man netinka - "ačiū, buvo malonu pabendraut, bet jūsų sąlygos man netinka". Be to, jau dirbant iškilus problemai, egzistuoja toks dalykas, kaip "tarnybiniai raštai", jei jau kitaip negirdi (nors mano praktikoj tokių dalykų nepasitaikė, visad išsiaiškindavom gražiuoju )

Paprasčiausiai mano suvokimu jokia alga nekompensuos laiko, praleisto žiūrint į languotą dangų tarp dryžuotų draugų.

Dėl tokio reikalavimo negalėčiau kritikuot - juk kiekvienas turim savo reikalavimus. Ir darbe pakankamai svarbu yra su kuo dirbi - kad nesigautų, jog direktorius kaišioja koją buhui ir atvirkščiai. O kad pasiklausti, kodėl išeina buvęs buhas, tai ne tik galima, bet ir beveik privaloma :) Nebūtina tikėt viskuo, kas bus pasakyta (tai labai subjektyvi informacija), bet pasiklausus galima sužinot ir labai svarbių dalykų.

Aš supratau, tų teisingų rašyt nereikia, jas rašai tik tuo atveju, kai tikslini visą deklaraciją (man pastarasis atvejis priimtinesnis, mažiau painiavos ir tereikia kompe ištaisyt klaidingas eilutes ir viską atspausdint iš naujo. Bet žinoma jei darbuotojų būtų 100, gal aš kitaip galvočiau )

FR 0453 (pagrindinę) kaip suprantu irgi reikia pildyt - kaip kitaip nurodysi, kiek patikslintų lapų pristatai?

Bet Tu pasakyk man nuoširdžiai - ar ji ne pati kalta? Gal ji iš buteliuko maitinamas kūdikis, kuris nesupranta, ką daro? Nesupranta, kad tylėdama ir neprotestuodama prisiėmė atsakomybę už dalykus, kurių sukontroliuot negali? Juk yra nustatytos ir kasos taisyklės, kurių privaloma laikytis, yra ir banko inkasatoriai, surenkantys pinigus iš objektų - tereikia užsakyt paslaugą ir už ją sumokėt. Žinoma, lengviausia užsimerkt ir palikt kaip yra - "avosj ničego ne budet".

[quote:15432c73e4]Kolegos ,paanalizuokite ,visų pirma ,su kokiu vadovu teks dirbti.Tai yra koks jo požiūris į buhalteriją.Neseniai nuskambėjo <koregavimas apyplėšė kasą.Jei žinotumėte ,kokiomis sąlygomis ta buhalterė dirba -matyt pragare geriau.Kasa(seifas )praeiname kambaryje ,kur kasdien po kelias dešimtys ateina klijentų,seifas yra tik geležinė dėžė dokumentams, grynų pinigų apyvarta didelė.Dirikas iš stočių suveža jai maišais pinigus ,bet net neklausia ,kaip jie turėtų atsidurti banke.Ji su latvija juos vežioja į banką.Dabar tikrieji savininkai išvažiavo į kalnus slidinėti ir išeidami jai pasakė "melskis ,kad rastų kaltininkus".
Jie net nesivargina pasirūpinti pinigų saugumu ,nes visada ras STRELOČNIKĄ.Kadangi pati dirbu <koregavimas>-vienareikšmiškai galiu pasakyti , bent mūsų sistemoje gerai užmaskuota vergija.Papuliarus savininkų posakis -"balto popieriaus kol kas netrūksta"[/quote]
Koreguota žinutės autoriaus prašymu.

Wolf, pažiūrėk iš kitos pusės: aš ateidama į Tavo vietą 2004/01/15, įsipareigoju tvarkyti apskaitą nuo 2004/01/15 ir praeitas laikas manęs absoliučiai nedomina. Už kaptymąsi buvusio buhalterio apskaitoj papildomai man niekas nemoka.O einamojo darbo aš irgi turiu per akis - kodėl dabar turėčiau keltis praėjusius kažkieno tvarkytus laikotarpius ir pasirašinėt po ataskaitomis sudarytomis iš neaiškių duomenų? Buvęs privėlė, o aš pasirašau, tuo patvirtindama, kad duomenys teisingi?
Dėl pateikimo prievolės - jei išeini 2004/01/15, prievolė daryt balansą jau atsiradus, kadangi metai baigėsi, belieka tik turimus skaičiukus surašyt į ataskaitų formas. Kitas klausimas, jei išeini 2003/12/15 - metai tai dar nepasibaigę. Va tada tai atėjęs naujas buhalteris nori-nenori bus priverstas kapstytis praeituose laikotarpiuose.

Apie palikimo apmokestinimą:
www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=1975...

Apie dovanojimo apmokestinimą:
www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=2244...

Ir būtų labai malonu, kad tuo pačiu klausimu neatidarinėtum dviejų temų

Tu čia kažką painioji. Jei įmonė yra UAB, tai sąvoka "savininkas" neegzistuoja. Jei tai IĮ, tai apie kokias akcijas dar kalbama?

Keliu į paviršių, nes iškilo klausimas KODĖL?
Loreta, kodėl traktuoji, kad išeitinė pašalpa už du mėn. apmokestinama taikant du atskirus minimumus?
Aš komentare randu:

Darbdavys su atleidžiamu darbuotoju atsiskaitė jo atleidimo dieną. Darbuotojui išmokėjo 400 Lt darbo užmokestį, 500 Lt išeitinę pašalpą, 100 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas.
Apskaičiuota balandžio mėnesio su darbo santykiais susijusi išmoka apmokestinama pajamų mokesčiu: [(400 + 500 + 100) - 290] x 33/100 = 234,30 Lt.

Logiškai gautųsi, kad atskiri minimumai taikomi algai, atostoginiams, bet ne kompensacijoms ar kitoms išmokoms - kompensacijos (kitos išmokos) kaip tokios savo atskiro minimumo neturi. Tiksliau sakant, viskas dedama į vieną krepšį, laikoma vieno mėnesio išmoka ir mokestinama, taikant vieno mėnesio minimumą.
Prieštaraukit :)


[quote=Loreta]
Gerai paskaičiavai - čia ne nepanaudotų atostogų kompensacija, tikiuosi.

Liaudiškai sakant, nemažina apmokestinamojo pelno.

Kai turėsi truputį daugiau laiko, išsitrauk iš VMI puslapio su komentarais (ten yra toks grandiozinis failas). Viso iš karto žinoma neperskaitysi, bet po straipsniuką, po du... :) Kai baigsi skaityt, manau jausies labai protingas :) (aš čia visai rimtai)

Eini į www.lrs.lt, ten randi civilinį kodeksą, kuriame išvardintos ir sutarčių rūšys, ir surašytas sutarčių turinys.

PVM atskaita yra pagal PVM įstatymą, taigi nepainiokim nepalyginamų dalykų :) O va sąnaudos - pagal , o nuo leistinų atskaitymų. Jei formuluotė būtų "nuo sumų, kurios ateityje bus leistini atskaitymai", tada su Tavimi sutikčiau :)

Nežinia, ką turėjo omeny tie, kas rašė įstatymą, bet parašyta tai vienareikšmiškai: nuo leidžiamų atskaitymų.

Traukiu į paviršių :)
Skaitant įstatymą pažodžiui, visisškai pritariu Pačiolio išvadoms ir nesutinku su VMI komentaru.

24 straipsnis. Mokesčiai
2.Iš pajamų atskaitomos tik tos pirkimo ir sumokėto importo pridėtinės vertės mokesčio sumos, kurios neatskaitomos pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas, ir tik tais atvejais, kai šios sumos apskaičiuotos nuo šiame Įstatyme nustatytų leidžiamų atskaitymų.
17 straipsnis. Leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti

Jeigu tai yra prekės savikaina, tai ji leidžiamais atskaitymais tampa tik pardavus prekę. Iki pardavimo fakto nėra jokių leistinų ar neleistinų atskaitymų, yra tik atsargos.


Pagal VMI PMI komentarą:
2. UAB X, kuri nėra PVM mokėtoja, 2002 metų gruodžio mėnesį iš UAB Y, kuri yra PVM mokėtoja, įsigijo šaldytų žuvies produktų, už kuriuos sumokėjo 59 000 Lt. Iš šios sumos 50 000 Lt yra prekių įsigijimo kaina, o 9 000 Lt yra PVM. UAB X tą patį (t.y. gruodžio) mėnesį pardavė dalį šių prekių. Parduotų prekių įsigijimo kaina – 5 000 Lt. UAB X, apskaičiuodama 2002 metų apmokestinamąjį pelną, iš pajamų gali atskaityti parduotų prekių įsigijimo kainą (5 000 Lt) ir visą nuo visų prekių įsigijimo kainos apskaičiuotą pirkimo PVM sumą (9 000 Lt).

Ar jums neatrodo, kad toks VMI išaiškinimas prieštarauja įstatymui? :)
Pasiginčykim :)


[quote=nieko_sau]Tur būt Pačiolis ir rėmėsi savo seminaruose ta nuostata, kad " nuo

Pažiūrėk iš jumoristinės pusės: jei žmogui euforiją sukelia keli Tavo surašyti popiergaliai, tai nuodėmė būtų atimt tokį džiaugsmą :)
Prie pirmos nešamos deklaracijos sukraučiau visus įmanomus popierius, o atnešus antrą deklaraciją, šaltai pareikščiau, kad visus reikalingus popierius VMI jau yra gavusi, ir niekur nėra parašyta, kad tuos popierius prie ataskaitų turiu segiot kiekvieną kartą.

Mano supratimu - darbo sutarty nurodai pareigas "direktoriaus pavaduotojas" (gali būt + dar kažkokia pareigybė), darai pareigybinius nuostatus, duodi susipažint tam pavaduotojui (po parašu), o į VMI, jei labai šakojasi, atneši darbo sutarties ir pareigybinių nuostatų kopijas. Nors mano nuomone jau pačios pareigos nurodo, kad pavaduotojas - tai asmuo, kuris pavaduoja vadą, kai šio dėl kažkokių priežasčių nėra darbo vietoje.

Na nemanau, kad pardavėjos-kasininkės pareigoms turėtų būt sudaromos 2 darbo sutartys :) Juk viskas priklauso nuo įmonėje nustatytų etatų. Ir jei pardavėjai pagal pareigybinį priklauso stovėt prie kasos aparato, vadinasi viskas yra teisingai.

O dėl vadybininko - juk nepriklausomai nuo to, kad jis savo darbo nedirba, algą jam turi mokėt - pagal darbo sutartį. Direktoriaus pavadavimas - tai atskiras etatas ir atskira darbo sutartis, jei pareigybinėj ir darbo sutarty toks pavadavimas nenumatyti :( Nes vadybininkui pagal pareigas nepriklauso atlikti direktoriaus darbo. T.y. įmonė rašydama įsakymą apie pavadavimą, priverčia žmogų dirbt darbo sutarty nesulygtą darbą ir nemoka už tą darbą algos :( Žinoma gerai, kad šios skylės kol kas dar neatrado Sodra, bet...

Truputį slidi išeitis: jei žmogus pagal įsakymą pavaduot dirba svetimą darbą, jam už tai priklauso ir pavaduojamojo alga ar bent dalis jos... Juk papildomos darbo sutarties tai nedarot ir algos nemokat?
Aš sakyčiau, kad geriau daryt kompleksines pareigybes: direktorius-kasininkas, direktoriaus pavaduotojas-vadybininkas, t.y. darbo sutartyje alga numatoma už konkretų "kompleksinį etatą".

O kaip tuomet traktuoji tokį faktą, kaip pareigybė "direktoriaus pavaduotojas"? :) Juk žmogus priimamas į darbą grynai tam, kad pavaduotų nesantį direktorių. Jo pareigos tokios :)Jei pavaduotojui būtina prokūra, velniam iš viso tokia pareigybė?? Ir ką veikt su dirbančiu pavaduotoju?? Duot prokūrą, o atleidus iš darbo strimgalviais lėkt prokūros nutraukt?

Ne visai suprantu, ką VMI perskaito 13 BA straipsnyje? Ten juk konkrečiai parašyta:
13 straipsnis. Apskaitos dokumentų rekvizitai
1. Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai:
1) apskaitos dokumento pavadinimas;
2) ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas;
3) apskaitos dokumento data;
4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys;
5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška. Jeigu ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas nurodomas kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetai;
6) asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos.


[quote=formyte]Sveiki!
Norit rimto atsakymo dėl paciento kodo ant

Pagal DK - atkeidimas po 14 dienų nuo pareiškimo datos. Kad būtų galima atleist anksčiau, tokios nuostatos DK nerandu. Negudraukit, ypač jei darbuotojas piktas, paskui dar turėsit problemų.

Nesistebėk, kad visi tyli, atleidimo probemos ne vieną kartą yra nagrinėtos forume, tikrai įgrįsta dar ir dar kartą grįžt prie tų pačių klausimų. Ar ne protingiau būtų imt ir pasinaudot tax'o paieška, a? :)

Man kyla toks įtarimas, kad čia nieko sudvigubinto nėra. Tu rašai:

Civilinio iškovo X 2880 Lt civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš Jono Jonaičio ir Petro Jonaičio (sūnus ir tėvas) solidarei 2880 Lt. žalos atlyginimą

Skaitau civilinio proceso kodeksą:

Priimdamas sprendimą prieš kelis atsakovus, teismas nurodo, kurią sprendimo dalį turi vykdyti kiekvienas iš atsakovų, arba nurodo, kad atsakovų prievolė yra solidari arba subsidiari
T.y. atsako bendrai, o ne atskiromis dalimis.

Pasiklausk dėl visa ko teisininkų, bet manau kad mano spėjimas teisingas.

O kur teisingumas, kai tą pačią algą - 450 Lt gauna už 19 dirbtų dienų ir už 23 dirbtas dienas? :)

O kodėl laikai, kad dirbant ne pilną darbo dieną, privalai skaičiuot pagal valandinį atlygį? Juk darbo apmokėjimas apsprendžiamas darbo sutartyje - darbo sutartyje numatai, moki algą už valandas ar moki mėnesinį atlyginimą. Jei žmogus dirba ne 8, o 4 val, tai jo mėnesinė alga gali būti nuo 225 Lt ir daugiau.

Hmmm...
Tada klausimas toks:
darbuotojas gauna minimumą, vieną mėnesį jis dirba 23 darbo dienas po 8 val, kitą tarkim 19 darbo dienų po 8 val. Kai dirbta 19 darbo dienų, lyg ir viskas aišku. Kaip suprantu, už 23 darbo dienas mokėsi 450 Lt, nepriklausomai nuo to, kad 1 darbo valandos įkainis gaunasi 2.45 Lt (t.y. mažiau nei privalomi 2.67 Lt). Argumentas bus - kad darbuotojui nustatytas mėnesinis atlyginimas. Tačiau jei darbuotojas išeina iš darbo (atleidžiamas) 22 darbo dieną (t.y. iš 23 dienų dirba 22 dienas, 23 jau nebedirba), kaip tada skaičiuoji algą? Už 22 darbo dienas sumoki visą 450 Lt?

Aš čia balamūtiju visai sąmoningai, pasiginčykim :)

Dėl savininko sprendimo - taip kaip nurodysi sprendime (įsakyme). Jei nurodysi, kad nusprendžia nemokėti konkrečiai komandiruotei - taip ir bus, jei nuo tokios datos vykstant į komandiruotes neskaičiuoti ir nemokėti - tai bus nuo datos iki atskiro sprendimo (įsakymo).
Dėl punktų:
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
1995 m. balandžio 28 d. Nr. 613
Vilnius
DĖL TARNYBINIŲ KOMANDIRUOČIŲ Į UŽSIENĮ

Atsiprašau, ne taip Tave supratau, tiksliau neatkreipiau dėmesio į datas. Už 3 dienas - manyčiau taip, gali.

Padiskutuojam :)
Toje pačioje tvarkoje yra numatyta, kad:
Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka (toliau vadinama – Tvarka) nustato darbuotojo ir valstybės tarnautojo (toliau vadinama – darbuotojas) vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimą, kai darbuotojui apmokama už kasmetines atostogas, laiką, kai darbuotojas įstatymų numatytais atvejais yra atitraukiamas nuo darbo, jam išmokama išeitinė išmoka arba kitos teisės aktų nustatytos išmokos.

Kitaip tariant, vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas už nedirbtą, bet apmokamą laiką. O skaičiuojant atlyginimą už dirbtą laiką, šia tvarka nesivadovaujama.

Norit paprieštaraut? :)

Jei numatoma atlygint įsakyme (savininko sprendime) - privalai atlygint. Jei įsakyme (sprendime) nurodoma, kad dienpinigiai neatlyginami, tada neatlygini. O darbuotojo sutikimas reikalingas tam, kad paskui pati įmonė neturėtų bėdos - pareikš dar darbuotojas pretenzijas, kad jam neatlygino turėtų išlaidų, nuskriaudė.

Žiūrėk, kaip suformuluota:

4. Atlyginamos šios su komandiruote susijusios išlaidos (toliau vadinama - komandiruotės išlaidos):
4.1. dienpinigiai;
4.2. gyvenamojo ploto nuomos išlaidos......

Visos 4.2-4.9 punktuose nurodytos komandiruotės išlaidos atlyginamos tik tais atvejais, kai pateikiami jas patvirtinantys dokumentai. Institucijos, imonės, įstaigos ar organizacijos vadovo arba jo įgalioto asmens arba individualios (personalinės) įmonės savininko, arba įmonės valdymo organo sprendimu, esant būtinybei, gali būti nustatomos ir neatlyginamos 4.3-4.9 punktuose nurodytos komandiruotės išlaidos, raštišku susitarimu tai suderinus su vykstančiu į komandiruotę darbuotoju.


T.y. numatoma galimybė, kad tos išlaidos gali būti atlygintos, ir tik pagal dokumentus. Bet nepasakyta, kad privalo būti atlygintos, sutinki? :) Vadinasi viskas yra numatoma įsakyme, siunčiant žmogų į komandiruotę: kas atlyginama, kas ne, kokiom sumom atlyginama. Kadangi komandiruojamas ne darbuotojas, savininkas, manau tur būt savininko sprendimas dėl komandiruočių sąnaudų atlyginimo. Man gaunasi taip :)

Ne.
Įmonių ir nebiudžetinių organizacijų administracijos vadovams, taip pat individualių (personalinių) įmonių savininkams Finansų ministerijos patvirtinta dienpinigių norma gali būti padidinta iki 100 procentų

Čia su Tavim nesutinku. Pareigos - vienas iš būtinųjų darbo sutarties punktų ("priimama tokioms tai pareigoms"). Kol darbo sutartis nepakeista, tol ir pareigos nesikeičia. O kad naujoji direktorė (savininkė) privėlė - čia jau jos asmeninė problema. Aš to exdirektoriaus-pavaduotojo vietoj darbo sutarties paskeiitimą pasirašyčiau tik nuo 2004/01/01.