Kodėl neatsiverst ir nepaskaityt, kas ten tiksliai parašyta?
26(1) straipsnis. Žinių ir informacijos pateikimas mokesčio administratoriui
1. Lietuvos Respublikos registruotos visų rūšių įmonės, įstaigos ir organizacijos, atsiskaitydamos tarpusavyje bei su užsienio subjektais (išskyrus fizinius asmenis) už prekes ir paslaugas grynaisiais pinigais, privalo pateikti vietos mokesčio administratoriui žinias Finansų ministerijos nustatyta tvarka apie išmokėtas per dieną vienam ūkio subjektui sumas, viršijančias 10 000 Lt.
Vadinasi pagal 26(1) straipsnio nuostatas nieko niekam deklaruot neprivalai.
[i]Bet dar yra .

Atvirai pasakius, jei matau naują temą, kuria jau n+1 kartų kalbėta forume, aš dažniausiai tą temą ignoruoju. Nežinau kaip elgiasi kiti.



A klasės pajamoms deklaracijos ketvirtinės, mokesčius išskaičiuoja įmonė.

Ups, visai nieko nebesupratau. Apie ką kalbi ir pagal kokį įstatymą? :) Pamėgink patikslint :)

Kodėl? :) Juk tai ne B, o A klasės pajamos. (Įmonė fiziniui asmeniui už nusipirktą nekinojamą turtą sumokėjo 16000 Lt)

Taip, žinoma, paieška užima daug laiko. Uždavus užklausą "10000" išlenda 87 temos, užklausai 10 000 jau 154 temos. Po mėnesio į tas pačias užklausas išlįs galbūt nebe 154 o 1540 temos, ypač kai naujos temos kuriamos, vos kilus bet kokiam klausimui.
Savo laiką brangini, o kitų? Svetimas laikas nieko nevertas, taip?

Bet jei nėra įstatymo, nurodančio, kad aš privalau mokėti, kodėl aš dabar turėčiau mokėti? Jei galioja laisvanoriškumo principas, tai aš nenoriu, ir kalba apie mokėjimą tuo baigta. Vadinasi neprivalau.

[quote=Dalia29]O aš šiuo klausimu linkusi sutikti su Loreta. Argumentai? Jokių Pasakykit man, kokie fiz.asmenys iki naujojo

Ar dar neatsibodo atidarinėt vis naujas ir naujas temas apie tuos nelaimingus 10 000 Lt?

Nereikia savų griekų verst Vyriausybei :P Priverčia anaiptol ne Vyriausybė, o tas, kas sudarė tokią nekorektišką darbo sutartį.

Dabar tokia grynai teorinė situacija. MMA žinoma pastoviai didinama, bet nežinau įstatymo, kuris draustų MMA imt ir sumažint. Vadinasi tokia teorinė prielaida, kad MMA gali būt sumažintas, lieka. Ką turim?Priverčiam darbuotoją po metų dirbt už mažesnę algą, nei jis gauna šiandien?

Garantinio fondo įmokos mokamos pagal GF įstatymą, o įstatyme konkrečiai apibrėžta, kas yra šių įmokų mokėtojai. Vadinasi visi kiti, kurie įstatyme nepaminėti, nėra mokėtojai.
Argumentuok, kodėl Tavo nuomone fizinis asmuo, samdantis darbuotojus, privalėtų mokėt GF įmokas? Pagal kokį straipsnį?

Ar Tau neatrodo, kad pažeidi darbuotojo interesus? Darbo sutarties pakeitimas yra proga sulygti dėl darbo sutarties sąlygų, galbūt visai kitokių, nei buvo numatyta anksčiau - nes darbo sutarties sąlygos derinamos naujai. Tu su savo MMA pasmerki darbuotoją vergystei (arba dirbk už kiek suderėta prieš 10 metų, arba eik lauk savo noru) - pati žinai, kaip sunku derėtis dėl darbo sutarties pakeitimo, kai prireikia, o dabar darbdavys statomas prieš faktą - jis privalo keisti darbo sutartį, atitinkamai aš gaunu progą išsiderėt geresnes sąlygas.

[quote:8f7cc7e383]Galima nurodyti konkrečią sumą - 450 Lt. O kas tokiu atveju draudžia mokėti daugiau? [/quote]

Aš Tau paaiškinau, kas draudžia mokėti daugiau.

konkrečiai dėl:

[quote:8f7cc7e383]Ar jums nieko nesako terminas ne mažiau? [/quote]

Mano supratimu darbo sutartyje turi būti nurodyta konkreti atlygio suma, o ne kažkoks neapibrėžtas ir kintantis dydis.

Nesuprantu Tavęs. Kai užsiimi savivaliavimu, užsiimk iš savo, ne iš įmonės kišenės. O mokėjimas 500 Lt, kai darbo sutartyje nurodyta 450 Lt, yra Tavo savivaliavimas.

Ir ar tikrai, jei kažkas iš darbuotojų, savavališkai sugalvojęs išmoka bet kam neaiškią sumą, tai yra leidžiami atskaitymai? Argumentuok :)

Niekada nemokėsiu 500 Lt vietoj sulygtų pagal darbo sutartį 450 Lt. Aš ne milijonierė, kad darbuotojams iš savo kišenės sumokėčiau po 50 Lt + Sodros įmokas.
Dar klausimas, ar ta 50 Lt suma būtų laikoma sąnaudomis - kaip ir nėra pagrindo.

Nesutinku. Sutartyje turėtum nurodyt konkrečią sumą, juk kita pasirašančioji pusė dažniausiai neturi buhalterinio išsilavinimo ir Tavo parašytas MMA tam žmogui nieko nesako. Be to, alga kaip suprantu viena iš būtinųjų darbo sutarties sąlygų, ir keičiantis algai, darbo sutartis turėtų būt keičiama. O Tu dabar iš anksto numatai, kad darbuotojas sutiks po metų dirbt už 20 Lt didesnę sumą, nei dabar. O jei jo tokia sąlyga netenkina?

Grįžtant prie blusų :)
2 algoritmo punkčiukas teisingas ne visais atvejais. Prizo, mažesnio nei 250 Lt, PVM yra atskaitomas ir nėra sąnaudos. Kaip tada? :) O jei tas pats asmuo per 3 mėnesius gauna 8 prizus? Kaip apskaitoj bus su tomis blusomis?

Dėl PVM:

tax.lt/postx1944-0-20.html&sid=fb6af2...

tax.lt/postx1928-0-20.html&sid=5e99f5...

tax.lt/postt1945.html

požiūriu - paieškok reprezentacijos

Parodykit prašau piršteliu tą vietą nutarime ar kitame dokumente, kur yra (buvo) reikalaujamas toks rekvizitas, kaip gavėjo parašas?

Akcijos yra viena iš vertybinių popierių rūšių.
Nepasakiau nieko naujo, paprasčiausiai nukopijavau nutarimo straipsnį ir komentaro dalį.

Dėl banko indėlių palūkanų - čia jau buvo diskusija. Bet pagal formuluotę - prievolė yra :(

1. Atskaitymų nuo pajamų mokėtojai - juridiniai asmenys, išskyrus pelno nesiekiančius juridinius asmenis, šio Įstatymo 1 priedėlyje nurodytų dydžių atskaitymus į Programos finansavimo sąskaitą moka nuo pajamų už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas, taip pat už parduotą ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, vertybinius popierius, išvestines finansines priemones ir nuo palūkanų pajamų. Šios pajamos pripažįstamos vadovaujantis tais pačiais pajamų pripažinimo apskaitoje principais kaip ir apskaičiuojant pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymo nuostatas (2002 m. balandžio 9 d. įstatymo Nr. IX-840 redakcija (Žin., 2001, Nr. 112-4089); galioja nuo 200 m. balandžio 1 dienos).

Vadinasi, nuo 2002 metų balandžio mėnesio atskaitymai į Programos sąskaitą skaičiuojami ne nuo visų pajamų, o tik nuo minėtame straipsnyje išvardytų pajamų

Kartais tereikia tik paskaityt

Ne ten klausi... Manau mes kiekvienas, jei darom, tai darom savaip, bet tikrai darom nebūtinai teisingai. Darbo sutartys mano suvokimu tai direktoriaus reikalas, o jei direktorius tingi tuo užsiimt pats, samdo "kadroviką". Ne buhalterio tai reikalas - įsakymai, darbo sutartys, visokie protokolai ir kitoks popierizmas - buhalteris turi pakankamai savo popierizmo. Tau paprasčiausia išeitis - pasiskambint darbo inspekcijai ir pasiklaust.

Paskaičius , gali susidaryt įspūdis, kad grąžinimo operacija Lietuvoje beveik neegzistuoja. Numatyta mokesčio grąžinimo atvejai ir prekių grąžinimo operacijos dokumentavimas. Ir viskas, daugiau apie grąžinimus nė žodžio.
Iš teisinės pusės situacija aiški, iš mokestinės - nedrįsčiau traukti į leidžiamus atskaitymus grąžinto pastato nusidėvėjimo, neturėdama raštiško VMI patvirtinimo, kad šis nusidėvėjimas yra leistini atskaitymai. Nes išėjus kitokiam išaiškinimui, įmonei šitoks neapibrėžtumas gali gerai pakainuot :(
Jei turtas būtų parduodamas, situacija be ginčų, bet kai grąžinama...

Aš suprantu taip: jei prekes grąžinu, aš jų nuosavybėje neturėjau. Savo nuosavybės aš negrąžinu, aš ją parduodu.

Juk šiuo atveju situacija analogiška lizingui:
(iš įstatymo komentarų)
Jeigu vienetas pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas, perduoda ilgalaikį turtą kitam ūkio subjektui, šio turto nusidėvėjimo tas vienetas neskaičiuoja. Vadinasi, šiuo atveju galioja ankstesnė tvarka: pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį, kurioje numatytas ilgalaikio turto nuosavybės teisės perėjimas, ilgalaikio turto nusidėvėjimą skaičiuoja pagal minėtą sutartį tą turtą naudojantis vienetas (t. y. ilgalaikio turto nuomininkas). Tačiau kai turtą vienetas įsigyja lizingo sutarties, kurioje nenumatytas ilgalaikio turto nuosavybės teisės perėjimas, pagrindu, tokio turto nusidėvėjimo mokesčių tikslais lizingo gavėjas skaičiuoti negali (nors finansinėje apskaitoje lizingo gavėjas tam tikrais atvejais gali skaičiuoti šio turto nusidėvėjimą).

Nuosavybės teisė į pastatą pirkėjui kaip ir neperėjo, nes viskas privalo grįžti į pradinę padėtį.

Tai kad klausimą teisininkas ir užduoda :)
Pagal logiką - jei aš turtą grąžinu, aš automatiškai pripažįstu, kad jis nėra mano, ar ne taip?

Abejoju ir tuoj paaiškinsiu kodėl abejoju.
Man juristai aiškino, kad grąžinimas reiškia susitarimo grįžimą į pradinę stadiją - aš iš tavęs nieko negavau, tu man nieko neskolingas. Taigi grąžinimą suprantu kaip sandėrio anuliavimą. Bet jei sandėris anuliuotas, tai ką aš galiu nudėvėt?

Jei nuomavo savo turtą, tai atsisakydamas nuosavybės, turtą arba parduoda, arba dovanoja, bet jokiu būdu ne grąžina. Mano suvokimu, grąžinti įmanoma tik svetimą nuosavybę - tos nuosavybės savininkui.

Palauk, nesusigaudau. Su nusidėvėjimu kaip ir aišku, bet kodėl 48 ir 64? Kokias sumas ten dedi?

Pritariu.

Bet jei aš nuomosiu kažkam Tavo turtą, juk turto nusidėvėjimo aš neskaičiuosiu? Kai yra grąžinimas, pardavimo operacija juk neužsiskaito kaip galiojanti?

Kaip suprantu, pagal teisinį įforminimą ši operacija nebus grąžinimas? T.y. Valdoje bus registruojama nekilnojamo turto pirkimo - pardavimo operacija?