Vat būtent, kad jeigu neatvykimą į darbą administracijai leidus traktuoti kaip nemokamas atostogas, tai ir kodėl pvz. pravaikštų negalima traktuoti kaip nemokamų atostogų ir panašiai. Kažkoks man tas 170 straipsnio 6 punktas labai miglotas. Paliksiu taip kaip yra ir su pravaikšta ir su nepmokamu nedarbingumu, nes apie nedarbingumą ten nurodyta, kad būtent kai gauna sodros pašalpą, o kadangi jis už tas dienas nieko negavo (nei DU, nei pašalpos), tai darau išvadą, kad į stažą tos dienos neįskaitomos. Tikiuosi, kad tokie argumentai ir tikrintojams ateityje tiks. Susinervinau

O aš kai pranešu apie laisvas dienas administracijai leidus, tai ir rašau neatvykimas į darbą administracijai leidus. O nemokamas atostogas suteikiu tik tada, kai tai numato DK.

Tai aš irgi pateikiau tą argumentą, kad įeina 14 k. d. nemokamų atostogų, tačiau man pasakė, kad nemokamos atostogos yra nemokamos atostogos (184 LR DK straipsnis), o neatvykimai administracijai leidus ir panašiai jau negali būti traktuojami kaip nemokamos atostogos ir darbo stažą kasmetinėms atostogoms gauti.
Neapmokamos nedarbingumas, tai tada, kai darbuotojas sirgo, bet iš gygytojo atnešė ne nedarbingumo pažymėjimą, o tą 094 formą ir nedarbingumo pašalpos negavo.
Tai jei jų konsultacijom negalima pasitikėti, tai ko tada pasitikėti. Gal kam kokį oficialų paklausimą galima būtų nusiųsti, kad raštišką atsakymą gaučiau?
Dabar paskaičiavau kompensaciją išmetus tas 4 dienas. 1 pravaikštą ir neapmokamo nedarbingumo dienas. Bet ir ateity jaučiu teks su tokia situacija susidurti, tai kažkaip norėtųsi,kad tų abejonių neliktų

Net pačiai keista, kad taip greitai pavyko prisiskambinti į darbo inspekciją ir viską išsiaiškinau. Kad visgi ir pravaikštos, ir neatvykimai į darbą administracijai leidus, ir neapmokamos atostogos nėra įskaitomos į darbo stažą kasmetinės atostogoms gauti.

Tai gal kas nors visgi patars ar neapmokamas nedarbingumas įeina į stažą atostogoms gauti? tikrai dabar jau kelis kartus perskaičiau DK 170 str., kur kalbama apie tai kas įeina į tą stažą, bet nepagaunu kaip tą neapmokamą nedarbingumą traktuot?

Bet ten ne nemokamos atostogos, o neapmokamas nedarbingumas. Ar jam taikomas tas pats apribojimas kaip ir nemokamom atostogom? O jeigu būtų būtų neatvykimas į darbą administracijai leidus ar irgi nereikėtų atimti iš stažo? Noriu jau viską išsiaiškinti, kad paskui klausimų nekiltų?

Sveiki. Kažkaip susimakalojau aš su kompensacijos skaičiavimų. Dirbo nuo 2006 12 08 iki 2007 04 02.
jis kaip ir išdirbo 116 kalendorinių dienų, tai jam priklauso kompensacija uz 116*28/365=8.9 kalendorines dienas ir 8.9*0.7=6.23 darbo dienas

Taciau per savo darbo laika jis turejo viena pravaiksta ir 3 dienas neapmokamo nedarbingumo, tai ar reikia skaiciuojant kalendorines dienas is jam priklausanciu dienu atimti tas keturias dienas ir tada bus (116-4)*28/365=8.6 ir 8.6*.7=6.02

Ir kuris variantas teisingas? Labai prasau patarkit

kažkaip, aromatai, nelabai aiškiai klausi, bet bandysiu atsakyti taip kaip supratau tavo klausimą.
jei iš pradžių susimoki pagal išankstinio apmokėjimo sąskaitą
D2021 išankstiniai apmokėjimai
K27 bankas

Gauni sąskaitą už seminarą
D6 administracinės sąnaudos
K4431 skolo tiekėjams

ir sudengi
D4431
K2021

žmonės, gal kas dirbo ar dirba su dosine rivile? pas mane visi ankstesnių metų duomenys kaip suprantu ten suvesti, o atidarai ir nelabai pagaunu kas ten ir prie ko. Ar įmanoma ten pasižiūrėti visus pardavimus pagal tam tikrą pirkėją?

jeigu taisai neesminę klaidą, tai visus koregavimus atlieki 2006 metais ir 2005 metų jau nelieti. Tai ir PM taisyti nereik, aš bent jau taip suprantu

Nemaišyk finansinės apskaitos ir mokestinės apskaitos. Neleidžiami atskaitymai didina apmokestinamąjį pelną PM deklaracijoje, o finansinėje apskaitoje tai tokios pat sąnaudos, kaip ir visos kitos.

Šiaip jūsų apskaitos politikoje turėtų būti numatytas sumų reikšmingumo nustatymo kriterijai. Man tai pvz. tokia suma tikrai būtų reikšminga. pas mane apskaitos politikoje numatytas reikšmingumo kriterijus 5 proc. viso straipsnio sumos. Bet čia kaip ir minėjau kiekviena įmonė nusistato pati

Tai kad turėjot nuostolį nieko nekeičia, viskas priklauso nuo klaidos reikšmingumo lygio, jei nereikšminga taisote perspektyviniu būdu, tai yra taip lygtai būtų ne praeito ataskaitinio laikotarpio klaida, o šio. O jei klaida reikšminga, tai taisote retrospektyviniu būdu. Finansinės atskaitomybės taisyti negali, nes ji jau yra patvirtinta, taisai tik PM deklaraciją. Ir teikdama kitų metų finansinę atskaitomybę turėsi taisyti lyginamąją informaciją (jei klaida esminė)

Aš visokius užskaitymus ir sudengimus darau per išmokas, nes per debitorines/kreditorines kai kažkada bandžiau daryti, nesigavo. Pasirenki išmokas naujas dokumentas pasirenki tipą sudengimas išsirenki klientą nuskaitai dokumentų sąrašą (kur vieni dokumentai bus su minusu kiti su pliusu) apmoki dokumentus taip, kad galutiniam rezultate būtų nulis ir viskas susidengs.
O su telekomu, tai nelabai supratau klausimo. Lygiai taip pat galit sudengti išankstinį apmokėjimą su su gauta sąskaita

Jeigu jie tuos sumos negrąžins, kas labiausiai tikėtina. Tai siūlyčiau traukti į išankstinius apmokėjimus už ryšio paslaugas ir kitą mėnesį sudengsi. Bet siūlyčiau ir su jų buhalterija susiskambinti

Šiaip kažkur skaičiau (mano bėda, kad man taip dažniausiai ir užsifiksuoja, kažkur mačiau, kažką skaičiau), kad reikalingas akcininkų sprendimas.
Bet pas mus pavyzdžiui apskaitos politikoje aprašyta, kad kiekvienais metais po inventorizacijos sudaroma komisija, kuri įvertina skolų būklę ir atsižvelgiant į tam tikrus kriterijus (irgi aprašyti apskaitos politikoje) priima sprendimą dėl skolų nurašymo. Tai ir nelaukiau aš to vienintelio akcininko sprendimo. Biškį mes čia ne į temą

Taip, pelno mokesčio ir socialinio mokesčio bazė ta pati

Apskaitoje nurašiau į veiklos sąnaudas, o PM deklaracijoje traukiu prie neleidžiamų atskaitymų, nes tikrai jokių įrodymų neturiu. Tos skolos jau barzdotos ir tikrai jų čia nieks net nebandė tiek metų judinti. O jei kada netyčia atgausiu, tai trauksiu prie neapmokestinamų pajamų. Užtat finansinėje atskaitomybėje tikras vaizdas parodytas

pas mane matyt, kažkada buvo padaryta taip
D2419
K2411

ir 2006 m. pab. norėdama visiškai nurašyti tas abejotinas skolas, dariau
D6117
K2419

viskas lyg ir normaliai, bet iš tikrųjų galvoju, kad kažkiek nusižengtą , nes iš tikro abejotinų skolų sąnaudos turėjo būti pripažintos jau tada, kai skolos buvo pripažintos abejotinomis. Ir ankstesnių metų balansos pirkėjų įsiskolinimų sąskaita turėjo būti sumažinta tų abejotinų skolų suma

Klotilda, vat įtariu, kad pas mane apskaitoje ir buvo daryta taip kaip tu patari, dėl to 2006 m. pradžiai 2419 sąskaitos likutis buvo debete.

O dabar vartau literatūrą ir radau, kaip iš tikro reik elgtis su abejotinom skolom.
Pripažinus skolas abejotinomis, atliekamas buhalterinis įrašas
D6117 abejotinų skolų sąnaudos
K2419 abejotinos skolos (-)
ir tada balanse matome pirkėjų skolas grynąją verte be abejotinų
Šis buhalterinis įrašas dar nereiškia, kad skola išbraukta iš apskaitos. Ji užregistruota kontrarinėje sąskaitoje ir atsispindi DK likučiuose.
Jei nebūtų prasmės skolą kontroliuoti, ją būtų galima nurašyti
D2419
K2411

...

Aš tai kai nurašinėjau skolas, tau naudojau debitorinių operacijų tipą.
Kai vieną nepriemoką nurašiau iš karto iš 2411 į 6117 sąskaitą, tai viskas gerai suvaikščiojo. O kai skolas jau įtrauktas į abejotinas iškėliau iš 2419 į 6117 sąskaitą, tai kai žiūrėjau kliento būklę, tai vis tiek 2 kartus tą pačią sumą su minusu ir pliusu, tai dar per išmokas dariau sudengimus.

Na, taip. Kadangi kaip suprantu ši klaida nėra esminė, tai taisai ją perspektyviniu būdu ir darai atvirkštinį įrašą

Aš tai rašiau, kad dėl neapsižiūrėjimo forma buvo pateikta pavėluotai. Ir iš manęs inspektorė pasiaškinimo net nereikalavo, bet kad pačiai būtų ramiau parašiau

Pasiskaičiau aš jūsų diskusiją ir noriu paklausti. Užvakar Iš ryto apsimiegojus pati vietoj pinigų įdėjimo padariau inkasaciją, tai paskui iš karto įdėjau dvigubą sumą, kad kasoje būtų teisingas pinigų likutis. Ar užtenka parašyti pasiaiškinimą dėl ko neatitinka Z ataskaitos ir kasos žurnalo duomenys ir prisegti tą inkasavimo ir įdėjimo čekį, o kasos žurnalą pildyti taip kaip turi būti, ar dar reikia išrašyti KIO tai didesnei sumai, o paskui tai pačiai sumai?

iš vieno tiekėjo perkam dažus nedideliais kiekiais ir jie taip labai įdomiai išrašo sąskaitas dažai Nr.1, dažai Nr. 3 ir t. t., o pabaigoje dar būna tokia pozicija indeliai ir nurodyta jų kaina su PVM. Ar tai ne bus ta pakuotė, kuriai taikoma užstato sistema? Nes mes kai išrašome sąskaitas pirkėjams tai įtraukiam tuos dažus ir vėl gi indėlius ir dar antkainį jiems uždedam. Gal neturime teisės to daryti?

O pagal mane tai nėra tai taip ir lengvą, kai per kelis metus reik visus tabelius peržiūrėt. Iki šiol niekad aš taip nedarydau. Jeigu pvz. žmogus prašo 2 svaites atostogų ir paskaitinį kartą atostogavo už laikotarpį iki 2001 01 01, tai skaičiuoju ligiai pusė metų ir suteikia 14 k. d. atostogų, ar labai blogai darau? Ar tikrai visi rankiojat tuos neatvykimus?

Paskaičiau aš jūsų diskusiją ir man toks klausimas iškylo. Pravaištos, neatvykimai į darbą administracijai leidus ir panašiai neįskaitomi į VDU skaičiavimą, su tuo viskas aišku. Bet kalbant apie kasmetines atostogas, tai jeigu pas mane kai kurie darbuotojai neatostogavę dar nuo 2002 m., tai nėjau per visus tuos metus rankioti tuos netvykimus į darbą, kad apskaičiuoti, kiek tiksliai jam atostogų priklauso. Ar per daug aš čia jau užlenkiau?

Vakar draugė klausė, o kadangi aš apie tai nieko nenusimanau, tai nursprendžiau čia paklaust, nes tikrai rasiu žinančių žmonių. Jei žmogus dirba ar išsiėmęs verslo liudijimą jis turėtų dar papildomai sodrai mokėti?