Taip. 126 str. 1 d.

Galite. Dirbti nebūtina. Jei tik naujasis darbdavys sutinka.

Aš tai dar neketinu nustoti kūrentis. Man dar šalta

Taigi atsakiau Ryt darbo nebėra - atleidimas šiandien.

Tai ir bandau ištardyt: rytoj dirbs tas žmogus ar jau nebeturės ko dirbti. Jei nebeturės - atleidžiate šiandien.

Tai rytoj jau nebekūrens? Ar rytoj paskutinė šildymo sezono diena?

Jei ji nutrauks VPA, tai pašalpos negaus. Jei ji nori grįžti į darbą ir gauti pašalpą, jai nereikia nutraukti VPA. Jau seniai galima vienu metu ir dirbti, ir būti VPA.

Ką reiškia nedraudiminis - jau rašiau. Iš esmės tai yra tas pats, kas neapmokamos atostogos. mokėti jums nereikės, už med.paslaugas - taip pat. Tai yra sveikatos draudimo mokestis, o dabar jau yra išaiškinta, jog dirbantis asmuo, nesvarbu, kad neapmokamose ar ND, skaitosi sveikatos draudimu draustas.

Paskutinė kūrenimo sezono diena bus paskutinė kūriko darbo diena bei atleidimo diena.

www.vdi.lt/index.php?-987162064
Alga nebus mokama. O drausta - tai žiūrint kuo Tai yra nedraudiminis laikotarpis, kuris neįskaitomas į soc.draudimo stažą, jo metu nemokamos pašalpos ir t.t. Taip pat už šį laiką nesikaupia kasmetinės atostogos.

Nėra konkrečios nuorodos darbo kodekse.
Yra VDI komentaras:
Ar Lietuvos Respublikos darbo kodekse yra numatyti pagrindai, kuriais vadovaujantis darbuotojas gali neatvykti į darbą administracijai leidus? Kokie tokio neatvykimo maksimalūs terminai?
Nei DK, nei kiti norminiai teisės aktai tokių pagrindų nenumato bei nereglamentuoja minėto neatvykimo į darbą trukmės. Vadovaujantis DK 143 straipsnio 2 dalies 2 punktu, neatvykimas į darbą administracijos leidimu nėra įskaitomas į darbo laiką. Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje neatvykimas į darbą administracijos leidimu žymimas sutartiniu žymėjimu „ND“. Kadangi galiojantys norminiai teisės aktai tokio neatvykimo trukmės nereglamentuoja, ji yra nustatoma šalių susitarimu. Neatvykimo į darbą administracijos leidimu laikotarpį tikslinga įforminti įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovo įsakymu ar kitu lokaliu teisės aktu. Vadovaujantis DK 4 straipsnio 4 dalimi, tais atvejais, kai DK ir kiti įstatymai tiesiogiai nedraudžia darbo teisinių santykių subjektams patiems susitarimo būdu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, šie subjektai turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Pasidalinkite žiniomis - kam nors jos tikrai pravers

[quote=Sky660] 1.ar is tiesu jei neturiu prisitaupius is praeitu metu galiu iseiti atostotgu tik tiek dienu kiek busiu ju uzdirbus?
2. ar tikrai negaliu iseiti daugiau nei 14 d. neapmokamu atostogu?
3. ar tuo metu kai busiu neapmokamose atostogose skaitysis, kad busiu nedrausta? ar reikes paciai susimoketi
1. Ne, tai niekaip nėra susiję. Tačiau šiaip sau darbdavys NA negali suteikti. Gali pvz. suteikti 14 k.d. darbuotojams, turintiems vaikų iki 14 metų. Ir kitokiais atvejais (DK 184 str.) Neribojamas yra neatvykimas administracijai leidus. Aišku, jei tik yra galimybė - geriau naudoti kasmetines apmokamas.
2. Naudokitės neatvykimu administracijai leidus. Trukmė neribojama.
3. Būsite drausta. Tačiau perspėju: būsimos mamytės čia dalijosi informacija - jei nėštumo metu pakliūsite į ligoninę dėl nėštumo komplikacijų, jums bus išrašomas nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas. Jei dėl kitokių ligų - tai gali būti ir paprastas.

Sakyčiau - priklauso.

Ir jūs pati apsišviesite tuo pačiu

1. Tikrai ne. Nepanaudojo tą mėnesį - ir pražuvo. Jos yra nekaupiamos.
2. Tikrai ne Bet darbdavys turi teisę įmonės tvarkoje nustatyti, kad darbuotojams suteikiamos kokios nors ilgesnės atostogos, nei DK nustatytos minimaliosios.

Jei tos 4 viršvalandžių bei šventinės valandos įeina į bendrai dirbtas 44 val., tai negerai skaičiuojate. Jas jau vieną kartą viskas apmokėjote pirmoje eilutėje. Belieka pridėti 50 proc. priedą už viršvalandžius 4*(5/2)=10 Lt ir 100 proc. priedą už šventines: 4*5=20 Lt.
Viso: 330+10+20=360 Lt.

Manau, kad neatsiranda.

Geras

214 str. nėra išskirtas ne visas arba sutrumpintas darbo laikas. Ir tiek

Nesupratau: pinigų nemokėsite, tačiau apmokestinsite???

O kur jūs matėte kokius nors apribojimus dirbantiems ne visą darbo laiką? Jų nėra. Nors vadovaujantis protingumo principu, galėtume apskaičiuoti.

Tokiais atvejais geriausia yra prireikus tos laisvos dienos, ar trumpesnės darbo dienos, parašyti atskirus prašymus. O dabar gaunasi, kad nuolatos (kiekvieną mėnesį, ar kiekvieną savaitę) turi būti suteikta arba laisva diena arba ji išdalinta gabaliukais. Be to, reikia daryt taip, kaip parašyta prašyme. Jei paprašė laisvos dienos, tai vadinasi - ne trumpesnės savaitės, o laisvadienio.
Jei nori nesinaudoti, tai ir tegul parašo prašymą - jog "prašau man priklausantį papildomą poilsio laiką pagal DK 214 str. suteikti pagal mano pateiktus atskirus prašymus."

Nebūtinai laisva diena. Gali būti ir dvi valandos per savaitę.

Už tėvystės atostogų laiką kasmetinės atostogos kaupiasi lygiai taip pat, kaip ir už nėštumo/gimdymo

Su sąskaitomis reikia problemą išspręsti taip, kad nebeneštų tomis dienomis, kai nedirba. Arba darbo laiką reikia koreguoti. O šiaip jau tas "mamadienis" neprivalomas. Juo galima ir nesinaudoti.

Jei nedirbo savo poilsio dienomis, o tik ilgesnę darbo dieną, tai tada mokate už viršvalandžius pusantro karto.
Dirbant 6 d.d. savaitę paprastai dirbama 5 d.d. po 7 val., šeštadienį - 5 val.

Tai jis dirbo ilgesnę, nei nustatyta, darbo dieną? Jūs rašykite konkrečiai, jei norite tikslaus atsakymo

Jei jis dirbo per savo poilsio dienas, tai už jas reikia mokėti dvigubai. (papildomai kaip už viršvalandžius mokėti nereikia tuomet).

Taip, toje žalioje eilutėje yra 100 proc. Tai pagal seną pirmais metais būtų mokama šios sumos 90 proc., antrais 75 proc. Pagal naują tvarką - 100 proc. vienerius metus, arba 70 / 40 proc. dvejus metus.