Va, nauja Rodyklė patvirtinta:
Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklė

Nesimėto... Pas mus ir tų pašalinių ne tiek daug būna...

Jo jo, būtent mes būsime tie, kurie saugos kažkokiu būdu dokumentus 100 metų Vargu ar ir 50 metų ištempsime.

Tai vat įdomu, kodėl nerašo? Gal todėl ir nerašo, kad nelabai gerai taip. Gaunasi slapukavimas. Pajamų slėpimas.
Išeitis - mokėti grynais.
Na, nors gal pasaulis ir nesugriūtų, jei pervestumėt mamai. Jei tikrai pats to prašo raštu. Nežinau, ar galima kokia nors atsakomybė... Bet juk jei yra skoloj kam nors, tai tuoj gausit raštą iš antstolių, ir teks atskaičiuoti dar prieš pravedant tai mamai

[url= www.vmi.lt/lt/index.aspx?itemId=10816116]GPM ir

Ojei, pavargtume į tą seifą bėgiot... Pas mus sekretorė rakinamam stalčiuke saugo, ir visai mums gerai...

Jis pats pervesti gali. O kad įmonė pervestų... Žinau, kad kai kurie taip daro. Mūsų įmonėje - ne. Tai gana rizikinga, mano nuomone. Aš paprašyčiau notaro patvirtinto įgaliojimo.

Kaip minėjau, jums dirbti visų 14 dienų neprivalu. Tad 14 d.d. jūsų atveju sukanka 04.19. Tai turėtų būti jūsų paskutinė diena įmonėje.

Praverčia, patikėkite
O įsakymus tai mes visad be antspaudų rašydavom. Na, uždėdavom ant vaiko priežiūros suteikimo, nes Sodra kažkodėl mėgdavo juos matyti.

Tai tokiu atveju laikoma, jog prašymas įteiktas; terminą pradedant skaičiuoti nuo sekančios dienos po įteikimo, po 14 d.d. turėtumėt būti atleista iš darbo.

Nežinau, ar kur nors tai yra parašyta, bet jau senokai seminaruose aiškinama, kad antspaudas vidiniuose dokumentuose išvis nebūtinas.

Taip , galite taip rašyt, tada nereiktų nuolat rašyt papildymų. Nors, kaip Alina55 rašo, VDI visada rekomenduoja viską rašyti maksimaliai aiškiai, kad darbuotojui nekiltų jokių klausimų paskaičius savo DS.

Direktorius nelabai teisus. Jūsų prašymu galima atleisti ir nedarbingumo metu. Tas 14 darbo dienų įspėjimo laikotarpis yra skirtas darbdaviui, kad galėtų ieškotis jums pamainos. Jūsų ligos laikas į tas 14 darbo dienų įsiskaičiuoja. Nes tai NĖRA atidirbimo laikas. Tik įspėjimo.

Ačiū

Taip.

Aš tai maždaug taip rašau:

SUSITARIMAS Nr.1
Data

UAB XXX direktorius (vardas pavardė), toliau - darbdavys, ir darbuotojas (vardas pavardė), vadovaudamiesi LR DK 125 straispsniu, susitaria:
1. Nutraukti DS Nr.123, sudarytą [data], 2011 m. balandžio 7 dieną.
2. Darbdavys įsipareigoja sumokėti x men. DU dydžio kompensaciją ir t.t.
3. Darbuotojas įsipareigoja ....

Aš išmetu vieną. Tarkime - atostogos. 04.29 - A, 04.30 - A, 05.01 - S, 05.02 - A, ir t.t. Kokiu pagrindu "išmest" dvi dienas?

Jūs pasiūlykite atleisti po 7 dienų. Tada, sakykim, ateina žmogus su darbdaviu pasiderėti. Jis gali sakyti: "aš noriu ne vieno mėn. kompensacijos, o dviejų. Ir noriu būti atleistas nuo rytdienos. (Ar šiandienos)." Tada jau surašote susitarimą ir jame išdėstote sutartas sąlygas. Susitarimo pagrindu - įsakymas ir atleidimas.

Gali. Turėtų būti atskiros sutartys. Tiek direktorius, tiek buhalteris gali dirbti mažiau nei pusę dienos, vieną dieną per savaitę - ir dar kaip tik jums reikia

Tai ir nelaukite! Sėskite, susitarkit, ir atsisveikinkit.

Galite, bet ar būtina?

Buvo lygtai toks palengvinimas, tačiau ši DK nuostata buvo laikina ir galiojo iki 2010-12-31. Tad dabar jau negalioja.

Kiek jau teko klausytis teisininkų, paskutiniu metu - Tomo Bagdanskio - tai jo teigimu, reikia, kad būtų aiškiai išreikšta abiejų šalių valia ir susitarimo esmė. Pati forma ir dokumentų kiekis ne taip svarbu.
Be to, tai nebūtinai turi būti 7 dienos. Galima susitarti ir atleisti netgi tą pačią dieną. Tos 7 dienos yra skirtos apsisprendimui, bet kai jis aiškus, tai nebūtina laukti tų 7 dienų

Taip, tas kur šalių susitarimu, atleidžiamas sutartą datą.
O tas, kurį įspėjate dėl atleidimo, tai jau kitaip: įspėti ir atleisti nedarbingumo metu negalima.

Tokį, ania?

Jei turi soc.draudimo stažą (jį pasitikrinate Sodros sistemoj), tai skaičiuojate. Dviems pirmoms dienoms tiesiog imate jos nustatyto DU vidurkį (na, aišku, pašalpą paskaičiuosite pagal jūsų įmonėj nustatytą procentą, 80-100).

Nu aš tai irgi labai kompleksavau, kai ten reikėjo eiti. Nu jau vien pati aplinka ten vertė susigūžt (Klaipėdoj).
O raudonuke nesirgau, bet ir nesiskiepijau. Niekas matyt nebuvo prigąsdinęs

Daug tokių nepatiklių matėm Kažkada ir pati tikslinausi, bet iš tiesų nedarbingumas kliūtis įspėti ir atleisti yra tik kai atleidžiama darbdavio valia. Konsultantas tada sakė: pasižiūrėkite į kontekstą, į gretimus straispnius, neišimkite šių eilučių iš visumos

Žymite G, ir šį laiką įskaičiuojate į atostogų stažą. Kažkaip jau taip įprasta, kad antrojo vaikučio n/g pažymėjimas "nustelbia" pirmojo VPA...

Aš vat kaip tik su geru tos srities gydytoju apie tai kalbėjau. Tiek pasakė: jei neturi kur dėti pinigų - tai gali juos išleisti ir tokiu būdu. Na, ir dar šiek tiek paaiškinimų.
Esmė: gimdos kaklelio vėžį gali sukelti daug tipų virusų. Skiepai yra nukrepti prieš 2-3 pačius agresyviausius. Be to, galioja ribotą laiką. Apie 10 metų. Po to tikimybė susirgti lieka beveik tokia pati... Tai ar verta? ... Dar nors kompensuotų, kaip baltoj šaly. O aš ką - išsioperavau vieną vietą, ir beveik rami... Vat dar vis neleidžiama sėdėt. Tikrai aišku, kad buvo (ir yra) tas virusas. Nėra visai ramu. Bet ir tas skiepas tos ramybės gi nesuteiktų.
Tai manau, kad neskiepysiu, o būtų pats laikas.