Директор новому водителю:
- Как ваша фамилия? Я к водителям только по фамилии обращаюсь!
- Андрей!
- Че, фамилия такая?
- Нет, имя.
- Вы меня не поняли, мне нужно знать вашу фамилию!
- Вы меня не будете звать по фамилии, зовите Андрей!
- Слышь, боец ты че тупой, я еще раз спрашиваю как твоя фамилия?
- Ну, Любимый моя фамилия!
- Поехали, Андрей...

Aišku...
Nuolaidos sumos jūs iš anksto nežinote ir patikimai nustatyti negalite.
IT vertę keisti jokio pagrindo nei pagal 12-ą, nei pagal 23-ą VAS nėra.
Nusidėvėjimo sąnaudas mažinti taip pat pagrindo nėra.
Belieka registruoti pajamas, gavus tą nuolaidą, nes:
"Pajamos – ekonominės naudos padidėjimas dėl turto naudojimo, pardavimo, perleidimo,
vertės padidėjimo ar įsipareigojimų sumažėjimo per ataskaitinį laikotarpį, kai dėl to padidėja
nuosavas kapitalas, išskyrus papildomus savininkų įnašus."
O tą nuolaidą ir gaunate būtent dėl turto naudojimo, bent taip man atrodo.

O koks tos apyvartos ir nuolaidos ryšys su jūsų prieš metus įsigytu IT?

Jei tokia prekių pajamavimo tvarka numatyta jūsų apskaitos politikoje, tai darykite taip ir toliau, o dar geriau - pasiskaitykite atitinkamą VAS.
FR0600 deklaruojate minusuojant diskonto - tokią sumą, kurią mokate. Nes taip deklaruos jūsų tiekėjas.

Niekur nereikia rodyti, jums nėra jokio pirkimo PVM.

Apskaičiuojate kiekvieno parduoto sklypo įsigijimo savikainą (1173/1,12*sklypo ploto).
Lygiai taip pat apskaičiuojate likusios neparduotos dalies vertę.
Pardavimų korespondencijos
D 241 Pirkėjų skolos
K 521 Ilgalaikio turto perleidimo pelnas
K 1200 Žemės sklypo įsigijimo savikaina.
Tik FR0600 deklaruojate visą pardavimo sumą 13 eilutėje.
Žinoma, jei pagal PVMĮ tai PVM neapmokestinami sandoriai.

Visgi tai tikrai ne PVM objektas, o ne eksportas.
Kodėl?
Nes trūksta vieno iš trijų būtinų reikalavimų - prekių tiekimo vieta šiuo atveju yra ne Lietuva.
Todėl deklaruojama 20 eilutėje, ir jokio PVM.

Jei tas užsienio pilietis buvo atvykęs į jūsų kasą ir tiesiai iš kasininko gavo pinigus, tada KIO rašykite jam.
Visais atvejais grynieji pinigai iš kasos išduodami konkrečiam žmogui.

Tabelių pasirašyti negali - tai pirminis dokumentas, o jį sudaro tikrai ne apskaitos įmonė.
O atlyginimų (ar kitokių) išmokėjimo dokumentus jau sudaro apskaitos įmonė (ar įmonės buhalteris).
Tai ir turi pasirašyti savo kūrybą.

O jei išrašo kompiuteris, o Onutė tik pasirašo?
Nedarykite problemos iš nieko.

Sutartyje su apskaitos paslaugas teikiančia įmone būtinai turi būti punktas, kokius dokumentus pasirašo įgaliotas tos įmonės atstovas.
Paprastai tai būna visai suvestiniai dokumentai (registrai, ataskaitos, deklaracijos), kuriuos ta įmonė sudaro.
Taip pat gali pasirašinėti KPO, KIO, kasos knygą - ten, kur pasirašo normaliai įmonėje dirbantis buhalteris.
Priedas prie sutarties būtinas įgaliojimas, koks apskaitos įmonės darbuotojas pasirašinės.
O kad pasirašinėtų pirminius dokumentus (grafikus, tabelius, atostogų ar kitokius įsakymus ir panašiai), tai negali būti net kalbos.
Taigi papildykite sutartį mano aprašytu punktu, ir problema bus išspręsta - ir vieni, ir kitai pusei bus aišku apie tuos parašus.
O ten kliedesiai apie vyr finansininką, kurio jų įmonėje nėra, tik parodo tos apskaitos įmonės darbuotojų nekompentenciją.

EVRK - tai Ekonominės Veiklos Rūšių Klasifikatorius.
Veiklą, kuria įmonė planuoja vykdyti, jūs jau pasirinkote steigdami.
Dabar internete susiraskite tą EVRK ir jame rasite savo veiklos skaitmeninį kodą.

Tai jokiu būdu ne dividendai.
Tai sumažėjusio dėl veikloje patirtų nuostolių akcijų vertė.
Tiesiog toks išmokėjimas akcininkui yra pradinio įnašo įstatiniam kapitalui formuoti grąžinimas.
Neapmokestinama niekaip.

Data wystawienia - sąskaitos išrašymo data.
Data sprzedažy - pardavimo data.
Pajamuokite pardavimo data, nes būtent nuo jos prekės pereina jūsų nuosavybėn (jei nenurodytas INCOTERM kodas).

Kad net tokios eilutės deklaracijoje nėra...

2014 metų patikslinčiau.
O praėjusių taip ir palikčiau, nebent po pasiaiškinimų VMI lieptų tikslinti.

Ir dar ta 34PVM suma pridedama prie 25 langelio.
Taigi - 21, 34, 25 ir 35 langeliai.

Kaip tik neseniai turėjau tokį atvejį - viena įmonė taip pat gavo tokį raštą, nors dirba pelningai. Įmonės buhalterė atėjo konsultuotis, kodėl juos kaltina tokiomis nesąmonėmis ir kaip rašyti atsakymą VMI.
Pirmiausiai paaiškinau, kaip VMI gauna tokius rezultatus, iš pirmo žvilgsnio nesutampančius su realia padėtimi.
VMI skaičiuoja remdamasi FR0600, FR0572 ir nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijų duomenimis.
FR0600 I-o skyriaus eilučių suma duoda pardavimus.
Naudojantis 25-os eilutės pirkimo PVM suma apskaičiuojama daugmaž reali pirkimų suma.
FR0572 atlyginimų duomenys, pridėjus Sodros 30,98 procentus, sudaro atlyginimus.
VMI sudeda pirkimus, atlyginimus, NTM ir lygina su pardavimų suma.
O minėtoje įmonėje problema buvo dėl neteisingo FR0600 pildymo. Buhalterė 25 eilutėje rašydavo visų "teigiamų" pirkimų PVM, neįtraukdama gautų kreditinių sąskaitų ( o jie gana daug tiekėjams grąžindavo nekokybiškų prekių). Visas kreditines sąskaitas ji susirašydavo atskirai, ir ta neigiama pirkimo PVM suma koreguodavo 35 eilutėje. Tokiu būdu 35 eilutė visada buvo gerokai mažesnė už 25-ąją.
VMI į 35-ą eilutę jokio dėmesio nekreipia, rašydama tokius raštus ji pirkimus apskaičiuoja tik pagal 25-ą.
Taigi jei gavote panašius raštus, ieškokite priežasties, kodėl VMI gauna tokius rezultatus. Aišku, mano aprašytas atvejus daugeliu atvejų bus visai "ne prie ko". Gali būti visiškai kitokie dalykai - pvz. iš sukaupto pelno arba lizingu įsigyjamas brangus IT, sukaupiamos atsargos, galų gale, paimtos paskolos ar panašiai. VMI viso to nemato ir savo skaičiavimuose į tokias aplinkybes neatsižvelgia.
Paprasčiausiai atsakymuose VMI visa tai ir paaiškinate.

Ne.

VMI paaiškino teisingai, deklaravimas tikrai toks (tik nepridūrė, kad sau išrašytos sąskaitos PVM dar rašomas 25 ir 35 eilutėse). Todėl kaip jums rašė Loreta, mokestinių prievolių neatsiranda.
O pardavimai PVM deklaracijoje ir Pelno mokesčio deklaracijoje tikrai nebūtinai turi sutapti. Yra keletas tokių specifinių atvejų, kada FR0600 deklaruojame vienaip, o pajamas registruojame kitaip. Be jums pasitaikiusio prekių išvežimo verslo tikslais, galima paminėti ilgalaikio materialinio turto pasigaminimą, veikloje naudoto turto pardavimą, dar keletą atvejų.
Jei jus taip neramina patarimas, kad nebūtina registruoti tokį ūkinį įvykį apskaitoje, galite registruoti pavyzdžiui taip:
Išvežus prekes į parodą:
D 2 kl Prekės kelyje
D 2431 Pirkimo PVM
K 2 kl. Prekės
K 4884 Pardavimo PVM.

Kažin - vistiek apie pinigus rašo.

Čia ne lygtis, o paprasčiausias skaitinis reiškinys.
(Lygtis tai lygybė, turinti kintamąjį).

[quote=zivileindre]

Ne iš pinigų didinama, IŠ PELNO.
Pinigų kartais būna, o pelno - ne.

Susiginčijo mokykloje vaikai, kas greičiausias pasaulyje. Milda ir sako: - Pats greičiausias žodis nespėjai ištarti ir jau nesugrąžinsi! Jonukas sako: -Greičiausia šviesa! Tik įjungei ir jau šviečia ! Petriukas jiems sako: - Pas mane tryda būvo tai nespėjau nei žodžio ištarti nei šviesos įjungti.....

Ir įmonei su "nuliniu" PVM nerašoma, kuriam gi straipsnyje tokią nuostatą radote?
Jūsų atveju privalote registruotis PVM mokėtoju Vokietijoje.
O kol kas sąskaitą rašote su lietuvišku PVM.

Kiek gavote, tiek ir registruojate.

FR0564 deklaracija skirta ES valstybėms suteiktoms paslaugoms, kurios laikomos ne PVM objektu Lietuvoje.
Norvegija nėra ES narė, toje deklaracijoje jos rodyti nereikia.
Bet ar esate tikra, kad jūsų atveju autoremonto paslaugos laikomos suteiktos ne Lietuvoje?

VMI puslapyje pasiskaitykite.

Perkant iš mažmenininkų kokioj nors parduotuvėje dažnai taip būna, tuo labiau, kad atrodo mokate grynais vietoje?
Ne problema, PVM susigrąžinsite per EPRIS.

Skaitau Lukos moto:
"Nekenčiu kai man sako : "Tu privalai...."
Viskas, ką privalau daryti, parašyta mokesčių įstatyme, o tai kas draudžiama - baudžiamajame kodekse. Visa kita - kaip užsimanysiu."
O, kad viskas būtų taip paprasta, kad užtektų tik mokesčių įstatymo...
O kur kiti teisės aktai, pradedant Konstitucija, ATPK, CK, KET ir taip toliau...
Sureguliuotas mūsų gyvenimėlis labai smulkiai, Luka. Kaip užsimanę galim tik duoną pirkti.