Taigi PLN patikslinta pernai... nebent nesutampa pelnas su MFA formom? Tuomet dedate į neleidžiamus atskaitymus, 19 eilutė.

Bent aš tai viską rodau 17-27 eilutėse.
Įstatinio kapitalo formavimas - 26 eilutė.
Ankstesnių metų pelnai/nuostoliai 20 eilutė (nes jų nesimato P/N ataskaitoje už 2012 metus).
2012 metų rezultatas - 21 eilutė.
Lyginamosios informacijos jokiose formose nerodau - nuliai.

Kol supranti, kas ten atsitiko...
Atrodo, kad 2012 metais GAVOTE (o ne "priskaičiau") dividendus iš užsienio vieneto.
Pasiskaitėte, kad jie NEAPMOKESTINAMI.
Tai kam skaičiuojate nuo jų 10 proc. pelno mokestį ir bandote jį kažkur įkišti?
Arba gavote ne 10 000 Lt, o tik 9 000 Lt. Tai tiek ir rodote, kiek gavote - juk pelno mokestis (10 proc.) išskaičiuotas kitoje valstybėje, kam jį rodyti?

Na, dabar jau aišku.
PLN204 deklaracijoje, jūs apskaičiavote Lietuvoje mokėtiną pelno mokestį, tačiau, remdamiesi PMĮ 55 straipsniu, galite jį sumažinti Suomijoje sumokėtu (arba priskaičiuotu) pelno mokesčiu. Žinoma, jei turite to paties straipsnio 5 dalyje nurodytą dokumentą.
Tačiau pelno mokesčius jūs turite mokėti 2: Lietuvai ir Suomijai.
Apskaitoje juos atskirkite, pasirinkdami dar vieną subsąskaitą.
Pelno/nuostolių deklaracijoje rodote apskaičiuotą pelno mokestį, mokėtiną Lietuvoje, tik dar nesumažintą Suomijai mokėtinu pelno mokesčiu.
Tačiau jei galite atskaityti ne visą Suomijos pelno mokestį, ir bendras mokėtinas abiems valstybėms PM yra didesnis, nei išeina pagal PLN204 (dar nesumažintas), tuomet toje eilutėje ir rodote visus mokėtinus mokesčius - mažinate grynąjį finansinį pelną.
Tai ne sąnaudos, arba jau taip tiksliai moksliškai išsireiškus, tiek lietuviškas, tiek suomiškas PM yra pelno mokesčio sąnaudos, neleidžiami atskaitymai.
Mažina tik finansinį pelną.

Pirmiausiai tai jūs pati nemokate pateikti informacijos.
Paaiškinkite plačiau, kodėl jūs "Suomijai" mokate tą mokestį? Suprasti reikia, kas Suomijai kaip valstybei?

Nepraleiskite ūkinių įvykių, ir neiškils sunkumų:
1. Priskaičiuojate palūkanas:
D 630 Palūkanų sąnaudos 30 Lt
K 4462 Mokėtinas GPM 4,50 Lt
K 4468 Kitos mokėtinos sumos akcininkui (palūkanos) 25,50 Lt.
2. O tada jau paprasta - grąžinate akcininkui paskolą + palūkanos:
D 4422 Akcininko paskola 1000 Lt
D 4468 Mokėtinos palūkanos 25,50 Lt
K 271 Bankas 1025,50 Lt.
3. Ir pervedate GPM:
D 4462 4,50 Lt
K 271 4,50 Lt.
Kai norite subrukti kelis įvykius, tai ir nieko neišeina. Apskaitoje "trys viename" netinka

Čia skaityk:
tax.lt/temos/12102-del-metiniu-pelno-...

O kam į kažkokias ateinančių laikotarpių sąnaudas?
Kadangi įsigijote pardavimui - tai jūsų atsargos (prekės).
Skaitykite 9 VAS 7 punktą:
" Į atsargų įsigijimo savikainą neįskaitomas sumokėtas pridėtinės vertės mokestis,
išskyrus tuos atvejus, kai šis mokestis negrąžintinas, o jo pripažinimas ataskaitinio laikotarpio veiklos sąnaudomis reikšmingai iškraipytų įmonės veiklos rezultatus."
Taigi paprasčiausiai įtraukite į įsigijimo savikainą, ir tiek.

To langelio skaičius neturi jokios įtakos pelno apskaičiavimui - turbūt jis tiesiog yra kaip informacinis.
Atkreipkite dėmesį - šioje deklaracijojas skaičiuojamas ne tik pelno mokestis, bet pirma apskaičiuojamas pats pelnas, nes surašomi tik leidžiami atskaitymai, ir tik jie (12 eilutė) atimami iš pajamų.
O 65 eilutės skiačius prie leidžiamų atskaitymų tiesiog nepridedamas.

Tikrai painiojatės... čia nefiksuotas, čia įrašyta. Patikslinkit, konkrečiai kokioje eilutėje įrašėte ES valstybei suteiktas paslaugas? Kokį PVMĮ straipsnį nurodėte išrašytoje sąskaitoje?
O korespondencijos tokios:
Išrašius sąskaitą:
D 2411 Pirkėjų skolos 1089 Lt
K 5 kl. Paslaugų pagal rangos sutartį pajamos 1089 Lt
Tada nurašote sunaudotų tiems darbams prekių savikainą:
D 6 kl. Suteiktų paslaugų savikaina 900 Lt
K 2 kl Prekės perpardavimui 900 Lt
Tarp kitko, ir jūsų korespondencija, kada pajamavote gautas prekes, neteisinga.
Tikriausiai ir gautas apmokėjimas iš ES bus blogai registruotas. Ar nereikėtų pasiimti kokį nors apskaitos vadovėlį ir pasikartoti?

Oi ne taip
Automobilio vertė 21 eilutė (Iš ES įsigytos prekės).
O apskaičiuotas PVM 34, 25 ir 35 eilutės.

Taip, nes šioje vietoje, kaip dažnai pasitaiko, susiduriame su prieštaravimu tarp VAS ir Pelno mokesčio įstatymo nuostatų.
Pagal PMĮ - nauja vertė taikoma tik naujai įsigytam turtui; anksčiau įsigytas turtas nudėvimas iki likvidacinės vertės, kaip ir buvo numatyta įsigyjant.
Pagal VAS - turtas, kurio vertė nebeatitinka naujai nustatytos įsigijimo vertės, turi būti perkelaimas į trumpalaikį turtą.
Susidaro neatitikimas, kuris labai apsunkina apskaitą - konkrečiau, pelno mokesčio skaičiavimą.

Jūs grąžinate prekes - mažinate anksčiau į apskaitą įtrauktą pirkimo PVM.
Jums grąžina prekes - mažinate pardavimus ir pardavimo PVM.
Taip kad spėjimas klaidingas.

Sutartis "ne prie ko" nei PVM deklaracijai, nei korespondecijoms.
Ar išrašėte sąskaitą už rangą ? Ir kam (kokiai įmonei) išrašėte?

Sumokėti nereikės, nes tokių a/m PVM galima traukti į atskaitą.
Bet priskaičiuoti PVM (lietuvišką) reikia.

Taip, visas pajamas.

Į fotostudiją užėjo būrys kinų. Žinoma, fotografuotis. Befotografuodamas penktą kiną fotografas sumąstė: "Kam čia vargintis, jie visi vienodi. Padarysiu vienos nuotraukos daug kopijų ir išdalysiu..." Kitą dieną vienas kinų atėjo atsiimti savo nuotraukos:
- Manio niotliauką plašyti!
- Štai, imkite.
- Tai ne manio niotliauka!
- Kaip ne jūsų? Čia gi jūsų veidas?
- Veidas manio, malskiniai ne manio!

Apie nulinį tarifą girdžiu pirmą kartą
Jei atitinka visas 5 str. nustatytas sąlygas, galima taikyti 5 proc. tarifą.

Pasižiūrėkite formos viršuje - ten surašyta, ką reiškia tos raidės, ir atrinksite, kur rašyti.

Taip, sąnaudos.
Jūsų klausime akcentuojama būtent "veiklos sąnaudos".
Pamaniau, kad esate UAB, pildote Pelno/nuostolių ataskaitą ir klausiate, kokios rūšies sąnaudoms prsikirti darbuotojų atlyginimus (nes toje ataskaitoje sąnaudos skirstomos į atskiras rūšis).
Bet IDV tai visiškai jokios rūšys nesvarbu, tai jūsų veiklos sąnaudos, ir tiek.

Žiūrint kokiems darbuotojams.

Į 84 langelį 2000 (dvigubą, ne trigubą sumą).

Tai kad niekada neskyrėte į kitus rezervus, kodėl dabar turėrų būti privaloma?

Na, tada puiku. Aprašykite tokią tvarką apskaitos politikoje ir naudokitės.
Bet man ji nepatinka, aš tokios savo įmonėse neleisčiau. Ypač, kai yra n kasos aparatų. Ir taip visokių klaidų operatoriai sugeba pridirbti, dar leisi pinigus pasiimti

Raini kaip Jūs apibūdintumėt šitą VMI išleistą raštą dėl atskaitingų asmenų, jų atsiskaitymo tvarkos nustatytmo ?
Man painu šiek tiek. Dėl pinigų iš EKA sumokėjimo, tai dokumentą išrašo pinigus priimantis asmuo (pirkėjas), PPK.
Pavyzdys. Kavinėje kas dieną iš EKA išmokami pinigai tiekėjui už prekes per atskaitingą asmenį.

[/quote]
Irute, jūs pateikiate VMI išaiškinimą dėl atskaitingo asmens santykių su kasa.
Ten viskas teisingai - pinigai iš kasos išduodami AA pagal KIO, AA už juos atsiskaito, pateikdamas buhalteriui avanso apyskaitą. Jei AA suteikta teisė priiminėti iš pirkėjų pinigus, nustatyta jų įnešimo į kasą tvarka ir dokumentavimas.
Tačiau EKA nėra kasa
EKA operatorius, išmdamas pinigus iš EKA (tokio užrakinamo stalčiuko), gauna iš to aparato tokį kvitelį. Tai nėra KIO (O jūsų cituota tvarka kalba tik apie išdavimą iš kasos ir KIO).
Žinoma, mažoje įmonėje galima įpareigoti EKA operatorių priiminėti prekes iš atvykusių kitų ūkio subjektų atstovų ir su jais atsiskaityti grynaisiais pinigais, gaunant patvirtinantį dokumentą PPK.
Kaip įsivaizduoti šio operatoriaus - atskaitingo asmens atsiskaitymą buhalteriui? Aišku, avanso apyskaitą, kurioje jis kaip pinigų gavimo įrodymą įrašo ir prisega EKA kvitelius, o jų panaudojimą - PPK?
Nežinau, bent aš nedirbau nei su viena įmone, kurioje pinigai iš EKA patektų tiesiai atskaitingam asmeniui. Visur pinigai iš EKA keliauja tik į kasą, o ten jau kasininkas skirsto toliau. Jei pas jus kitokia tvarka, bandykite taip dirbti, bet tai turi būti tiksliai aprašyta įmonės apskaitos politikoje.
Ir būtų visiškai aišku, kaip elgtis, jei savo patirtimi pasidalintų įmonės, kuriose tokia tvarka yra, ir jau perėjusios VMI patikrinimą. Kaip į tai pažiūrėjo VMI specialistai?
Bent mano praktikoje tai VMI tikrintojai ypač atidžiai sutikrina grynųjų pinigų judėjimą iš EKA į kasą ir už menkiausią neatitikimą pliekia baudas. Štai tikrintojas mato tokia ir tokia data iš EKA išimtus pinigus. Kitoje rankoje tikrintojas laiko kasos knygą ir žiūri, ar pateko tie pinigėliai į kasą. O ką jis laikys kitoje rankelėje, jei pinigus EKA operatorius išmokėjo jau kažkam, mėnuo nepasibaigė, avanso apyskaitos nėra?
Todėl dar kartą pabrėžiu savo anksčiau užduotą klausimą - o kokį dokumentą AA išduos EKA, pateisindamas pinigų išėmimą? Kai pinigai iš EKA įnešami į kasą, išrašomas KPO, kurio antrą dalį gauna EKA operatorius ir laiko darbo vietoje, tvarkingai susegtus. O jūsų atveju?

Reikia teikti.
Juk RC veiklos nestabdėte?

Dorota, ne svarstyk privaloma-neprivaloma (kaip sau darbo susimažint), o netingėk atspausdinti ir laikyti tvarkingai susegtas atskiruose segtuvuose.
Esi dar labai nepatyrusi buhalterė, tai nereikės kiekvieną kartą EDS'e klaidų ieškot, turėsi popieriuj ir galėsi lengvai surasti.

Atsiprašau, palikau vieną klaidą, dabar tikrai gerai.

Tai leidžiami atskaitymai, iš kur ištraukėte neleidžiamus?