sveiki, darbuotojas pravaikstose nuo 2015.09.25. ar galima ji atleisti 2015.09.25 data?

Del ko as cia taip klausimeju?
matoto snd isleidziam zmogu i pensija, kuri iidarbinta 1971 m. ne kiekvienais metais jai dave uz staza atostogu. ziuriu kiek nuo 2003 m. jai priklauso uz staza. skaiciuoju, kad nuo 2003 m. priklauso 7 kal. dienos uz 32 m. darbo staza

ar visdelto visiems skaiciuoti, kad nuo 2003 m. priklauso 3 dienos, o po penkiu metu dar viena prideti?

ar visdelto ziureti i zmogaus staza konkretu?

priimtas 1971-04-01
uz 2004.04.01-2005.03.31 priklauso 7 kal. dienos uz staza, kadangi stazas yra 33 metai.
taip as skaiciuoju.

o gal stazines reiktu skaiciuoti imant istatymo isigaliojimo data. pvz. visiems skaiciuoti taip: uz 2003.04.26-2004.04.25 priklauso tiek tiek ir tiek priklausomai kiek dirba zmogus
uz 2004.04.26- 2005.04.25 tiek ir tiek...

jo ir as taip manau.
bet uz 2004-04.01-2004.03.31 priklauso 7 kal.d. ? ar teisi as?
ačiū

na sakykim yra priimtas darbuotojas 1971.04.01

tai skaiciuoju taip:
uz 2003.04.01 - 2004.03.31 priklauso uz staza 6,52 kal d. dienos
uz 2004-04.01-2004.03.31 priklauso 7 kal.d.
ar gerai skaiciuoju?

nesuprantu Jusu...

priimtas 1988.04.26
istatymas uzgime 2003.04.26
tai mano skaiciavimu tam zmogui uz 2003.04.26-2004.04.25 priklauso 4 kal. dienos kasmetiniu papildomu atostogu. ar taip ir J8s skaiciuotumete?

isigaliojo 2003 m.

tai jei zmogus priimtas 1988m. kiek jam nuo 2003 m. priklause atostogu uz staza?

O kada jis isigaliojo?

o ka Jūs turėjote omenyje? isgasdinote mane del skaiciavimo tvarkos

na neegzistavo, bet jei priimtas i darbą 1988 m. o istatytmas dėl siu atostogų suteikimo isejo 2003 m. tai skaiciuojam, kad nuo 2003 m. stazas yra 15 m. ir uz 2003-2004 darbo metus priklauso 4 kal. d. kasmetiniu atostogu. atgaline data istatymo netaikome. ar jus norite pasakyti, kad kasmetinės papildomos atostogos siam zmogui priklauso tik nuo 2013 m. t.y. praejus 10 metu nuo istatymo isleidimo dienos?

o tai Jūs ir pati abejojate kaip apskaiciuojamos? Juk sakėte, kad kiekvienais metais jos priklauso, suejus 10 m. nepertr. darbo stazui?

DARBDAVIU SUSITARIMU NEBUVO, BET GAL TAI IEINA I SAVOKA "KITAIS PAGRINDAIS"??????????/

Kaip darytumėte šiuo atveju Jūs?

imone veikia nuo 1968 metu, bet kokius 5 kartus keitesi jos statusas.paskutini karta 1994 m. is valstybines imones tapo AB. yra dirbanciu nuo 1968 m. kazin kaip tiklingiau skaiciuoti jiems uz staza atostogas. ar nuo 1968 m. ar nuo 1994 m. po paskutinio pasikeitimo.
darbo sutartys kurios buvo perrasytos 1994 m. tai ten darbo pradzia nurodoma 1968 m.
?????

moteris seimoje su vyru augina 3 vaikus iki 12 metus.
si men. ji atostogavo 14 kal. d. dabar dar praso dvieju laisvu apmokamu dienu pagal 214 str. ar priklauso tos laisvos dienos:
1. jei si men. ji atostogavo?
2. jei vaikai sveiki ir augina su vyru juos? ar cia tik neigalius vaikucius auginant priklauso?

as prisimenu, kaip Jūs atsakėte...
bet tiesiog prašau kieno nors paaiskinti kai supranta si teigini...
nejau dirbantiems pagal sumine priessventine diena netrumpinamas darbo laikas?

dar pasitikslinu kaip Jūs suprantate šį VDI paaiškinimą:

Dėl darbuotojų, kuriems taikoma sumine darbo laiko apskaita, suteiktino darbo laiko per apskaitinį laikotarpį. Viena iš darbo sutarties sąlygų, dėl kurių sulygstama darbo sutartyje, yra darbuotojo darbo laikas. Pavyzdinės darbo sutarties formos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 115 „Dėl darbo sutarties pavyzdinės formos patvirtinimo“ ( Žin., 2003, Nr. 11-412), 5 punkte turi būti nurodoma darbuotojo darbo dienos (pamainos, darbo savaitės) trukmė, o jei darbuotojas dirba ne visą darbo laiką, tai 6 punkte turi būti nurodoma, kas ir kiek mažinama, – darbo savaitės dienų skaičius, trumpesnė darbo diena.

Darbdavys privalo suteikti darbuotojui, kuriam taikoma suminė darbo laiko apskaita, per suminės darbo laiko apskaitos laikotarpį tiek darbo valandų, kiek yra sulygta darbo sutartyje. Darbdavys, siekdamas apskaičiuoti, kiek per apskaitinį laikotarpį priklauso darbuotojui, dirbančiam visą darbo laiką pagal suminę darbo laiko apskaitą, dirbti valandų, turėtų apskaičiuoti, kiek per šį laikotarpį bus darbo dienų darbuotojams, kuriems netaikoma suminė darbo laiko apskaita ir jie dirba visą darbo laiką, penkias darbo dienas per savaitę, ir gautą darbo dienų skaičių padauginti iš 8 valandų. Jei darbuotojas, dirbantis pagal suminę darbo laiko apskaitą, dirba ne visą darbo laiką, tai jo valandų skaičius per apskaitinį laikotarpį yra proporcingai mažesnis.
Tuo atveju, jei darbuotojas dirba daugiau valandų nei numatyta darbo sutartyje, tai minimas darbas laikytinas viršvalandiniu. Apskaičiuojant suminės darbo laiko apskaitos laikotarpiui tenkantį darbuotojų, kurių darbo sutartyje sulygtas tokios pat trukmės darbo laikas, darbo laiką, atsižvelgiant į tą mėnesį tenkančias šventės dienas ir įvertinant DK 153 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl darbo laiko trumpinimo viena valandą priešventinę dieną, gali skirtis šių darbuotojų valandų skaičius.
Jeigu suminės darbo laiko apskaitos laikotarpiu darbuotojas dėl nuo darbdavio priklausančių priežasčių dirba mažiau, negu tai darbuotojų kategorijai nustatytas darbo valandų skaičius, už faktiškai dirbto laiko ir nustatyto darbo laiko skirtumą yra apmokama kaip už prastovą (DK 195 straipsnio 1 dalis).


tiesiog klausimas kaip suprasti tą teiginį, kad atsižvelgiant į tą mėnesį tenkančias šventės dienas ir įvertinant DK 153 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl darbo laiko trumpinimo viena valandą priešventinę dieną, gali skirtis šių darbuotojų valandų skaičius. ar teisingai suprantu šį teiginį: jei 2015.03. mėnesi dirbantys pagal 5 d.d. grafika po 8 val. dirba 167 val. Tai dirbantiems pagal suminę suteiktinas darbo valandų skaičius yra 168 val. (i prieššventinę nekreipiama dėmesio)

????

na tai taip.

ir dar galvojau, kad nustatytas apsaugai darbo valandų skaicius per savaite ir yra 48 val. (butent tai kategorijai nustatytas), dirbantiems 5 dienas-40, 6 dienas per sav - 40 val. o apsaugai, katilinei ir kt. isskirties i r yra tas nustatytas 48 val. ?

issiaiskinau, bet visvien kazko neramu...
bijau, kad nebutina sumine ir kad nustacius valandini atlyg. minimalu, imonei tai butu naudingiau. na bet ispektore sake butina sumine...

na bet jei sumine, tai is atsakymu supratau, kad virsvalandziai pagal 40 val. savaite?


ir beje ka tik po pokalbio telefonu su VDI: atsiliepe moteris, pavardes nespejau uzsirasyt. Dėl apsaugos pasake, kad virsvalandziai skaiciuojami jiems pagal 40 val. savaite. ar butina jiems sumine neatsake susimete, bet galiausiai visvien nukrypo jos kalba link sumines...
del to mano specifinio grafiko pasake taip: sumine būtina, nes dirba slenkančiu ir savaitgaliais

o del apsaugos buvau rasiusi kelis kartus VDI. jei idomu pasiziurekite ka atrase:

1. Įmonėje visi darbuotojai dirba 5 dienas per savaitę, 8 val. per darbo dieną, išskyrus apsaugos darbuotojus. Apsaugos darbuotojai dirba pagal pamaininį slenkantį darbo grafiką. Jų darbo laiko per pamainą trukmė - 24 val. Jiems nustatyta suminė darbo laiko apskaita. Apskaitinis laikotarpis - 1 mėnuo. 2014 m. rugsėjo mėn. įmonės darbuotojai, dirbantys pagal 5 d. d. per sav. darbo grafiką dirbo 176 val. Tuo tarpu apsaugos darbuotojas "X" dirbo pagal jam nustatytą rugsėjo mėn. darbo grafiką - 192 val. Ar turėjo būti jam apmokama 16 val. kaip viršvalandžiai (t. y. 192-176= 16)?


KONSULTACIJA Į PAKLAUSIMĄ

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus inspektoriai susipažino su Jūsų paklausimu ir, vadovaudamiesi VDI Įstatymo 6 straipsnio 20 punkto suteikta teise, pagal kompetenciją teikia konsultaciją dėl paklausime keliamo klausimo.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – LR DK) 149 str. 1 d. numato, kad įmonėse, įstaigose ir organizacijose, atskiruose cechuose, baruose ir darbams esant būtinumui ir atsižvelgus į darbuotojų atstovų nuomonę (LR DK 19 str.) ar kitais kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais galima taikyti suminę darbo laiko apskaitą. Darbo laiko trukmė per apskaitinį laikotarpį neturi viršyti tai darbuotojų kategorijai nustatyto darbo valandų skaičiaus. Jeigu taikoma suminė darbo laiko apskaita, negali būti dirbama daugiau kaip 48 valandas per savaitę ir 12 valandų per darbo dieną (pamainą). Apskaitinio laikotarpio trukmė negali būti ilgesnė negu keturi mėnesiai. To paties straipsnio 2 d. reglamentuota, jog tuo atveju, jeigu taikoma suminė darbo laiko apskaita, privalo būti garantuota LR DK nustatyta paros ir savaitės nepertraukiamo poilsio trukmė. Jeigu suminės darbo laiko apskaitos laikotarpiu viršijamas tai darbuotojų kategorijai nustatytas darbo valandų skaičius, darbuotojams jų pageidavimu sutrumpinama darbo diena arba suteikiama poilsio diena (dienos) darbo, kolektyvinėje sutartyje arba darbo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka, mokant už šį papildomą poilsio laiką vidutinį darbo užmokestį, ar papildomai apmokama kaip už viršvalandinį darbą.
Remiantis išdėstytu, paaiškiname, kad darbdavys privalo suteikti darbuotojui, kuriam taikoma suminė darbo laiko apskaita, per suminės darbo laiko apskaitos laikotarpį tiek darbo valandų, kiek yra sulygta darbo sutartyje. Darbdavys, siekdamas apskaičiuoti, kiek per apskaitinį laikotarpį priklauso darbuotojui, dirbančiam visą darbo laiką pagal suminę darbo laiko apskaitą, dirbti valandų, turėtų apskaičiuoti, kiek per šį laikotarpį bus darbo dienų darbuotojams, kuriems netaikoma suminė darbo laiko apskaita ir jie dirba visą darbo laiką, penkias darbo dienas per savaitę ir gautą darbo dienų skaičių padauginti iš 8 valandų.
Atkreipiame dėmesį, kad 2014 m. rugsėjo mėn. nustatytas darbo valandų skaičius (dirbant viso darbo laiko režimu ir taikant 5 dienų darbo savaitę) yra 176 val. Kadangi Jūsų įmonėje apsaugos darbuotojams taikoma suminė darbo laiko apskaita ir apskaitinio laikotarpio trukmė yra 1 mėnuo, tai tokie darbuotojai, dirbantys viso darbo laiko režimu, per apskaitinį laikotarpį, t. y. 2014 m. rugsėjo mėn., privalo išdirbti 176 darbo valandas. Laikas, viršijantis apskaitinio laikotarpio metu nustatytą darbo valandų skaičių, laikomas viršvalandiniu darbu ir yra kompensuojamas aukščiau išdėstyta tvarka (darbuotojo pageidavimu sutrumpinama darbo diena arba suteikiama poilsio diena (dienos) darbo, kolektyvinėje sutartyje arba darbo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka arba apmokama kaip už viršvalandinį darbą LR DK 193 str. nustatyta tvarka).

Papildomai atkreipiame Jūsų dėmesį, kad VDI tinklapyje yra skelbiamos aktualios konsultacijos darbo teisės klausimais (www.vdi.lt → DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)). Neradus reikiamos konsultacijos rūpimu klausimu, siūlome kreiptis į VDI konsultaciniu telefonu (8 5) 213 9772.
VDI Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus specialistų konsultacijos darbo ginčus nagrinėjantiems organams neprivalomos.

2 karta:
Įmonėje apsaugos darbuotojai ir katilinės operatoriai dirba pagal pamaininį slenkantį darbo grafiką. Apsaugos darbuotojų darbo laiko per pamainą trukmė – 24 val., per 7 dienų laikotarpį – 48 val. Katilinės operatorių darbo laiko trukmė per pamainą – 12 val., per 7 dienų laikotarpį – 48 val. Jiems nustatyta suminė darbo laiko apskaita. Apskaitinis laikotarpis - 1 mėnuo. 2014 m. spalio mėn. įmonės kitų specialybių darbuotojai (ne katilinės operatoriai ir ne apsaugos darbuotojai) dirbantys pagal 5 d. d. per sav. darbo grafiką dirbo 183 val. Tuo tarpu apsaugos darbuotojas "X" ir katilinės operatorius „Y“ dirbo pagal jiems nustatytus spalio mėn. darbo grafikus po 192 val. Ar turėjo būti apsaugos darbuotojui ir katilinės operatoriui apmokamos 9 val. kaip viršvalandinis darbas (t. y. 192-183= 9)? Pagal LR Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimą Nr. 587 „Dėl darbų, kuriuose gali būti taikoma iki dvidešimt keturių valandų per parą darbo laiko trukmė, sąrašo, darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse, patvirtinimo“ ir LR Darbo kodekso 144 straipsnio 4 dalį katilinės operatoriams ir apsaugos darbuotojams leidžiama dirbti per septynių dienų laikotarpį 48 val. Ar tai reiškia, kad šiems darbuotojams dirbtas laikas, viršijantis darbo laiką, apskaičiuotą pagal 40 val. darbo savaitės trukmę, suminės darbo laiko apskaitos laikotarpio pabaigoje neturi būti apskaitomas kaip viršvalandinis darbas? Kitaip tariant, ar minėtų pareigybių darbuotojams savaitės darbo laiko norma yra 48 val. ir lyginti jų išdirbtą valandų skaičių ( per suminės darbo laiko apskaitos laikotarpį) su tų darbuotojų, kurie dirba 5 d.d. per sav. ir 8 darbo val. per dieną darbo laiko trukme nereikėtų?



KONSULTACIJA DĖL 2014-12-03 PAKLAUSIMO

Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija (toliau – VDI) 2014-12-03 gavo Jūsų paklausimą dėl darbo laiko trukmės. Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 6 str. 20 p. suteikta teise, pagal kompetenciją teikiame konsultaciją dėl prašyme keliamų klausimų.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 144 str. 1 ir 2 dalys nustato, kad kasdienė darbo dienos/pamainos trukmė negali viršyti aštuonių, o savaitės keturiasdešimties darbo valandų. Pagal DK 149 str. 1 d. įmonėse/įstaigose kuriose taikoma suminė darbo laiko apskaita, darbo laiko trukmė per apskaitinį laikotarpį neturi viršyti tai darbuotojų kategorijai nustatyto darbo valandų skaičiaus. Jeigu taikoma suminė darbo laiko apskaita, negali būti dirbama daugiau kaip keturiasdešimt aštuonias valandas per savaitę ir dvylika valandų per darbo dieną (arba pamainomis po dvidešimt keturias valandas). Apskaitinio laikotarpio trukmė negali būti ilgesnė negu keturi mėnesiai.
Atkreiptinas dėmesys, kad darbo sutartyje sulygus keturiasdešimties valandų darbo trukmę per savaitę (kaip nustato DK 144 str. 2 d.), pasibaigus apskaitiniam laikotarpiui, savaitės darbo laiko trukmė neturi viršyti darbo sutartyje sulygto darbo laiko, t. y. keturiasdešimties valandų. Darbo laikas viršijantis darbo sutartyje sulygtą darbo laiką traktuotinas kaip viršvalandinis darbas už kurį kompensuojama DK 149 str. 2 d. nustatyta tvarka – darbuotojams jų pageidavimu sutrumpinama darbo diena arba suteikiama poilsio diena (dienos) darbo, kolektyvinėje sutartyje arba darbo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka, mokant už šį papildomą poilsio laiką vidutinį darbo užmokestį, ar papildomai apmokama kaip už viršvalandinį darbą.
Informuojame, kad konsultacija darbo įstatymų vykdymo klausimais galite rasti VDI interneto svetainėje adresu www.vdi.lt skiltyje „DUK“. Neradus reikiamos konsultacijos rūpimu klausimu, siūlome kreiptis į VDI konsultaciniu telefonu (8 5) 213 9772.
Pažymėtina, kad VDI specialistų nuomonė ir konsultacijos darbo ginčus nagrinėjantiems organams neprivalomos.


ka manot? galejau nerasyt, kad sumine, idomu ką tada butu atrase?

minimalus valandinis?

na bet mano manymu jei yra sumine tai suteiktinas dirbti valandų skaicius turi buti toks per apskaitini laikotarpi kaip ir pas dirbancius 5 d.d. per sav. po 8 val. (zinoma nei nenustatytas ne visas darbo laikas). jei nesuteikei tiek valandų dirbti, tai turi tas trukstamas val. apmoketi kaip uz prastova...

ar as neteisi?

bet jei butu buve daugiau valandu, butumete mokejusi kaip uz virsvalandzius ar ne?

kaip protingau. snd pasirašom sutarti o dirbti turi pradeti tik nuo spalio 1d. kada geriau rašyti ji isigalioja? siandien ar geraiu 09.30 d?

bet cia ir dėl to manio specifinio grafiko kaip ir susidaro ispudis kad reikia sumines ir visvien apmoketi pagal 176 val. menesi o ne uz 160 val. kaip kad jiems gausis...

suprantu, kad uzknisu

kazkada buvau vdi klaususi del to grafiko del kurio dabar suku vel galva. tada dviem men. buvom toki padare ir bandziau i laisvadienius ikisti dirbti kelias dienas kai truksta valandu, tai atsakymas buvo toks:

„Esame gamybinė įmonė ir planuojame sudaryti nedidelei daliai darbuotojų pamaininį slenkantį darbo grafiką (I variantas). Būtų 3 pamainos. Žmonės dirbtų taip: 2 dienas iš ryto nuo 6 val. iki pietų 14:30 val., po to dvi dienas nuo 14:30 iki 23 val. ir dvi dienos laisvos, ir vėl iš naujo. I pamainai gegužės mėnesį susidarys 152 val., II pamainai - 159 val., o III pamainai - 151 val. Tuo tarpu dirbantys 5 d. per savaitę darbuotojai dirbs 167 val. / mėn. Taip išeina, kad pagal pamaininį darbo grafiką dirbantys neišdirbs nustatyto darbo valandų sk. / mėn., o jų atlyginimas darbo sutartyse - minimali mėnesinė alga. Ar galima šiems darbuotojams (dirbsiantiems pagal pamaininį darbo grafiką) nustatyti tokį darbo grafiką (2 variantas), įterpiant papildomas darbo dienas (išlaikant savaitės ir paros nepertraukiamą poilsį valandomis), kad susidarytų 167 val./ mėn. darbo grafikas? P. S. darant kitų mėnesių pamaininį grafiką, situacija išlieka tokia pati, t.y. dirbantiems pagal trijų pamainų darbo grafiką gaunasi mažesnis darbo valandų sk., negu nustatytasis to mėnesio.“


DĖL DARBO KODEKSO NUOSTATŲ IŠAIŠKINIMO

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus specialistai susipažino su Jūsų paklausimu ir, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 6 straipsnio 20 punkto suteikta teise, konsultuoja darbo įstatymų vykdymo klausimais.
Darbo laiko teisinis reguliavimas vykdo dvi funkcijas: apsauginę (saugo darbuotoją nuo pernelyg didelio eksploatavimo darbo procese iš darbdavio pusės) bei organizacinę – teisinės normos, reglamentuojančios darbo laiką, priverčia darbdavį priimti tam tikrą darbo proceso organizavimą. Darbo ir poilsio laiko režimas – tai teisės normų kompleksas, reglamentuojantis ne tik darbo laiko normas, bet ir kitus su tuo susijusius klausimus (maksimalią dienos ir savaitės darbo laiko trukmę, minimalią paros bei savaitės poilsio trukmę, viršyto laiko kompensavimą).
Iš Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) teisinio darbo laiko reglamentavimo išskiriami šie darbo ir poilsio laiko režimai (modeliai):
1) penkių darbo dienų savaitė (DK 147 straipsnio 2 dalis);
2) šešių darbo dienų savaitė (DK 147 straipsnio 2 dalis);
3) suminė darbo laiko apskaita (DK 149 straipsnis);
4) darbai, kuriuose taikoma pamaina iki 24 valandų (DK 144 straipsnio 4 dalis).
Įmonėje taikomi darbo ir poilsio laiko režimai privalo būti aptarti darbo tvarkos taisyklėse, pagal kurias bus sudaromi darbo grafikai (DK 230 straipsnis, 147 straipsnio 1 dalis).
Bendra poilsio diena yra sekmadienis (esant šešių dienų darbo savaitei), o esant penkių dienų darbo savaitei, - šeštadienis ir sekmadienis, išskyrus 161 straipsnio 2, 3, 4 dalyse ir kituose norminiuose teisės aktuose nustatytus atvejus (DK 161 straipsnio 1 dalis). Įmonėms ir organizacijoms, kuriose bendrą poilsio dieną negalima nutraukti darbo dėl to, kad reikia aptarnauti gyventojus (miesto transportas, sveikatos priežiūros įstaigos, energijos tiekimo įmonės, teatrai, muziejai ir kt.), poilsio dienas nustato savivaldybės vykdomoji institucija (DK 161 straipsnio 2 dalis). Įmonėse ir organizacijose, kuriose negalima sustabdyti darbo dėl techninių gamybos sąlygų arba dėl to, kad reikia nuolat nepertraukiamai aptarnauti gyventojus, taip pat kitose nepertraukiamos gamybos įmonėse poilsio dienos suteikiamos kitomis savaitės dienomis iš eilės kiekvienai darbuotojų grupei pagal darbo (pamainų) grafikus (DK 161 straipsnio 3 dalis). Esant suminei darbo laiko apskaitai, darbuotojams suteikiamos poilsio dienos pagal darbo (pamainų) grafikus (tvarkaraščius) (DK 161 straipsnio 4 dalis). Savaitės nepertraukiamasis poilsis turi trukti ne mažiau kaip trisdešimt penkias valandas. DK 161 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytais atvejais abi poilsio dienos turi būti suteikiamos iš eilės (DK 161 straipsnio 5 dalis).
Vadovaujantis DK 149 straipsnio 1 dalimi, suminę darbo laiko apskaitą galima taikyti: esant būtinumui, atsižvelgus į darbuotojų atstovų nuomonę; kitais kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais. Jeigu taikoma suminė darbo laiko apskaita, negali būti dirbama daugiau kaip 48 val. per savaitę ir 12 val. per darbo dieną (pamainą). Šiuo atveju, darbuotojui, dirbančiam suminės darbo laiko apskaitos režimu, nėra draudžiama per savaitę dirbti ir 48 val., bet per apskaitinį laikotarpį darbo laikas turi būti išlygintas taip, kad jis neviršytų darbo sutartyje nustatytos darbo laiko trukmės. Taigi, bendras apribojimas dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą yra toks: negali būti dirbama daugiau kaip 48 val. per savaitę ir daugiau kaip 12 val. per darbo dieną (pamainą). Apskaitinio laikotarpio trukmė negali būti ilgesnė negu keturi mėnesiai. Darbo laiko trukmė per apskaitinį laikotarpį neturi viršyti tai darbuotojų kategorijai nustatyto darbo valandų skaičiaus. Taigi, darbuotojui, dirbančiam suminės darbo laiko apskaitos režimu, nėra draudžiama per savaitę dirbti 48 val. (ir 12 val. per darbo dieną (pamainą)), bet per apskaitinį laikotarpį darbo laikas turi būti išlygintas taip, kad jis neviršytų darbo sutartyje nustatytos darbo laiko trukmės. Tais atvejais, jeigu suminės darbo laiko apskaitos laikotarpiu viršijamas tai darbuotojų kategorijai nustatytas darbo valandų skaičius, darbuotojams jų pageidavimu sutrumpinama darbo diena arba suteikiama poilsio diena (dienos) darbo, kolektyvinėje sutartyje arba darbo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka, mokant už šį papildomą poilsio laiką vidutinį darbo užmokestį, ar papildomai apmokama kaip už viršvalandinį darbą. Tuo tarpu, jeigu suminės darbo laiko apskaitos laikotarpiu darbuotojas dėl nuo darbdavio priklausančių priežasčių dirba mažiau, negu tai darbuotojų kategorijai nustatytas darbo valandų skaičius, už faktiškai dirbto laiko ir nustatyto darbo laiko skirtumą yra apmokama kaip už prastovą (DK 149 straipsnio 2 dalis). Darbdavys taip pat turi užtikrinti minimalų paros (DK 160 straipsnio 1 dalis) ir savaitės nepertraukiamąjį poilsį (savaitės nepertraukiamasis poilsis turi trukti ne mažiau kaip trisdešimt penkias valandas. DK 161 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytais atvejais abi poilsio dienos turi būti suteikiamos iš eilės) (DK 161 straipsnio 5 dalis).
Iš minimų DK nuostatų seka, kad savaitės nepertraukiamasis poilsis, jei suminės apskaitos laikotarpiu yra nustatyta šešių darbo dienų savaitė, turi trukti ne mažiau kaip trisdešimt penkias valandas, o abi poilsio dienos turi būti suteikiamos iš eilės tada, kai šios apskaitos laikotarpiu yra nustatyta penkių darbo dienų savaitė. Paminėtina, kad DK normos nedetalizuoja, ar darbuotojai, kuriems taikoma suminė darbo laiko apskaita, turi dirbti pagal penkių ar šešių darbo dienų savaitės grafiką. Analizuojant loginiu ir sisteminiu būdu DK 147 straipsnio, DK 149 straipsnio nuostatas bei atsižvelgiant į tai, kad DK 161 straipsnio norma yra dispozityvaus pobūdžio, darytina išvada, kad, įvertinus įmonės veiklos specifiką, DK nuostatos numato darbdaviui galimybę nuspręsti ar taikant suminę darbo laiko apskaitą darbuotojams bus nustatyta penkių ar šešių darbo dienų savaitė.
Remdamiesi aukščiau išdėstytu, VDI Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus specialistai teikia konsultaciją, kad iš Jūsų paklausime nurodytų aplinkybių nėra aišku, koks darbo ir poilsio režimas yra taikomas įmonėje. Tačiau, bet kuriuo atveju, darbdavys privalo užtikrinti tolygų pamainų keitimąsi, pavyzdžiui, kaip yra darbo grafiko I variante (DK 147 straipsnio 3 dalis), taip pat maksimalias darbo ir minimalias poilsio laiko normas. Jeigu Jūsų minimoje įmonėje būtų taikoma, pavyzdžiui, suminė darbo laiko apskaita ir suminės apskaitos laikotarpiu būtų nustatyta šešių darbo dienų savaitė, tokiu atveju darbuotojams galėtų būti suteikiamas ne mažesnis kaip 35 val. nepertraukiamasis savaitės poilsis, t.y. nebūtinai turėtų būti suteikiamos abi poilsio dienos iš eilės. Kitu atveju, (esant suminės apskaitos laikotarpiu nustatytai penkių darbo dienų savaitei), abi poilsio dienos turi būti suteikiamos iš eilės, todėl, pavyzdžiui, Jūsų siūlomas darbo grafiko II variantas, (jeigu darbuotojams būtų taikoma penkių darbo dienų savaitė), netiktų. Jeigu Jūsų paklausime minima įmonė patenka į DK 161 straipsnio 2 ar 3 dalies reguliavimo sritį, tokiu atveju abi poilsio dienos turėtų būti suteikiamos iš eilės, todėl, darytina išvada, kad darbo grafiko II variantas netiktų, kadangi nevisais atvejais būtų užtikrintos abi poilsio dienos iš eilės.
VDI Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus specialistų nuomonė ir konsultacijos darbo ginčus nagrinėjantiems organams neprivalomos.

tai cia ziuriu atskirai isskirtas darbo rezimas, kurie gali dirbti iki 24 val. per para. atskirai sumine ir atskirai tie, todel kilo klausimas kaip su virsvalandziu apmokejimu.....

nesam mes isskirtiniai, mes vadovaujames 144 str. 4. p.:
"Tam tikrų kategorijų (gydymo, globos (rūpybos), vaikų auklėjimo įstaigų, energetikos, ryšių specializuotų tarnybų bei avarijų likvidavimo specializuotų tarnybų ir kitų tarnybų, dirbančių nepertraukiamo budėjimo režimu) darbuotojams, budėtojams patalpose darbo laikas gali būti iki dvidešimt keturių valandų per parą. Tokių darbuotojų vidutinis darbo laikas per septynių dienų laikotarpį neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų, o poilsio tarp darbo dienų laikas privalo būti ne trumpesnis kaip dvidešimt keturios valandos. Tokių darbų sąrašą tvirtina Vyriausybė"

tai ar vadovaujantis siuo punktu reikia moketi virsvalandzius dirbantiems 48 val. per 7 dienu laikotarpi?

ne ne as manau gal jie gali dirbti 48 val. per savaite, tai taip dirbant susidaro 192 val. tai gal nemoketi virsvalandziu, o jei gautusi 200 val. tai uz 8 val. jau reiktu moketi virsvalandzius. as taip manau...
gal nusisneku?

uz pilna reiskia toki darbo laika koki dirba dirbantys 5d.d. per sav.po8 val. spalio men. 176 val?

ir dar toptelejo, tai gal katilinei ir apsaugai tinka tas 3 punktas o jiems leidziama dirbti ilgiau nei 8 val. tai jiems gal nereikia tos sumines ir virsvalandziu nera tada?

na, kad manau, kad nepatenkame i trecia punkta.nes irengimai yra sustabdomi 7 valandom nakti.
nezinau, gal cia isivesti sumine ir apmoketi uz neisdirbtas val. mokant ta minimalu atlyginima.
pasitikslinu, jei ivedu sumine, tai jau reikia suteikti dirbti tiek valandu kiek dirba dirbantys 5d.d. po 8 val.?