Sveiki,
Įmonė iš paskolos ir ketina statytis nekilnojamą turtą savo naudojimui, o ne pardavimui. Bus kaupiamoji sąskaita į kurią bus kaupiama nebaigtos statybos savikaina. Suprantama, kad į tą sąskaitą paklius visi statybos darbai. Ar galima į tą nebaigtos statybos sąskaitą traukti tokius dalykus kaip projektų vadovo atsakingo už tą statybos projektą darbo užmokestį su sodra? Arba tokius dalykus kaip palūkanas? Čia labiau domina ne iš PMĮ pusės, bet iš finansų apskaitos, VAS ir TAS pusių. T.y. reikia ne daugiau sąnaudų, o daugiau turto.

Bet pvz. jei per metus keičiasi darbo grafikas pagal VDI išaiškinimą turi būti skaičiuojamas koeficientas, vidurkis išvedamas valandoms ir t.t. Tada gaunasi, kad atostoginiams įtaką daro jau ne dirbtos dienos, o dirbtos valandos.

Sveiki,
Kažkaip niekada nesusimastydavau, bet dabar iškilo toks klausimas: kaip manote ar per viršvalandžius turėtų kauptis atostogos? Pvz. sutartis pasirašyta 5 d.d. 40h, bet žmogus per savaitę išdirba 48 h, ar už tas 8 h turėtų kauptis atostoginiai? Aišku 8 valandos yra juokas, bet per metus tas skaičius gali būti ir labai nejuokingas, toks, kad susidarys kelios dienos atostogų.

Na gali būti taip, kad jis atostogas užsidirbinės dirbdamas 5 dienas per savaitę po 8 h, o pakeitus darbo režimą atostoginius gaus tik už vieną valandą, nes jo grafike bus numatyta, kad dirbti jam priklauso tik valandą per savaitę. Kažkaip man atrodo pažeidžiama darbuotojo teisė į atostogas. Ar atostoginius reikėtų skaičiuot su koeficientais, kaip ir ompensaciją už nepanaudotas atostogas?

Kaži kaip tokiam darbuotojui bus su atostogomis, nustatai tai savaitei grafiką 1 val. per savaitę išleidi atostogų, sumoki už vieną valandą ir viskas? O dienos tai visos 7 nusirašo kaip panaudotos.

Kodėl man toks klausimas iškilo. Iš pirmo žvilgsnio lyg ir nieko blogo. Bet jei toks dalykas galimas, tai darbuotojui galima būtų nustatyti ne visą darbo laiką, pvz. 1h per savaitę, o kai tų darbų kiekis keistusi, keistusi ir darbuotojo ne visas darbo laikas, jis tai didėtų, tai mažėtų.Taip neliktų prastovų kai neišdirbama 40 h per savaitę ir nebūtų viršvalandžių kai darbuotojas viršija 1h per savaitę, bet neviršija 40 h per savaitę.

Sveiki,
Kaip manote, ar galima darbo sutartyje sąlyga, kad darbuotojo sutikimas dėl darbo laiko keitimo (visas, ne visas darbo laikas) išreiškiamas, darbuotojui faktiškai pradėjus dirbti daugiau ar mažiau, t.y. konkliudentiniais veiksmais, nepasirašinėjant kiekvieną kartą popierinų sutikimų?

Ačiū Alina

Bet toks prašymas turi būti pateiktas tiesiogiai antstoliui dar prieš išsiunčiant patvarkymą į darbovietę? Ir čia tik tuo atveju jei DU didesnis nei MMA kaip supratau?

Sveiki,
Jei darbuotojas neuždirbo MMA turi du vaikus ir atėjo patvarkymas pagal dvi vykdomasias bylas trečios eilės skolininkams, išskaičiuoti turiu 40 proc. jo DU? Ar vaikai šiuo atveju nesuteikia jokių lengvatų?

Jei žmogus dirba pamainomis dvi dienas dieną, dvi naktį ir tada turi 4 dienas laisvas. Pamainos trukmė 12 h į ją pakliūna 30min. pietų pertrauka.
Ar reikia tabelyje mėtyti laiką tarp parų?
Kuris variantas bus teisingas?
1. 07.12 - 11:30
07.13 - 11:30
07.14 - 5:30
07.15 - 11:30
07.16 - 6:00
07.17 - P
07.18 - P
07.19 - P

2. 07.12 - 11:30
07.13 - 11:30
07.14 - 11:30
07.15 - 11:30
07.16 - P
07.17 - P
07.18 - P
07.19 - P
Kaip su ta 16 diena pirmu variantu, ji gaunasi kaip ir išeiginė, bet kaip ir dirba iš ryto žmogus nuo 00h iki 6 ryto. Ar nereikės mokėti kaip už darbą poilsio dieną?

Gal kas pasidalintų kaip praktikoje yra pajamuojamos atsargos, kai jos gaunamos išardžius kažkokį turtą. Pvz. nuperkamas automobilis, jis išardomas dalimis ir tos dalys parduodamos.
Pagal VAS atsargos turi būti atspindimos arba įsigijimo verte, arba galimo realizavimo verte priklausomai nuo to kuri iš jų yra mažesnė. Kaip yra įvertinama ta galimo realizavimo vertė?
Kaip mokesčių atžvilgiu turėtų būti įvertinama atsargų savikaina, kad nebūtų taip, kad paklausiausioms atsargoms būtų nustatyta per didelė savikaina ir pardavus jas būtų patiriamas nuostolis, o niekam nereikalingas šlamštas popieriuje būtų pelningas, bet niekas jo nepirktų ir jis kauptusi sandėlyje.

Sveiki
Norėjau paklausti, ar privaloma laikytis tipinės darbo sutarties formos? Esmė tame, kad dėl dažnų pakeitimų norime iškelti visus esminius sutarties punktus ant atskiro lapo į specifikaciją (priedą), o sutartyje palikti tik nuorodas į tą specifikaciją. Keičiant DS sąlygas keistumėme tik specifikaciją, be abejo ji būtų su abiejų šalių parašais.

Ačiū :)

Sveiki,
Darbuotojo darbo užmokestis valandinis. Nustatytas nevisas darbo laikas, todėl pradirbus mėnesį laiko nesusidaro MMA (1000 Lt), pvz. susidaro 400 Lt į rankas. Iš antstolio yra gauti 4 patvarkymai dėl skolų išieškojimo, kurių bendra suma ~10 tūkst. Lt. Ar tokiu atveju reikia 50% t.y. 200 Lt išskaičiuot ir pervest antstoliams, ar nėra kokių nors apatinių ribų?

Sveiki,
Kaip teisingai reikėtų nurodyti pelno perkėlimą į kitus metus akcininko sprendime? Ar reikia nurodyti, kad perkeliamas tik praėjusių metų nepaskirstytas pelnas į kitus metus, ar turi būti perkeliamas visas sukauptas nepaskirstytas pelnas už praėjusius ir dar ankstesnius metus?

Netiesioginiu būdu sudaromoj pinigų srautų ataskaitoje finansinės ir investicinės veiklos pinigų srautai vistiek sudaromi tiesioginiu būdu.

Vekselis yra vertybinis popierius kuris gali laisvai cirkuliuoti apyvartoje. Jei viskas padaryta tvarkingai, tai vekselis turi kredituoti 2411 sąskaitą t.y. pirkėjų skolas ir debetuoti 26хх sąskaitą kur yra vertybiniai popieriai. Realiai Jūs vieną turtą pakeitėte kitu, likvidesniu (nes su vekseliais nereikia kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, jis nešamas notarui kuris išduoda vykdomąjį raštą, o šis nešamas antstoliui). Nebent jūs norite būti nelabai sąžiningais ir išsireikalauti iš skolininko dvigubą sumą, už vekselį ir pagal pirminę sutartį, bet tokiu atveju teismai garantuoti.

Sveiki,
Gal kas žinote, ar yra kokie nors apribojimai tampant MB nariu ne ES piliečiams? Tai pat būtų įdomu sužinoti ir iš migracinės pusės, ar yra kokios nors privilegijos MB nariams lyginant su paprastais imigrantais ketinančiais čia ieškotis darbo? Gal kas nors susidūrėte su tuo?
Ačiū

Ar gali būti už neapmokėjimą laiku numatyta fiksuoto dydžio bauda, o ne delspinigiai?

Sveiki,
Norėjau pasiteirauti, ar darbo sutartyje turi būti kažkokia nuoroda į konkrečią pareiginę instrukciją? Ar užtenka, kad nurodyta pareigybė ir pagal tai automatiškai bus priskiriama pareiginė instrukcija? Tvirtinant vidaus darbo tvarkos taisykles kiek žinau tereikia jas suderinti tik su darbuotojų atstovu ir jos bus privalomos visiems darbuotojams, nepriklausomai nuo to nori jie ar ne, darbuotojus reikės tik supažindinti. Kaip yra su pareiginėmis instrukcijomis, ar kad jos taptų privalomomis konkrečiam darbuotojui reikia gauti konkretaus darbuotojo sutikimą, ar užtenka irgi tik darbuotojų atstovo bendro suderinimo? Ir dar kaip yra su pareiginių nuostatų keitimu, ar darbuotojas gali su juo nesutikti? Ar pareiginės instrukcijos yra vidaus darbo tvarkos dalis?

Negi niekas jokių minčių neturi?

Sveiki,
Kaip tabelyje reikėtų žymėti dienas tarp siuntimų dirbti, jei su darbuotoju sudaryta laikinojo darbo sutartis? Ar žymėjimas turi skirtis kai už jas mokama ir kai už jas nemokama?

Tai dabar gaunasi taip, kad nuspręsti bus įrodyta, ar ne gali tik teismas baudžiamojoje byloje ir kol teismas nepriėmė nuosprendžio negalima atleisti pagal DK 235 str. 2 d. ?

O nuo ko skaičiuoti vidurkį jei jis nedirbo?

Ačiū.
Dar su vienu klausimu susidūriau. Jei su darbuotoju buvo sudaryta darbo sutartis, po kelių dienų ji buvo nutraukta. Per tą laikotarpį jis nedirbo nes nesutapo su grafiku jo darbo laikas. Ar už tą laikotarpį turi būti skaičiuojamos nepanaudotos atostogos?

Tai kol dirba apmokestinamos kaip DU, kai nutraukia, tai apmokestinamos kaip pvz. nuoma? Pvz jei kompensacija po darbo sutarties nutraukimo bus 1000 Lt, tai išskaičiuot reikės 150 Lt GPM?
Kaži kaip bus iš teisinės pusės jei nekonkuravimo sutartyje numatyta, kad kompensacija mokama į priekį kol darbuotojas dirba, o nekonkuruot jis turės 2 metus po to kai darbo sutartis bus nutraukta ir išmokos nuo darbo sutarties nutraukimo nebus mokamos.

Sveiki,
Kaip apsimokestina išmokos pagal nekonkuravimo sutartį? Ar tai bus prilyginamos darbo užmokesčiui išmokos? Ar gali šios išmokos būti mokamos darbuotojui dar dirbant?

Ačiū

Savaitės trukmė numatyta iki 48 h, bet nuolat faktiškai dirbama mažiau nei 40 h. Nieko gudresnio nesugalvojau palyginimui, kaip tik dauginti standartines valandas iš darbo laiko koeficiento.