Situacija:
Darbuotojas dirba ne viso darbo laiko režimu, bet valandų kiekis kiekvieną dieną skirtingas. Įmonėje įvesta suminė darbo laiko apskaita. Darbo grafikai sudaromi vienam mėnesiui ir paskelbiami likus savaitei iki jų įsigaliojimo. Kaip reikėtų teisingai apskaičiuoti atostoginius jei darbuotojas išeina 28 k.d. atostogų tarkim nuo mėnesio 16 dienos, kol dar nėra grafiko naujam mėnesiui. Ar tokiam darbuotojui reikėtų atostoginius skaičiuot analogiškai kaip ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas dauginant 8 d.h. dienas iš darbo laiko koeficiento, ar kažkaip kitaip?
Ačiū

Tai jei tabelyje matome, kad yra viršvalandžiai ir darbas nakti, tai ir skaičiuojam pagal tas valandas kurių daugiau?

Darbuotojas priimtas sausio 6, atleistas sausio 31. Suminė darbo laiko apskaita, apskaitinis laikotarpis 1 mėn., valandinis DU 6,06 Lt. Per darbo laiką jis išdirbo 164 valandas, iš kurių 14 naktinių. Sausio mėn. numatytas darbo valandų skaičius pagal bendrą grafiką 176 valandų. Pagal mane gaunasi 12 valandų viršvalandžių (24+164-176). Bet dabar gaunasi situacija, kad yra 14 naktinių valandų ir 12 valandų viršvalandžių. Kokia DU suma jam turi būti priskaityta? Man gaunasi 1036,26 Lt = (150x6,06)+(14x6,06x1,5). Viršvalandžiai naktį apmokami 1,5 tarifu jei gerai žinau, bet kas ten žino kada tie viršvalandžiai susidarė - dieną ar naktį.

Sveiki,
Situacija tokia:
Darbuotojas dirba įmonėje pagal vieną darbo sutartį, tačiau vienom dienom jis dirba padalinyje A, kitom dienom padalinyje B. Kiekvienas padalinys pildo savo tabelius. Ką turi žymėti padalinys A, kai darbuotojas dirba padalinyje B? Ar gali apskritai tokioje situacijoje darbuotojas turėti vieną tabelio numerį, ar reikia dviejų?

Ačiū Tininga :)

Taip, situacija yra su darbuotojo nuoma. Pažymą ji pateikė, o pageidavimas turi būti atskirai kažkokia forma išreikštas?

Yra sudaryta laikinojo darbo sutartis. Sutarties pabaiga yra apibrėžta įvykiu. Kaip trumpalaikė sutartis ji jau nepraeis, nes terminas jau ilgesnis kaip 2 mėnesiai gavosi.
O tai kada dabar ją atleisti galima bus? 132 str. 1 d. rašo, kad negalima atleist 1 mėn. po nėštumo gimdymo atostogų, o 2 d., kad draudžiama nutraukti darbo sutartį su darbuotojais turinčiais vaikų iki 3 m.
Ar per nėštumo gimdymo atostogas kaupiasi nepanaudotos atostogos?

Sveiki,
Ar yra kažkokios kliūtys pasibaigus laikinojo darbo sutarties terminui atleisti nėščią moterį, kai iki nėštumo gimdymo atostogų yra likęs 1 mėnuo?

O kiek čia pinigų reikia mokėti?

Gal kas nors ką nors gali šiuo klausimu pasakyti?

Sveiki,
Ar gali būti, kad taksistų individualios veiklos pažymėjimų numeriai tik iš trijų skaitmenų (pvz. Nr. 764)? Turiu krūvą kvitų kur nurodytas ne a.k. o tik toks numeris ir dabar reikia pildyti B kl. pajamas jų :(

Jei ataskaitinis laikotarpis nesibaigia 12.31 irgi bus viršvalandžiai?

Apskaitinis laikotarpis skaičiuojamas kiekvienam darbuotojui individualiai, ar galima nustatyti visai įmonei pvz. nuo sausio iki balandžio, nuo gegužės iki rugpjūčio, nuo rugsėjo iki gruodžio?

Pvz. Darbo sutartis sudaryta 11.30. Darbuotojas pradeda dirbti nuo 12.03 (pirmadienis). 12.31 darbo sutartis nutraukiama. Per gruodžio mėn. standartiniu grafiku bus 143 d.h.. bet darbuotojas per šį laiką išdirbo 151 d.h. nes įmonėje įvesta suminė darbo laiko apskaita ir apskaitinis laikotarpis yra 4 mėn. Ar tos 8h bus viršvalandžiai ar ne?

Sveiki,
Įmonėje įvesta suminė darbo laiko apskaita. Apskaitinis laikotarpis 4 mėn. Kaip yra jei darbuotojas neišdirba 4 mėnesių, bet jo faktiškai išdirbtas laikas yra ilgesnis lyginant su standartiniu, 5 d.d. 40 h, grafiku, per jo darbo laikotarpį. Ar tos valandos išdirbtos virš normos nebus laikomos viršvalandžiais?

Sveiki,
LR DK 154 str. nustato
1. Nakties laikas yra kalendorinis laikas nuo dvidešimt antros valandos iki šeštos valandos.
2. Naktiniu laikomas darbas, jeigu trys darbo valandos tenka nakčiai.
LR DK 193 str. nustato
Už viršvalandinį darbą ir darbą naktį mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio, nurodyto Darbo kodekso 186 straipsnio 2 dalyje.
Jei darbuotojas dirba nuo 20 iki 24 h nakties, ar jam reikia taikyti 1,5 koeficientą už darbą nuo 22 iki 24 h ? Ar 154 str. 2 d. norma nustato tas tris valandas tik tam, kad apsaugoti darbuotoją nuo neigiamo naktinio darbo poveikio, bet niekaip neįtakoja DU skaičiavimo?

Ačiū :)

esmė tame, kad jei nebūtų įrašų žurnaluose tai galima būtų jas sutarkuot ir pamišt, bet tie įrašai žurnaluose...

Ar galima sekanti schema:
Steigiant įmonę suformuojamas įstatinis kapitalas ne 10 tūkst., bet 11 tūkst. Kai akcininkas apmoka akcijas, įmonė išperka iš jo akcijų už 1000 Lt (AB įstatymas tai leidžia berods iki 10 proc. įst. kapitalo), ir tada kai reikia stiprinti kapitalą akcininkas nusiperka tarkim vieną akciją su nominalu 10 Lt už 10000 Lt. Gaunasi 990 Lt akcijų priedai. Tokiu atveju nereikėtų žaisti su kapitalo didinimais, mažinimais jei nuostoliai tokie, kad nuosavas kapitalas patampa neigiamu.

Sveiki,
Ar gali sudaryta darbo sutartis būti anuliuota, jei žmogus net nepradėjo dirbti ir abi šalys neprieštarauja tam?

O tai DU skaičiuojate irgi minučių tikslumu?

Kažkur darbo inspekcijos išaiškinimuose radau, kad tabelis turi būti pildomas ne skaičiais su trupmenomis, o laiko vienetais, t.y. ne 7.5, o 7:30. Gal kas nors žino ar galima Exellyje užduoti sumavimo formulę, kad ji skaičiuotų laiko vienetus, o ne sveikus skaičius, ir kaip tai padaryti jei įmanoma?

O darbo kodeksas nenustato, kad į darbo laiką įeina pasiruošimo darbui laikas ir darbo vietos po darbo sutvarkymo laikas?

Sveiki,
Niekada apie tai nesusimastydavau, kol nesusidūriau su praėjimo laiko fiksavimo sistemomis. Esmė tokia, darbuotojo grafike numatyta, kad jis dirba nuo 8 iki 17. Pvz: ateidamas į darbą jis atsižymi 7:52, išeidamas 17:08. Gaunasi kaip ir perdirbimas 16 min., ar tai turi būti laikoma viršvalandžiais? Ar tokį perdirbimą reikia fiksuoti tabelyje? Apskritai kokiu tikslumu turi būti būti fiksuojamas darbo laikas tabelyje (valandos, pusvalandžio, 5 minučių ar minutės tikslumu)? Jei skaičiuoti reikia minutės tikslumu, kaip tada su DU apskaičiavimu jei sutartyje nustatytas mėnesinis atlyginimas. Ir apskritai gal aš čia be reikalo svaigstu, juk jam tų 16 min. niekas neliepė perdirbti ir tai neturėtų būti laikoma viršvalandžiais?

Aš nieko nekaltinu :)
VSD įstatyme yra norma, kuri nustato, kad VSD įmokomis apmokestinamos asmenų kurie verčiasi veikla pagal individualios veiklos pažymą pajamos taip kaip jos yra apibrėžtos GPM įstatyme. Iš to kas parašyta, galima būtų daryti išvada, kad GPM tokios pajamos apsimokestins, o kartu apsimokestins ir VSD įmokomis 50 % pajamų, 28,5 % tarifu. Bet vat man iškyla klausimas kodėl? Jei jis čia negyvena, neturi šeimos, negaus čia pensijos, kodėl jis turėtų mokėti VSD įmokas Lietuvoje?

Ne viskas taip paprasta. Pavyzdžiui tikrai žinau, kad PSD jam mokėti čia nereikia.

Ar reikia mokėti VSD įmokas nuo pusės apmokestinamųjų pajamų, 28,5 proc. jei veiklą pagal individualios veiklos pažymą išsiimtą Lietuvos VMI vykdo užsienietis, kuris Lietuvoje negyvena?

O kaip su aviacija kaži?

Sveiki,
Iškilo klausimas. VMI svetainėj radau sąrašiuką veiklų kuriomis negalima verstis turint individualios veiklos pažymą (prisegu, atsidaro su Wordu). Kiek žinau buhalterijos paslaugų irgi negalima teikti su pažyma ir reikia būtinai steigti juridinį asmenį.
Pats sąrašiukas nėra teisės aktas. Gal kas žino kokiam teisės akte galima būtų surasti, kad tos veiklos yra leidžiamos vykdyti tik juridiniams asmenims. Tikiu, kad jos gali būti ištrankytos po daugybę specialių įstatymų, o sąrašas apibendrina. Konkrečiai domina aviacijos sritis ir koks teisės aktas riboja fiziniams asmenims užsiimti veikla susijusią su aviacija.

Tiesiog yra toks reikalavimas kasininkei mokėti dirbti su Navision, vat ir iškilo man klausimas ar būna tiesiai kasos aparate, kompiuterizuotoj kasoj ar POS terminale dirbama tiesiogiai su Navision. Kiek teko pastebėti, tai būna įvairios programos tipo "Centux" skirtos kasos aparatams, kurios eksportuoja duomenys į buhalterines programas. Vieninteliuose Senukuose mačiau, kad kasose stovi kompai su Rivile ir dėl jos nepritaikymo tam susidaro milžiniškos eilės.