O kodel susirinkimo metu nesurasyti papildomo dokumento, ar i protokolo neitraukti Pelno paskirstymo klausimo ir atsizvelgiant i toki akcininku sprendima pakeisti aiskinamaji rasta ?

Tinka, taciau nebutina - PLN204 - nebereikia atskirti siu neleidziamu atskaitymu.

Istatymiskai nera prasyta tai VMI isvada ir nuomone pareiksta individualiuose atsakymuose i paklasimus.

Koks precedentas is tos bylos. Kokioje byloje sprendimas ?
Nes yra dar darbo kodeksas ir kiti teises aktai. Tai kad priklausomai nuo tikslo, ir turimu imones vidaus dokumentu - gali buti skirtingi atsakimas

Tiks laisvos formos - galite naudoti ir sia: www3.lrs.lt/c-bin/getgr?C1=bin&c2=268636&c3=15711
Taciau pazymoje gali buti ir daugiau informacijos

Taip uztenka - nes sprendimas prilyginamas prasymui - jei savinikas vienas.

Be abejo cia kita iranga - sutikit nors tai automobilio priedas, bet automobiliu ar transporto priemone jo nepavadinisi, kaip ir pvz. audio sistemos ar t.t.

p.s. aš tai pasiūlyčiau VMI parašyti paaiškinimą, kad bet ka montuojant į baltus mersus - reiketu priskirti prie savikainos

Nemanau - nei fiziniam nei juridiniam negalima - nes tai prekes paslaugos teikimas kuris gali buti iforminamas ar PVM s-f. ar s-f. priklausomai nuo jusu PVM statuso.

Aisku tai gali buti apskaitos programos ar laiko problema taciau, cia svarbu ne menuo- jei nera tarpines fin. atsk., o metai.
Visada traukiu i ta men. uz kurio 2 dienas paskaiciuota

Taciau DS butinai turi buti keiciama - nes DS susitarame del darbo funkciju t.y. pareigu.

Na taip sita suprantu - taciau jei imones veikla pvz. konsultavimas, programavimas ir t.t.

Teorinis klausimas.
Prenumeratos sąskaitoje pvz. įrašyta.
Laisvalaiko - prenumetata ir pvz. žurnalo Iliustruotas mokslas.

Ką darytumet ? Vadovautumetes atsargumo principu. Ar visdėlto matot šių leidinių įtaką pajamų uzdirbimui ir ekonominei naudai?

www.sodra.lt/index.php?cid=324

Nu siaip yra Ford Escort - biski sumaise.

Pirma reikia informacijos, sprendimu del technologiniu, strukturiniu pertvarkymu ar kitu 129 str. nurodytu priezasciu.

Jei sumokejote - bet nedalyvavote - tai neleidziami , o jei nelaimejote - manau leidziami - nes pastangos ir tikslas buvo laimejus uzsidirbti pajamas

Kiek pamenu VMI nuomone - deponuota DU VMI laiko ismoketu - Todel GPM prievoles atsiranda.

Prajuokinot - mes tek nenusimanome Lenkijos teisę, kad žinoti kas yra nuolatinis gyventojas Lenkijoje.
Ne tai ne GPM objektas, taciau FR0573 deklaruoti reikia.

Na i klausima del tantjemų manau galite atsakyti patį - žiūrėkti 6 str.

Alie ponia prie menulio miegstate sposyti

Na, o kaip jei jie Norvegijoje išbūtų 183 dienas? Tada jie ten pasidarytų nuolatiniais gyventojais? Tada abiejose valstybėse reiktų mokėti, o paskui galima būtu susigrąžinti permoką?[/quote]
Reikia su derinti su Norvegijos įstatymasi - tačiau vien išbuvimas ES šalyje virš 183 nepadaro jų nenuolatiniais gyventojais, nes socialiniai, turtinia ir kiti interesai lieka Lietuvoje.

GPM principas toks - nuolatiniu gyventoju tapti nesudetinga, atsikratyti t.y. tapti nenuolatiniu ir tai įrodyti darbo santykiu atveju tikrai sudetinga.

[quote:c9b0a9f2d9][quote:c9b0a9f2d9][quote:c9b0a9f2d9]
5. Lietuvos UAB‘as samdo vokietį, kad jis dirbtų vokietijoje mums. Mes neturim nuolatinės buveinės ten. Kas turi mokėti mokestį? Mes turim sumokėti į Vokietijos biudžetą?
Labai prašau pagalbos, užveskit ant kelio, nes jau galva plyšta.[/quote]
Ka reiksia samdo ? Laisvai samdo, darbo santykiai ? Kokios pajamos bus gaunamos ?[/quote]
Mes sudarom su nuolatiniu vokietijos gyventoju DS. Jis visą laiką dirba Vokietijoje. Jis yra vokietijos nuolatinis gyventojas. Tai mes turim į LT biudžetą mokėti, o jis į Vokietijos ir paskui susigrąžinti permoką?[/quote]
Taip pagal 5 str. taip bus pajamų objektas Lietuvoje - nepriklausoma nuo to kad faktiškai tas asmuo niekada nebuvo Lietuvoje.
Mokesčių grąžinimas ar mažinimas pagal apmok. išvengimo sutartį.
Turi buti numatyta tvarka Vokietijos VMI.

Skirtuma primoki- jei tai dividendai, honorarai. palūkanos, viso kitoms pajamoms - skirtumo nereikia primokėti - bent jau aš taip suprantu 37 str. 1 d.

tai bus nuolatiniu gyventoju - jei Lietuvoje yra socialiniai interesai, seima, kilnojamas ir nekilnojamas turtas, yra kiti nuolatinumo pozymai.

[quote:f4fb2dd7b5]
2. Esu Latvijos pilietis Lietuvos įmonės akcininkas. Lietuvoje išbūnu vidutiniškai 60 dienų per metus.Gaunu dividendus. Tai kaip suprantu Latvis nėra nuolatinis LT gyventojas. Jo gaunami dividendai apmokęstinami 15 %. Ar taip? Jei išbūčiau LT 183 dienas tapčiau LT nuolatiniu gyventoju ir tada pajamų mokesčio objektu taptų pajamos gautos ir Lietuvoje ir ne. Ar taip?
[/quote]
Kol nera bent vieno nuolatinumo pozymio pagal 4 str 1 d. - tai nenuolatinis gyventojas. Taciau tai pajamu objektas Lietuvoje ir bus taikomas 15 % GPM. Jei jis buti nuolatiniu gyventoju daug kas sioje situacijoje nepasikeistu.

[quote:f4fb2dd7b5]
3. Lietuvos UAB‘as išnuomoja Norvegams darbininkus. Norvegijoje jie pradirbo 60 dienų. Atlyginimą moka Lietuviai. Kaip su pajamų mokesčiu, kas turi mokėti?
[/quote]
Manau Lietuvos imone moka ir DU ir mokescius. Gyventojai islieka nuolatiniais gyvetojais.

[quote:f4fb2dd7b5]
4. Mane, lietuvos pilietį, samdo vokiečiai. Jie moka man DU. Kas turi sumokėti pajamų mokestį, ar aš pats į LT biudžetą?
[/quote]
Manau Vokieciai mokes - mokesti pagal savo istatyma. Taciau jums tai bus B klases pajamos, kurias privalu deklaruoti. Tam kad isvengti dvigubo apmokestinimo pagal GPMI - is Vokieciu VMI adminstratoriaus reikia gauti pazyma apie konkretu laikotarpi, uzdirbtas pajamas, iskaiciuota GPM ar tapatu mokesti. Tada VMI taiko GPM naikinimo principa. T.y. papildomu mokesciu neatsiras.

[quote:f4fb2dd7b5]
5. Lietuvos UAB‘as samdo vokietį, kad jis dirbtų vokietijoje mums. Mes neturim nuolatinės buveinės ten. Kas turi mokėti mokestį? Mes turim sumokėti į Vokietijos biudžetą?
Labai prašau pagalbos, užveskit ant kelio, nes jau galva plyšta.[/quote]
Ka reiksia samdo ? Laisvai samdo, darbo santykiai ? Kokios pajamos bus gaunamos ?

Žiurint iš ko dovana iš fizinio (giminacio ar ne) ar juridinio asmens ? Ar akcijomis prekiaujama rinkoje ar ne - t.y. ar galima paprastai nustatyti jų rinkos kaina ?

Trumpas komentaras apei 1 teises akta.
Esminiai dalykai ir MTEP (taip nuo šiol vadinsime mokslo tyrimus ir eksperimentinę pletą) aptarti PMĮ 17 (1) str.:
a) 3 -gubas sąnaudų didinimas(išskyrus nusidėvėjimą.(jei MTEP susiję su vieneto vykdoma įprastine ar numatoma vykdyti veikla, iš kurios yra arba bus uždirbamos pajamos ar gaunama ekonominė nauda).
b) nusidėvėjimas skaičiuojamas pagal naujus 1 priedelio normatyvus (dalis kuriu sutrupinta) - bet tik tam IT kuris naudojamas MTEP veikloje

Nutarime tarp kitų sąnaudų priskiriamų MTEP paminėtos:
a) MTEP dalyvaujančių darbuotojų DU, sveikatos ir soc. draudimas
b) komandiruotes išlaidos
c) medžiagos, žaliavos ir kitas T.T.
d) ir kitos panašios išlaidos svarbus - tiesioginis ryšys su MTEP.

Dar tu akcentai:
1) Reikia turėti MTEP darbų dokumentaciją, kurioje turi būti kriterijai, pagal kuriuos apmokestinamojo vieneto sąnaudos proporcingai priskiriamos MTEP darbų sąnaudoms.
2) Kitais atvejai, kai patyrinamos bendros išlaidos - tai reikia taikyti proporcijas MTEP ir kitoms išlaidoms.

Taip pagal 95 str. priskaiciuosite pardavimo PVM ir ta PVM galesite traukti i atskaita.
O parduodan butinai su PVM - tarifas priklauso nuo prekes.

Zodziu - surasti ar galesi pas ka paklausti ar suderinti saskaitos rasymo klausimus ir PVM skaiciavima. Nes kai yra internetine parduotuve - tai labai sunku.

Siulyciau visdelto apskaityti kaip trumpalaiki turta - nes tie papildomai PC vienetai yra savarankiski, juos galima pekelti prie bet kurio kompiuterio. Be to papildomu atskiru elementu isigijimas ivyko po IT ivedimo i eksploatacija.

Na manau toks, kad nustatyta SISTEMOJE visiems pagal vietinius teises aktus piskinti PVM ir piskins - nes nemazai fiziniu asmenu perka - nores apsisaugoti nuo apgauliu.

As tame tik ir matau problema. Nes nei viena karta buvo patirtis - kad uzsisako ka nors is uzsienio atnesa vadybininkas dokumento - su PVM, pasirodo aiskinantis paaiskeja kad pamirso pauksciu uzdeti kad PVM moketojai - ir jau niekas nesileido i jokias kalbas, saskaitos neperrase. O kas zino ar visos IT sistemos pritaiktos prie 6 direktyvos.

Pagal 12- pakeitima, nuo 2009 01 01 neliks uzkonservavimo - taciau, tai neleidzia manau imonei stabdyti nusidevejimo skaiciavimo - jei imone mano, kad moraliskai irengimas nesidevi.
Reikia taip pat atsizvelgti i testinuma - ar gamyba visikai nutraukta ar nebus atnaujinta.

Sudengimas bus panašus

Kai gaunat sąskaitą D 61X K 412
Sudengimas D 412 K 23X
Kompensavimas D 3422 K 643 / 642