Smagu, jei padėjau, jei bent kiek paaiškėjo. Ta apskaita tikrai nėra toks jau baubas. O poilsio dienas suteikti darbuotojams reikia bet kokiu atveju, ne vien pagal suminę dirbant.

Taip.

Primenu, kad skaičiuojamas valandinis VDU.
O visi kiti skaičiavimai prilyginami pilnam darbo laikui. Tuo tarpu koeficientas bus artimas vienetui, tad ir atostoginiai gausis ne ką mažesni, nei dirbant pilną darbo laiką.

Ne pirmas atvejis...

Galima, jei klientą pagirdėte :)

Jei dirbs tik dienomis, tai taip jau gaunasi.

Gali, bet nepamirškite šito:
5. Savaitės nepertraukiamasis poilsis turi trukti ne mažiau kaip trisdešimt penkias valandas.

Pas mus valandinis, taip įprasta jau nuo seno. Bet gali būti ir fiksuota alga, kaip jums atrodo paprasčiau.

Įsakyme nereikia minėti, kad lyginate su 5 d.d. savaite, nebent dėl aiškumo.

Tikrai ne.

Apskaitinis nustatykite įsakymu - jei kažką norėsite pakeisti, nereiks DS kaitaliot. Kas kart nereikia iš naujo rašinėti, tiesiog nustatote, jog nuo tada ir tada įvedama suminė d/l apskaita, nustatomas 3 mėnesių apskaitinis laikotarpis. Pas mus būdavo susietas su ketvirčiais, dabar esame nustatę 1 mėnesio apskaitinį, nes vis tiek visuomet susidaro tie viršvalandžiai.
DS rašykite: Nustatoma iki 48 val. darbo savaitė, pagal nustatytą grafiką.

Nes ne tik galima kitą savaitę dirbti mažiau, bet ir reikia. T.y. vidutiniškai vis tiek darbo laikas turi būti artimas normaliai darbo trukmei pagal 40 val. savaitę. Viršvalandžiai juk yra ribojami.

Tą patį VDU, kokį ir prieš tai naudojot.

Tai gerai, nesvarbu. Suminėje apskaitoje būtent taip ir būna, kad darbo dienos, ir darbo savaitės būna skirtingos trukmės.
O atostoginiai bei kompensacijos skaičiuojamos tarsi būtų dirbama 8 val./5 d.d. savaitę, jei nėra nustatytas ne visas darbo laikas. (VDU aprašo 7 punktas).

Jei darbo dienos yra ne 8 val. trukmės, reikia skaičiuoti valandinį VDU.

Skaičiuojant viršvalandžius lyginame su 40 val. standartine savaite, nesvarbu kiek darbo dienų.

Reikėtų nurodyti, kiek valandų per savaitę bus dirbama. Jei pilnas darbo laikas - rašykite iki 48 val. pagal nustatytą grafiką.
Pakanka parašyti, jog taikoma suminė apskaita.

Beje, net ir per apskaitinį laikotarpį gali susidaryti daugiau valandų, nei dirbant 5 d.d. po 8 val. Taip susidaro suminiai viršvalandžiai.

Kodėl nutarėte, kad ne privaloma?

Kai darbuotojui per darbo metus prieš atostogų pradžios mėnesį buvo nustatyta (jo sutikimu ar prašymu) skirtinga darbo trukmė, vidutinis vienos darbo dienos (valandos) užmokestis perskaičiuojamas atsižvelgiant į darbuotojui nustatytos darbo trukmės santykį su įmonės darbo laiko trukme, nustatyta pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą. Šia nuostata taip pat vadovaujamasi apskaičiuojant piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas.

Pagal viską, jau reikėtų apskaičiuoti papildomą koeficientą, imant paskutinių 12 mėnesių (arba darbuotojo dirbto laiko) darbuotojo grafiko valandos / įmonės standartinės valandos.

Tuomet: gautas koef. * valandinis VDU * 8 * darbo dienos pagal 5 d.d. grafiką.

Atostoginiai gausis didesni, nei būtų pagal dabartinį jos grafiką, bet taip ir yra dėl to, kad visą laiką, už kurį atostogauja, ji dirbo pilnu darbo laiku.

www.verslobanga.lt/lt/leidinys.full/4a2143e5a1f72

Sodra iš ligos pašalpos išskaičiuoja ir PSD, ir GPM, nepriklausomai nuo to, kiek laiko trunka nedarbingumas.
O darbdavys iš ligos pašalpos išskaičiuoja tik GPM.

9 proc. mokami ne VMI, jei ką.
Iš ligos pašalpos atskaičiuojamas tik GPM.

Kitaip tariant, tuo metu pravaikštų laikotarpis nutrūksta, o jei po ligos vėl neina į darbą, prasideda iš naujo...

Jei susirgo, jei yra nedarbingumo pažymėjimas, tai jau nėra pravaikštos, o neatvykimas dėl ligos! Pravaikšta gi - neatvykimas be svarbios priežasties.

Taip, svarbiausia, kiek per apskaitinį laikotarpį išdirbta valandų.

Jei yra nedarbingumas, jei pagal grafiką dvi pirmos ligos dienos sutapo su darbo dienomis, tai (jei yra stažas, aišku) mokėti reikia, o tabelyje L.

Pirmiausia, viršvalandžiai vertinami ir apmokami ne dienomis, o valandomis.
Apskaičiuojate kiek yra viršvalandžių, ir apmokate juos 1,5 karto. Imčiau balandžio vidurkį, bet esu mačiusi VDI komentarų, kad tokiais atvejais valandos įkainį reikia paskaičiuoti pagal visą apskaitinį laikotarpį.

Pvz.
www.buhalteris.lt/index.php?cid=17192&new_id=293708

Ane :)
Įdomi akcininko funkcija

Dubliažas.

Laikotarpis, už kurį išeinate atostogų, yra 2011 07 11 - 2012 07 10. Ir naudosite atostogas tol, kol išnaudosite 28. Dar šiam laikotarpiui priklausys 5 k.d., kitos - jau 2012 07 11 - 2013 07 10 ir t.t.
Patikėkite, taip daug paprasčiau vesti atostogų apskaitą.

Galima ir atskirai.

Įdarbintas direktorius ant visų kitų dokumentų rašosi pats.

Dėl vidutinio darbo užmokesčio paskaičiavimo, kuris skaičiuojamas pagal 3 paskutinius mėnesius, ir dėl skirtingo darbo dienų skaičiaus gali gautis ir mažesnis, ir didesnis, negu atostogų mėnesio dienos vidurkis. Pvz. sausio-kovo VDU gaunasi mažesnis, negu balandžio vidurkis: (3000+3000+3000)/64=140,63 Lt; balandžio 150 Lt.
Tad atostoginiai 140,63*4 + balandžio DU (3000/20*16) lygu 2962. Aš čia grubiai skaičiavau, gal ir aiškiau taps.

Tačiau dabar jau pasirodė VDI komentarai ir straipsniai buhalterių spaudoje, kad tokiais atvejais privalu darbuotojui primokėti iki pareiginės algos.