Aišku, nebus. Juk tabelyje rašomas faktiškai dirbtas laikas. Tai jei nedirbo, o jūs kažką "paišytumėt", tai tada labiau būtų pažeidimas...

Na, nėra tokio dalyko, kaip tas pertrauktas režimas. Bet, jei būsite taip susitarę, ir tokios sąlygos jam priimtinos, aš nematau čia didelės bėdos...

Kas jums sakė, kad tą dieną turi būti "atidirbama"? Jei nedirba - arba tokia pat pravaikšta, arba tiesiog 0 val.

O atostoginiai - tai darbo užmokestis už kasmetines atostogas...

Manau, kad galite.

Taip, visiškai tuos pačius. Net keista, kad kyla abejonių dėl to...

Tai vat ir bandau paaiškinti, kaip taisyklingai visa tai padaryti. Kai siūlo darbdavys, tai pirmiausia pateikiamas pasiūlymas dirbti pakeistomis sąlygomis, bent jau prieš 2 savaites (tiek, prieš kiek laiko turi būti darbuotojui paskelbtas jo darbo grafikas), nes DU mokėjimo sąlygų nekeičiate. Tuomet - darbuotojui sutikus, rašomas įsakymas, kuriame nurodote, jog keičiami tokie ir tokie punktai. DS - šio įsakymo pagrindu atliekami pakeitimai, nurodant, kurie DS punktai ir nuo kurios datos keičiami.

Nieko jūs čia nekeliate. Tai MMA, ir tiek.
Bet tam tikri veiksmai priklauso nuo to, ar jis pats prašo pakeisti DS sąlygas, ar darbdavys taip sugalvojo.

O kokiu pagrindu visa tai daroma? Jei darbuotojo prašymu, tai pakanka. Viskas gali būti viename įsakyme.

Kraujasiurbėms erkėms nėra skirtumo, prie ko siurbtis. Dar yra kelios jų stadijos. Lervos - mažytės, puola smulkius graužikus visokius, paskui būna nimfa, jau didesnė ir galiausiai pavirsta suaugusia.

Tos pačios... Berods, LT dvi rūšys tų kraugerių (iksodinių) erkių, bet visos jos puola ir gyvūnus, ir žmones. Būna ir įvairių dydžių, ir spalvų.

Gal ir gerai...
O dėl pirmumo: tai kaip jums atrodo, ar pirmiau pasirašoma DS, ar prašymas priimti į darbą?

Negerai. Juk rašiau: chronologine tvarka.
Prašymas priimti, įsakymas priimti, DS, po to DS sąlygų keitimai (prašymai, įsakymai, eilės tvarka), prašymas atleisti, įsakymas atleisti.

Gerai - tik tinkama tvarka susekite.

2012 metai dar nearchyvuojami.

Jei įsakymų originalai segami atskirai, tai jie ir bus suarchyvuoti atskirai.
Aš asmens bylose laikau personalo įsakymų patvirtintas kopijas. Tai tokios kopijos dedamos į archyvą.
Nesakau, kad jums būtina daryti tą patį. Taip pas mus daroma, tai vienas galimų variantų, nes kai kurių darbuotojų bylos neplonos, daug sąlygų keitimų ir pan. Taip patogiau atrasti, jei kam nors ko nors prireikia.
Daug kas viską atskirai archyvuoja (gal taip ir patogu, kai asmens bylos sudarytos iš nedaug dokumentų): darbo sutartys, įsakymai personalo klausimais ir t.t.

Jei formuojate asmens bylą, joje viskas turi būti susegta ir sunumeruota chronologine tvarka.

Kompensacija priklauso visais atvejais, net jei dirbta 1 dieną. Aišku, neskaitant tokių neatvykimų, kurie neįskaitomi į stažą. Na, pvz. priimtas darbuotojas taip ir nepasirodė darbe, buvo pravaikštose ir už jas atleistas. Tada jau nebus jokios kompensacijos...

Vadinasi, nemoka... Rodyklė - archyvavimo pagrindas... Reik jos klausyt.

O tai nėra įsakymų, DS sąlygų keitimų? Jei viena DS, tai atskira asmens byla net nesudaroma. DS archyvuojamos darbo sutarčių byloje.
Beje, prašymus priimti į darbą, atleisti vis dėlto palikome asmens bylose.

Jei tai tikrai naikintini dokumentai, kopijos ir pan., tai nebūtina. Tų, kurie saugomi 10 metų, ir kurie atrenkami naikinti, jau turi būti aktas.

Pas mus irgi buvo kažkada. Na, paskui gal dar 10 kartų brovėsi panašūs veikėjai, bet jau nebeužsiėmėm.
Nemažai ten jie pasidarbavo, miegamajam visą čiužinį išvalė ir t.t.
Buvo labai malonūs ir korektiški žmonės, vien už tai nelikau pikta. Ir kalbėjo kažkaip protingai, nelipo ant sprando, t-skant.

Taip, čia vienas tų variantų

O tu siaube...

O ar bent žino darbuotojas apie tokią galimybę?

Baustų tada, jei prašytų ir tada neleistumėte.
Įmonėje gali būti patvirtinta tvarka, kad darbuotojas juos galėtų perkelti ar pridėti prie atostogų.

Na taip, vadovaudamiesi prašymu ir parašote įsakymą. Visai nebūtina to segti prie įsakymo. Juk jei vadovaujatės kokiu nors darbo kodekso punktu, tai nesegate to kodekso prie įsakymo... Be to, prašymai, anot paskutinių konsultacijų su archyvų darbuotoja, išvis nesegami ir nesaugomi ilgojo saugojimo bylose.

Taupykit popierių

NPD prašymai - saugomi 10 metų, į ilgojo saugojimo bylas nededami.

Studijuokite:
www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_...

Reikia atskirai segti ilgojo ir trumpojo saugojimo dokumentus. Savo patogumui, aš į asmens bylas seguosi visų įsakymų kopijas, (priėmimo / atleidimo / DS sąlygų keitimo - patvirtintas, šios archyvuojamos), prašymų originalus. Į įsakymų bylas (atskirai segu atostogų, komandiruočių ir personalo klausimais) segu tik įsakymus, prašymų kopijų nesegu.

Jokių gimimo liudijimų ar banko sąskaitų. Turite atrinkti ilgo ir trumpesnio saugojimo dokumentus. Atostogos - trumpojo saugojimo, į ilgojo saugojimo bylas nededamos. Jūs gal pirmiau pasidomėkite, kas ir kaip archyvuojama, o tai paskui bus darbas dėl darbo... Tas žmogus, kuris tvarkė mums, nuolatos konsultavosi su valstybinio archyvo darbuotoja.
Mat, jei tektų priduoti, netvarkingai, netinkamai suarchyvuotų dokumentų nepriims. Tai geriau daryti taip, kad paskui nereikėtų perdarinėti...

Taip, jokių sąsagėlių, jokių metalų. Svarbu atrinkti nereikalingus dokumentus, kurie nededami į archyvą (pvz. asmens dokumentų kopijos ar pan.). Jei dedamos kopijos (pvz, diplomo, kuris reikalingas pareigoms užimti) - tai tik patvirtintos.