Kol kas dar gyva viltis, kad tai klaida ir bus ištaisyta. Priešingu atveju darbuotojai dalį atostogų kaups k.d., o dalį - d.d., kas švelniai tariant yra beprotiška.
Tartis galima dėl 36,4 k.d., nes susitarimu pabloginti negalima, o 1 d.d. apytiksliai lygi 1,4 k.d.

P.S. konkrečiai medikams vienodai, jie šakos kolektyvinę pasirašė ir lieka prie senos tvarkos.

Ne taip. Gali būti bemokslis, bet su vairuotojo teisėmis, ypač specifinių rūšių, kas reikš, kad turi specifinę kvalifikaciją, būtiną darbui dirbant atitinkamos technikos vairuotoju. Gali būti daktaras, bet dirbdamas valytoju vis tiek bus nekvalifikuotas, nes jo popieros darbe nereikia.

Ramiai reaguoti, su jumoru, galima juodu

Nežinau, iš kur tas pavyzdines gavot. Šiaip ką beparašysit, teisinės reikšmės tas neturės.

Tai aš gi ir sakau, kad konkrečiai šiuo aspektu nesikeitė

Nesąmonė, DK kalba apie 50 proc. nuo darbo užmokesčio, o ne nuo jokio "bazinio". Bet reikia atskirti darbo teisę nuo mokesčių teisės. Pagal DK gali būti mokama, bet DK nesprendžia apmokestinimo klausimų.
Būtų įdomu pamatyti VMI komentarus, bet jei logiškai, tai nematau kito varianto kaip tik lyginti kompensaciją su "statistiniais potencialiais dienpinigiais" pagal turinio viršenybės prieš formą principą. Priešingu atveju bele kam nustatysi kilnojamą pobūdį ir mokesčių nemokėsi.

Nuoroda neatsidaro...

Šiaip keitėsi, tik konkrečiai šiuo aspektu nepasikeitė.
2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 523 patvirtintas naujas Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašas, taikomas tiek tarnautojams, tiek darbuotojams. Jis pakeičia panaikintą 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimą Nr. 1365.
Esminis pasikeitimas - nebėra minimumo, darbo sutartyje galima susitarti bet kaip.

Aš apie direktoriaus skyrimą, atleidimą visai nieko nerašau, nes jo skyrimas ir atleidimas reguliuojamas ABĮ ar panašių įstatymų, o ne darbo teisės. Tik pavadavimą darbo tvarkos taisyklėse numatau, nes jis nenumatytas kituose įstatymuose.

Tai jei nebelieka, ką dar duosit? Čia tik susitaikyti su tokiu faktu lieka ir pagalvoti apie turto draudimą.
Darbuotojas pagal įstatymą yra ribotai atsakingas už bet kokią padarytą žalą, tam papildomai nieko daryti nereikia. Jei kažkoks turtas perduodamas konkrečiam darbuotojui, pvz., laptopas, įforminama buhalteriškai, laisvos formos perdavimo aktu, parašais turto žurnaluose ar pan.

Formaliai nebūtina, bet pasak LAT, tai požymis, kad darbuotojo prašymas neatitiko tikrosios valios. Jei nėra pilno pasitikėjimo tuo darbuotoju, aš paprastai rekomenduoju įteikti papildomą popierą, kad jis vis tiek turi teisę per 3 dienas persigalvoti ir priimsit atgal.

Panašiai, ten tokia gudri formuluotė, kad be pusės litro nesuprasi. Faktas, kad yra kažkokie apribojimai, bet jų turinys lieka nuomonių ir interpretacijų lygyje. Ir taip bus dar kaip minimum trejeta metų.

Dienos VDU * nepanaudų atostogų kiekis

Darbo tvarkos taisyklėse parašyti.

P. S. Taip pat galite parašyti, kad pas jus atostogos visiems suteikiamos k. d.

Tada rašyti tik įmonės pavadinimą.

v 2 su žodžiu imtinai

50 % DU

Jei detalizuotų neuždavinėčiau klastingų klausimų, o dabar galima ir taip, ir kitaip aiškinti.

Kaupimo tikslu ar suteikimo tikslu?

Visus "atleido", nutarimo pavadinimas klaidinantis, atkreipkit dėmesį į naujo aprašo pavadinimą ir 1 punktą.

1.1 UAB Senukai Lietuva.
4. Vidutinė savaitinė darbo laiko norma - 40 val.

Nauja dienpinigių tvarka leidžia mokėti bet kokius dienpinigius intervale nuo cento iki vyriausybės nustatyto max dydžio:
www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/539c24905cd..."> www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/539c24905cd...

Neįmanoma, bet įmanoma prognozuoti sankcijas, vienu ir kitu variantu.
Dėl einamojo mokėjimo juokingi delspinigiai, galima ignoruoti, o vat pabandžius susitarimu pratęsti terminą su atleidžiamu darbuotoju ir teismui hipotetiškai nusprendus, kad bloginti nebuvo galima, iš paskos automatu seks VDU už neatsiskaitymo laikotarpį (ši sankcija liko nepakitusi ir toliau nepriklauso nuo darbdavio kaltės).
Atitinkamai primygtinai rekomenduoti vengti atidėti atsiskaitymą su atleidžiamu darbuotoju daugiau 10 d.d.
T.y. visada galvoti, o kas nutiks, jei būsiu neteisus, ir stengtis rinktis potencialiai mažiau žalingus sprendimus.

T.y. turi daugmaž tokią pačią vertę, kaip VDI konsultacijos.
Jei nežinai, kaip tiksliai elgtis (o su nauju kodeksu praktiškai visais klausimais taip), rinkis variantą, kurio galima žala mažesnė.

Koks skirtumas, ką VDI konsultuoja. Teismams jų nuomonė iki lemputės.
Šiuo konkrečiu atveju klaida nesukels didelių finansinių pasekmių, todėl manyčiau, kad galima, bet geriau vengti.

Jei tikrai, tikrai nesiskiria, tada užteks DS, bet tai itin mažai tikėtina.

Pvz.,
- darbo sutartyje rašome "400 EUR bazinis mėnesinis darbo užmokestis, papildoma darbo užmokesčio dalis apskaičiuojama pagal Darbdavio įmonėje galiojančius darbo teisės aktus"
- pranešime apie darbo sąlygas rašome "400 EUR bazinis mėnesinis darbo užmokestis, papildoma darbo užmokesčio dalis 1,5 proc. nuo darbuotojo registruotų pardavimų minus pardavimai su registruotais trūkumais".

Tada bazinį galėsit pakeist tik su darbuotojo sutikimu, o kintamą dalį galėsit keisti vienašališkai be sutikimo, pvz., prireikus pakoreguoti formulę.

DK 3 str. 8 d. sako "Darbdavio ir darbo tarybos susitarimų, vietinių norminių teisės aktų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir kitų valstybės institucijų norminių teisės aktų nuostatos negali pabloginti darbuotojų padėties, palyginti su ta, kurią nustato šis kodeksas ir įstatymai, išskyrus šių teisės aktų nustatytas išimtis."
Pabloginti negali, reiškia kitaip tik į trumpesnę pusę, galbūt nebent dideles algas gaunantiems. Nesakau, kad būtinai taip, tik pateikiu alternatyvų supratimo būdą.

Kam tie laikotarpiai? Vis tiek privalu naudoti FIFO principu (negali naudoti einamųjų, kol neišnaudojai praėjusių), kitaip pažeistum darbuotojo teises. O FIFO principu visada lieka sukauptos už paskutinius metus.

Nežinau, teisinis vakuumas, galima pildyti, o galima ir padusti