Priklauso. O paskaičiuoti galima su exceline lentele, kuri įdėta pora žinučių atgal.

Gal kas nors gali pakomentuoti tokį pavyzdį?
" 2004 m. įmonė gavo kaip dotaciją pastatą, kurio vertė - 30 00 Lt. Pastatą ji pradėjo naudoti tais pačiais metais ir naudos 3 metus.
Per metus:
D 1210 Įsigyjimo savikaina 30 000
K 3511 Gautos dotacijos 30 000

D 6115 IT nusidėvėjimo sąnaudos 10 000
K 1218 IT nusidėvėjimas 10 000

D 3511 Gautos dotacijos 10 000
K 6115 IT nusidėvėjimo sąnaudos 10 000

IT nusidėvėjimo sąnaudos didina apmokestinamąjį pelną"

Kaip tos sąnaudos gali didinti, jei jų metų galui nebelieka? Susidengia pagal pateiktą schemą. Ar aš kažko neįžvelgiu?

Pernai ir aš turėjau dotaciją, kuria reikėjo mažinti praeito laikotarpio sąnaudas. Tada tas sąnaudas greitai iškeliau į ateinančių laikotarpių sąnaudas (dar nebuvo padarytas balansas).

Subsidijos ir dotacijos nėra kelių mokesčio objektas.

Niekada neturėjau reikalų su exceliu, bet gyvenimas priverčia.

Sebestijonai, žiūrinėju tavo įdėtas exceliniu žurnalus. Darbinės atskaitomybės lentelėje errorai su formulėm - taip suprantu, reikia pasirinkti failus su atlyginimų, mokesčių ir kt. lentelėmis. Ar kitaip kažkaip reikia taisyti formules?
Atsiprašau, jei pasirodysiu visiška nemokša.

www.paciolis.lt/?cid=1528&details=1

Vat ir man įdomu dėl valiutos pasirinkimo.
Kad geriausia imti ta valiuta, kuria gauni pajamas, girdėjau - išvengiama konvertavimo išlaidų. Jei dabar pajamos litais - paskola apsimoka imti litais. Bet kaip bus po 2007 metų, kai bus įvestas euras? Na, jei neįves 2007 m., įves vėliau. O dauguma būsto paskolų yra ilgalaikių - 20 -30 metų. Didžiąją dalį to laikotarpio pajamos bus gaunamos eurais. Taigi...

Manau, atlyginimo pasikeitimas turi atsispindėti darbo sutartyje. Reikėtų pakeisti mėnesinį atlyginimą, o susidariusį skirtumą už praėjusį laikotarpį galima išmokėti "per priedus".

Aš draudimo įmokas parodau algalapyje: priskaičiuoju ir iškarto atskaitau - pervedu draudimo kompanijai. Taip palengvinu įmokų Sodrai ir garantiniam fondui apskaitą; korespondencijos lygiai tos pačios kaip ir su kitom pajamom, susijusiom su darbo santykiais. Tik neišskaičiuojamas GPM.

Nesuprantu kur čia kabliukai. Net neabejojiu, kad internetinis puslapis (jei jis atitinka reikiamas sąlygas) priskiriamas IT.
Šiaip yra straipsnis AAMA 2004m Nr.32. "Interneto svetainės mokestiniai ypatumai" /Alma Kvedarienė. Manau ten galima rasti išsamų paaiškinimą.

Buhalteriui valdiškas automobilis ? Nu geras....
Ir aš noriu

Dėl demonstravimo vietos, tai gal per toli užgriebiau. Bet pačios paslaugos įvardinimas keblus. Jei reklama - vienas straipsnis, jei klipo kūrimas - kitas 13str.5 d.(klinojamų daiktų aptarnavimas).
Buvo Lietuvos kinos studijos paklausimas VMI dėl filmų kūrimo. Oficialiam atsakyme tokias paslaugas prilygino gamybai (užsakovas duoda medžiagą, šiuo atveju informaciją kažkokią, logotipus dar kažką, o paslaugos tiekėjas sukuria produktą).
Dėl paslaugų įvardinimo reikėtų kreiptis į statistiką.

Tai va, aš ir žiūrinėju 13 str. Kas ten per klipukas? Gal reklaminis? O kur jis demonstruosis? LT ar toje valstybėje narėje?

Aš daryčiau taip.
Užsipajamuočiau kurą, pirkimo PVM nuo kuro, o maisto prekių vertę ir PVM nuo tų prekių pagal buhalterinę pažymą priskirčiau kaip gautiną sumą iš darbuotojo. Darbuotojas įneštų pinigus ir pasidengtų jo įsiskolinimas.

Jei tesingai suprantu, klausimas ar paslauga bus apmokestinama PVM. Reikia nustatyti, ar ta paslauga yra PVM objektas ar ne. Tam reikia žinoti, kokiam ūkio vienetui parduodama paslauga ( ES valstybės narės ar ne), ar tas ūkio vienetas yra PVM mokėtojas ar ne.
Trūksta informacijos.

Na žinote, pasakyti daug ką galima. Bet jei tai yra parašyta ir patvirtinta parašais - tada kita reikalas.
Apmokėjimo sąlygas ūkiniai vienetai aptaria sudarinėdami sutartis. Tačiau, nesumeluosiu turbūt, ir apibrėžia bent jau bendrus atsiskaitymo principus (jei nėra sudaryta sutarties konkrečiu atveju).
O dėl materialinės atsakomybės - ar buvo pasirašyta darbdavio ir darbuotojo materialinės atsakomybės sutartis? arba bent kokios vidaus taisyklės, kur būtu apibrėžti pardavimo principai?
Jei tokių nėra - nieko šefas negali padaryti. Žodinis pasakymas negalioja.
Darbuotojas nebuvo supažindintas su tvarka ir atsakomybe (raštu!) - kaltės nėra.

Įdedu vieną raštą. Manau, turėtų padėti dėl PVM
comments.vmi.lt/pdbw.nsf/0/9FA90D0FA6D5FE24422...

Dėl apskaitos - viskas užbalansinėje. Nurašymas pagal darbų aktus.
O dėl sąskaitų išrašymo užsieniečiams - reikia vadovautis sutartimi. Jei gaunat sutartą atlygį už darbus - vienaip, jei gaunat kompensaciją - kitaip. Tam rašte yra aprašytos situacijos.

Kopijavimo aparatą galima priskirti prie periferinės kompiuterinės įrangos, jei jis atlieka tam tikras funkcijas. Čia jau techniniai dalykai, specialisto reiktų klausti.
...mes kopijuoklį priskirėm būtent prie komp. technikos.

Sveiki,
Gal kas žino norminį aktą, kuris reglamentuotu ilgalaikio turto įvedimo i eksploataciją procedūrą ir atsakingų asmenų paskyrimą.
Skubiai reikia pagalbos.Susikirto nuomonės, kas už ką atsakingas. Viena įmonė kratosi tokio darbo, kaip inventorinio Nr. suteikimas. Skaito, kad tai audito darbas.
Įtariu, kad tai turi būti įmonės apskaitos politikoje apibrėžta, bet gal yra kokių kitų groznų rašų?
Būsiu dėkinga.

Sąlyga atskaitymui (50%) yra susieta su MMA. Jei darbo sutartyje numatyta 500 Lt. ir alga niekad nesukeičia, tai tada (pagal wolf) skolos dengimo su 50% ar tuo labiau 70% paskaičiavimais niekad ir nebus. Liks tik 50% pagal DK 225 str.?
Tai kam įvedinėti tokią durną sistemą? Vistiek ją galima niekada gyvenime nesinaudoti.
Dar noriu sužinoti, iš kurios sąvokos vykdomąjame rašte galima suprasti, kad kalbama apie išmokėtinas sumas, kai lyginama su MMA.

Vadinasi, reikia prie skolos kas mėnesi pridėti 2X125 Lt
O toliau prasideda skolos dengimo procesas (taip pat kas mėn, jei yra priskaičiuotas DU)

Pirma surandam 50% nuo 500 Lt. (1MMA) Pirma atskaitom GPM ir sodros 3% ir tada surandam tuos 50%. Maždaug taip: 415,70 X 50%=207,85 Lt.
Toliau lyginam 1MMA su faktiniu užmokesčių (600Lt)
Jei 1MMA po mokesčių sudaro 415,70, tai faktinė alga (-290 Lt) - 479,70 Lt.
Skirtumas - 64 Lt. Vat iš šitos sumos reikia rasti 70%, bus - 44,80 Lt.
Sudedam 50% ir 70%, t.y. 207,85+44,80=252,65.
Gauta suma dengiamas įsiskolinimas. Kaip matosi iš sumos, tie 7000 dar negreitai ištirps.
Dėl 10% mačiau komentarus aukščiau.

Tačiau DK apsaugo darbuotoją ir neleidžia atimti iš jo daugiau negu 50% algos. Taip kad šiuo atveju skolą galima dengti tik tokia suma 239,85 Lt.
Taigi, bendra skola po biški augs...

Nezinau, ar gali darbo laikas taip "plaukioti". Darbo laiką galima sutrumpinti, bet tik nepažeidžiant DK. Tačiau DU tikrai negali būti apribotas procentais. Turi būti mokama nemažiau minimalaus valandinio atlyginimo.
Dėl kompensacijos, tai ji skaičiuojama neatsižvelgiant į darbo sutarties terminą. Čia jau nieko nepadarysi.
Vidutinį atlyginimą reiktų skaičiuoti nuo paskutinių trijų mėn. Na..šiuo atveju patarčiau imti minimalią algą ir dalinti iš darbo dienų per mėn.

Man tai įdomu, kokia sutartis sudaryta su ta darbuotoja, kad ji be atlyginimo sėdi pusę metų. Reikia pažiūrėti, ką DK šneka apie darbo sutartis ir kompensacijas.

Taip, visiškai teisingai. Tu darai darbuotojui (šiuo atveju direktoriui) paslaugą - sulaikai iš jo atlyginimo sumą ir pervedi draudimo bendrovei.
Tokiu atveju reikia turėti darbuotojo raštišką prašymą daryti tokiu pavedimus. Apsidraudimu.
Jokių mokesčių papildomai nereikia skaičiuoti. Viskas paskaičiuota iki tos sumos (draudimo įmokos) sulaikymo.

O aš suprantu, kad nėra jokių skirtingų darbo sutarčių. Yra įmonė, kuri vykdo projektą. Yra įmonės darbuotojai su kuriais sudarytos DS. Darbuotojams paskyrė vykdyti projektus. Jeigu projektų terminai reikalauja - darbuotojai dirba viršvalandžius ir gauna iš įmonės lėšų apmokėjimą už juos. Čia kito varijanto nėra. Nebet prie projekto galima priskirti papildomą darbuotoją ir išvengti viršvalandžių.
Del antraeilių DS tai reikia žiūrėti į darbo pobūdį. Jei darbas prie projekto toks pats kaip numatyta DS - nėra pagrindo sudarinėti papildomos DS.
Tokia mano nuomonė.

Apie subsidijų ir dotacijų apskaitą buvo Kosto Valužio straipsniai AAMA laikraštuke. Pažiūrėkite 2003 04 22 Nr.15. straipsnis "Paramos bei dotacijų, gaunamų iš valstybės bei Europos Sąjungos fondų, apskaita". Rašoma ir apie apskaitą ūkininko ūkyje.

Greičiau ne įsakymas, o darbuotojo(ų) prašymas. O buhalterija turėtų "susipažinti" ar kažkas panašaus.
Mes atlyginimus pervedame į a/s pagal žodinį susitarimą

Laba diena,
Padėkit išsiaiškiti tokią situaciją:
Negyvenamų patalpų nuoma kitos ES valstybės narės ar užsienio šalies vienetui. Nuomuoja Lietuvos juridinis asmuo, PVM mokėtojas. Kaip su PVM, kai suteikiamos nuomos paslaugos ES valstybes narės vienetui, įsiregistravusiam savo valstybėje PVM mokėtoju? O nuoma užsienio vienetui? Ir kaip su veiklos mišrumu, jis atsiranda abiem atvejais?
Dėkoju iš anksto.

tax.lt/postx5084-0-20.html&sid=eb0941...
Žiūrėti paskutinį postą.

Kiekvieno lito skirti į sąnaudas nereikės, jei tai nebus remontas, "kuris pailgina turto naudingo tarnavimo laiką arba pagerina jo naudingąsias savybes". Remontai atliekami ir tokiam tikslui, kaip išlaikyti/atsatyti buvusias naudingąsias savybes ir kad nesumažėtų tarnavimo laikas.
Remotuojam, neperlenkiam lazdos ir priskiriam sąnaudom iš karto.
Man atrodo, jau kažkur buvo apie tai diskutuota, tik nerandu greitai.

Traktuoti galima įvairiai. Gali apskaityti kaip gautiną sumą (D 256).
Bet vistiek tai bus tavo turtas, už kurį tu pirksi prekes.

D 22xx Išankstiniai apmokėjimai
K 54XX Kitos ypatingos pajamos

[quote="Reta"]Įmonėje B įsigijome prekių reprezentacijai už 70Lt su PVM.Išrašyta PVM s.f. - 70 Lt. Sumokame kuponu ir 30 Lt grynais (atsk.asmuo), kasos ap.čekyje nurodyta : kuponas 40 Lt, Grynais 30Lt./quote]

Fiksuojamas pirkimas:

K Skola tiekėjui 70
D Reprezentacinės 30
D Neleidžiami atskaitymai 40

Apmokėjimas:

D Skola tiekėjui 70
K Pinigai 30
K Išankstiniai apmokėjimai 40

Taip manau. Jei ką, pataisykit.
P.S. pagal seną SP.