Tax.lt narys Tininga
- Tax.lt narys nuo
- 2006-08-18
- Tininga
- forume parašė 50023 žinučių
Naujausios žinutės:
2018-05-16 17:53
Įvairūs »
Darbuotojo atleidimas »
#1392128
Na, dar įdedu LAT poziciją, paaiškinimas pagal senąjį kodeksą, bet naujame DK liko ta pati esmė - darbuotojo iniciatyva, jo valia.
Jonas GRICIUS
Valstybinės darbo inspekcijos
Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus vedėjas
„Darbuotojas parašė prašymą atleisti jį iš darbo pačiam prašant po 14 darbo dienų. Įmonė sutiko darbuotoją atleisti pagal DK 127 straipsnį. Nepraėjus 14 darbo dienų laikotarpiui, darbuotojas susirgo. Ar įmonė turi laukti, kol pasibaigs darbuotojo laikinasis nedarbingumas, ar gali atleisti sutartą dieną, jei darbuotojas sutinka, išreiškia pageidavimą būti atleistas sutartą dieną? Jei šiuo atveju darbuotoją galima atleisti jo laikino nedarbingumo laikotarpiu, ar reikalingi papildomi dokumentai, pvz., darbuotojo sutikimas jį atleisti ligos metu?“
DK 127 str. 1 dalyje įtvirtinta darbuotojui teisė nutraukti neterminuotą, taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raštu įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš 14 darbo dienų. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas ir kitoks įspėjimo terminas, bet jis negali viršyti vieno mėnesio. Įspėjimo terminui pasibaigus, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o darbdavys privalo įforminti darbo sutarties nutraukimą ir atsiskaityti su darbuotoju. DK 131 str. 1 d. 1 punkte reglamentuotas draudimas įspėti ir atleisti darbuotoją laikino nedarbingumo laikotarpiu (DK 133 str.), taip pat jo atostogų metu, išskyrus DK 136 str. 1 dalyje nustatytus atvejus. Ši teisinė norma yra skirta darbuotojo apsaugai, todėl toks draudimas taikomas, kai darbdavys savo iniciatyva nori atleisti darbuotoją ir netaikomas, kai darbo sutartis nutraukiama kitais pagrindais, be kita ko, darbuotojo valia (2004 m. birželio 23 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑391/2004 m.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. lapkričio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2004 taip pat išaiškino šios normos taikymą tuo atveju, kai darbuotojas išreiškia valią nutraukti darbo sutartį savo noru nedarbingumo laikotarpiu. Teismas šios normos taikymą aiškino, vadovaudamasis DK 10 straipsnyje nustatytais principais, sistemiškai su DK 127 str. 1 dalimi, ir konstatavo, kad darbo sutarties nutraukimui DK 127 str. 1 dalies pagrindu draudžiančioji nuostata netaikytina, jei darbuotojas neišreiškė valios jam ją taikyti. Taigi, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį nuo darbuotojo prašyme nurodytos datos, nes prašyme yra išreikšta darbuotojo valia atleisti jį iš darbo. Jei prašyme atleisti iš darbo darbuotojas nenurodė, kad ligos ar laikino nedarbingumo atveju jo atleisti negalima (naudodamasis DK 131 str. 1 dalies dispozicijoje numatyta apsauga) ir atleidimo terminas turi būti perkeltas į kitą dieną po ligos, toks prašymas tenkintinas. Darbdavys, nesant darbuotojo prašymo nukelti atleidimo datą, neprivalo ir neturi teisės savo iniciatyva nukelti atleidimo datos ir atleisti darbuotoją po jo nedarbingumo laikotarpio pabaigos. Taigi, nėra būtini papildomi darbuotojo sutikimą dėl atleidimo jo nedarbingumo laikotarpiu patvirtinantys dokumentai.
Jonas GRICIUS
Valstybinės darbo inspekcijos
Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus vedėjas
„Darbuotojas parašė prašymą atleisti jį iš darbo pačiam prašant po 14 darbo dienų. Įmonė sutiko darbuotoją atleisti pagal DK 127 straipsnį. Nepraėjus 14 darbo dienų laikotarpiui, darbuotojas susirgo. Ar įmonė turi laukti, kol pasibaigs darbuotojo laikinasis nedarbingumas, ar gali atleisti sutartą dieną, jei darbuotojas sutinka, išreiškia pageidavimą būti atleistas sutartą dieną? Jei šiuo atveju darbuotoją galima atleisti jo laikino nedarbingumo laikotarpiu, ar reikalingi papildomi dokumentai, pvz., darbuotojo sutikimas jį atleisti ligos metu?“
DK 127 str. 1 dalyje įtvirtinta darbuotojui teisė nutraukti neterminuotą, taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raštu įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš 14 darbo dienų. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas ir kitoks įspėjimo terminas, bet jis negali viršyti vieno mėnesio. Įspėjimo terminui pasibaigus, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o darbdavys privalo įforminti darbo sutarties nutraukimą ir atsiskaityti su darbuotoju. DK 131 str. 1 d. 1 punkte reglamentuotas draudimas įspėti ir atleisti darbuotoją laikino nedarbingumo laikotarpiu (DK 133 str.), taip pat jo atostogų metu, išskyrus DK 136 str. 1 dalyje nustatytus atvejus. Ši teisinė norma yra skirta darbuotojo apsaugai, todėl toks draudimas taikomas, kai darbdavys savo iniciatyva nori atleisti darbuotoją ir netaikomas, kai darbo sutartis nutraukiama kitais pagrindais, be kita ko, darbuotojo valia (2004 m. birželio 23 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑391/2004 m.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. lapkričio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2004 taip pat išaiškino šios normos taikymą tuo atveju, kai darbuotojas išreiškia valią nutraukti darbo sutartį savo noru nedarbingumo laikotarpiu. Teismas šios normos taikymą aiškino, vadovaudamasis DK 10 straipsnyje nustatytais principais, sistemiškai su DK 127 str. 1 dalimi, ir konstatavo, kad darbo sutarties nutraukimui DK 127 str. 1 dalies pagrindu draudžiančioji nuostata netaikytina, jei darbuotojas neišreiškė valios jam ją taikyti. Taigi, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį nuo darbuotojo prašyme nurodytos datos, nes prašyme yra išreikšta darbuotojo valia atleisti jį iš darbo. Jei prašyme atleisti iš darbo darbuotojas nenurodė, kad ligos ar laikino nedarbingumo atveju jo atleisti negalima (naudodamasis DK 131 str. 1 dalies dispozicijoje numatyta apsauga) ir atleidimo terminas turi būti perkeltas į kitą dieną po ligos, toks prašymas tenkintinas. Darbdavys, nesant darbuotojo prašymo nukelti atleidimo datą, neprivalo ir neturi teisės savo iniciatyva nukelti atleidimo datos ir atleisti darbuotoją po jo nedarbingumo laikotarpio pabaigos. Taigi, nėra būtini papildomi darbuotojo sutikimą dėl atleidimo jo nedarbingumo laikotarpiu patvirtinantys dokumentai.
2018-05-16 17:36
Įvairūs »
Darbuotojo atleidimas »
#1392124
wolf rašė:
Be kurio atveju 65 str. išimtis numatyta tam atveju kai DS nutraukiama darbuotojo iniciatyva Suėjus term. DS terminui (terminuotos DS terminas pasibaige,bet dardavys jo neatleidžia, bet darbuotojas nenori toliau dirbti) - būtent apie tai punktas.
Tikrai su jumis šį kartą nesutinku. 
Darbuotojo iniciatyva yra 55 str. ir 56 str. - apie šiuos straipsnius ir kalba 65 str.
wolf rašė:
Be kurio atveju 65 str. išimtis numatyta tam atveju kai DS nutraukiama darbuotojo iniciatyva Suėjus term. DS terminui (terminuotos DS terminas pasibaige,bet dardavys jo neatleidžia, bet darbuotojas nenori toliau dirbti) - būtent apie tai punktas.
Darbuotojo iniciatyva yra 55 str. ir 56 str. - apie šiuos straipsnius ir kalba 65 str.
2018-05-16 17:34
Įvairūs »
Darbuotojo atleidimas »
#1392123
Dar Merits atsakymas:
Klausimas
Darbuotojas 2017-07-31 parašė prašymą 2017-09-01 atleisti iš darbo, taip pat pateikė prašymą išleisti kasmetinių atostogų nuo 2017-08-01 iki 2017-08-22. Darbdavys abu prašymus patenkino. Atostogų laikotarpiu darbuotojas patyrė traumą namuose ir turi nedarbingumo pažymėjimą. Ar galima pagal Darbo kodeksą, galiojantį nuo 2017-07-01, atleisti darbuotoją iš darbo pagal jo 2017-07-31 prašymą?
MERITS atsakymas
Darbo kodekso 65 str. 6 dalyje nurodyta:
„Jeigu darbo sutarties pasibaigimo dieną (išskyrus, kai darbo sutartis nutraukiama šalių susitarimu arba darbuotojo iniciatyva, suėjus terminuotos darbo sutarties terminui arba pasibaigus darbdaviui) darbuotojas yra laikinai nedarbingas arba išėjęs jam suteiktų atostogų, darbo santykių pasibaigimo diena nukeliama iki laikinojo nedarbingumo arba atostogų pabaigos, <...>. Tokiu atveju darbo santykių pasibaigimo diena atitinkamai laikoma pirmoji darbo diena po laikinojo nedarbingumo ar atostogų pabaigos <...>.“
Taigi, atleidimo diena nukeliama į pirmą dieną po ligos ar atostogų, išskyrus atvejus, kai darbo sutartis nutraukiama:
1) šalių susitarimu (DK 54 str.);
2) darbuotojo iniciatyva (DK 55 ir 56 str.);
3) suėjus terminuotosios darbo sutarties terminui (DK 69 str. 1 d.);
4) pasibaigus darbdaviui.
Taigi tuo atveju, jeigu darbuotojas iš darbo atleidžiamas pagal DK 55 straipsnį – jo pareiškimu (prašymu), darbo sutarties pasibaigimo diena neturėtų būti perkeliama į pirmą dieną po ligos ar atostogų. Darbo sutartis turėtų būti nutraukta darbuotojo pareiškime nurodytą dieną, t. y. 2017-09-01.
Klausimas
Darbuotojas 2017-07-31 parašė prašymą 2017-09-01 atleisti iš darbo, taip pat pateikė prašymą išleisti kasmetinių atostogų nuo 2017-08-01 iki 2017-08-22. Darbdavys abu prašymus patenkino. Atostogų laikotarpiu darbuotojas patyrė traumą namuose ir turi nedarbingumo pažymėjimą. Ar galima pagal Darbo kodeksą, galiojantį nuo 2017-07-01, atleisti darbuotoją iš darbo pagal jo 2017-07-31 prašymą?
MERITS atsakymas
Darbo kodekso 65 str. 6 dalyje nurodyta:
„Jeigu darbo sutarties pasibaigimo dieną (išskyrus, kai darbo sutartis nutraukiama šalių susitarimu arba darbuotojo iniciatyva, suėjus terminuotos darbo sutarties terminui arba pasibaigus darbdaviui) darbuotojas yra laikinai nedarbingas arba išėjęs jam suteiktų atostogų, darbo santykių pasibaigimo diena nukeliama iki laikinojo nedarbingumo arba atostogų pabaigos, <...>. Tokiu atveju darbo santykių pasibaigimo diena atitinkamai laikoma pirmoji darbo diena po laikinojo nedarbingumo ar atostogų pabaigos <...>.“
Taigi, atleidimo diena nukeliama į pirmą dieną po ligos ar atostogų, išskyrus atvejus, kai darbo sutartis nutraukiama:
1) šalių susitarimu (DK 54 str.);
2) darbuotojo iniciatyva (DK 55 ir 56 str.);
3) suėjus terminuotosios darbo sutarties terminui (DK 69 str. 1 d.);
4) pasibaigus darbdaviui.
Taigi tuo atveju, jeigu darbuotojas iš darbo atleidžiamas pagal DK 55 straipsnį – jo pareiškimu (prašymu), darbo sutarties pasibaigimo diena neturėtų būti perkeliama į pirmą dieną po ligos ar atostogų. Darbo sutartis turėtų būti nutraukta darbuotojo pareiškime nurodytą dieną, t. y. 2017-09-01.
2018-05-16 17:33
Įvairūs »
Darbuotojo atleidimas »
#1392122
wolf rašė:
Niekada anksčiau pagal 127 str. neatleisdavome Ligos metu. Būtent kad ir anskčiau galiojo termino nukelimas į pirmą po ligos dieną. Atostogos, kas kita nes tai darbuotojo valia jis pasiima atostogas, nori išeiti atostogos nutraukiamos ir forminamas ateldimas čia viskas neproblematiška, liga tai privestinis dalykas.
Mes taip pat to nedarydavome - suderindavome su darbuotoju, paaiškindavome ligos išmokos mokėjimo aspektus ir pan. 
Tačiau darbdavys gali atleisti, neprivalo atidėti atleidimo datos po ligos, ypač, jei darbuotojas to neprašo.
wolf rašė:
Niekada anksčiau pagal 127 str. neatleisdavome Ligos metu. Būtent kad ir anskčiau galiojo termino nukelimas į pirmą po ligos dieną. Atostogos, kas kita nes tai darbuotojo valia jis pasiima atostogas, nori išeiti atostogos nutraukiamos ir forminamas ateldimas čia viskas neproblematiška, liga tai privestinis dalykas.
Tačiau darbdavys gali atleisti, neprivalo atidėti atleidimo datos po ligos, ypač, jei darbuotojas to neprašo.
2018-05-16 17:25
Įvairūs »
Darbuotojo atleidimas »
#1392119
Papildysiu savo nuomonę:
Kaip su darbuotoju nutraukti darbo sutartį, jeigu darbuotojas yra nedarbingas ar išėjęs atostogų?
Jurgita Judickienė
Jurgita Judickienė, Verslo ginčų advokatų kontora JUREX
Paskelbta 2017.08.24
Jeigu darbo sutartis nutraukiama darbuotojo iniciatyva (DK 55 str., DK 56 str.), šalių susitarimu (DK 54 str.), pasibaigus terminuotai darbo sutarčiai (DK 69 str.) arba pasibaigus darbdaviui (DK 57 str. 1 d. 5 p.), darbo sutarties nutraukimas įforminamas paskutinę jos galiojimo dieną nepriklausomai nuo darbuotojo buvimo darbe.
Nutraukiant darbo sutartį kitais DK nustatytais pagrindais, jeigu planuojamą nutraukimo dieną darbuotojo nėra darbe dėl atostogų ar laikinojo nedarbingumo, atleidimo diena yra perkeliama į pirmąją dieną po laikinojo nedarbingumo ar atostogų pabaigos.
Kaip su darbuotoju nutraukti darbo sutartį, jeigu darbuotojas yra nedarbingas ar išėjęs atostogų?
Jurgita Judickienė
Jurgita Judickienė, Verslo ginčų advokatų kontora JUREX
Paskelbta 2017.08.24
Jeigu darbo sutartis nutraukiama darbuotojo iniciatyva (DK 55 str., DK 56 str.), šalių susitarimu (DK 54 str.), pasibaigus terminuotai darbo sutarčiai (DK 69 str.) arba pasibaigus darbdaviui (DK 57 str. 1 d. 5 p.), darbo sutarties nutraukimas įforminamas paskutinę jos galiojimo dieną nepriklausomai nuo darbuotojo buvimo darbe.
Nutraukiant darbo sutartį kitais DK nustatytais pagrindais, jeigu planuojamą nutraukimo dieną darbuotojo nėra darbe dėl atostogų ar laikinojo nedarbingumo, atleidimo diena yra perkeliama į pirmąją dieną po laikinojo nedarbingumo ar atostogų pabaigos.
2018-05-16 17:11
Įvairūs »
Darbuotojo atleidimas »
#1392117
wolf rašė:
Būtent nesiklaidinkime "išskyrus" GABALUS reikia skaityti, pilnai o ne atskirais žodžias: čia kalbama apie terminuotos sutarties nutraukimą.
(išskyrus, kai darbo sutartis nutraukiama šalių susitarimu ARBA darbuotojo iniciatyva, suėjus terminuotos darbo sutarties terminui ARBApasibaigus darbdaviui)
Terminuotos sutarties pasibaigimas ir darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva yra skirtingi dalykai. O tam, kad pasibaigtų terminuota DS, nereikia jokios darbuotojo iniciatyvos.
Pagal DK 55 str., darbuotojo iniciatyva, - atleisti nedarbingumo metu galima. Taip buvo ir anksčiau, taip liko ir dabar.
wolf rašė:
Būtent nesiklaidinkime "išskyrus" GABALUS reikia skaityti, pilnai o ne atskirais žodžias: čia kalbama apie terminuotos sutarties nutraukimą.
(išskyrus, kai darbo sutartis nutraukiama šalių susitarimu ARBA darbuotojo iniciatyva, suėjus terminuotos darbo sutarties terminui ARBApasibaigus darbdaviui)
Pagal DK 55 str., darbuotojo iniciatyva, - atleisti nedarbingumo metu galima. Taip buvo ir anksčiau, taip liko ir dabar.
2018-05-16 17:00
Įvairūs »
Darbuotojo atleidimas »
#1392115
Melaja rašė:
bet dabar galvoju, gaus jis nedarbingumą iš sodros, jei bus nutraukta DS.
Iki penktosios dienos po atleidimo.
Jei numanoma, kad nedarbingumas tęsis ilgiau, ir norite žmogui gerą "darbą" padaryti, tai galite su juo suderinti, kad atleidimo data atidedama iki nedarbingumo pabaigos.
Melaja rašė:
bet dabar galvoju, gaus jis nedarbingumą iš sodros, jei bus nutraukta DS.
Jei numanoma, kad nedarbingumas tęsis ilgiau, ir norite žmogui gerą "darbą" padaryti, tai galite su juo suderinti, kad atleidimo data atidedama iki nedarbingumo pabaigos.
2018-05-16 16:58
Įvairūs »
Darbuotojo atleidimas »
#1392114
wolf rašė:
6. Jeigu darbo sutarties pasibaigimo dieną (išskyrus, kai darbo sutartis nutraukiama šalių susitarimu arba darbuotojo iniciatyva, suėjus terminuotos darbo sutarties terminui arba pasibaigus darbdaviui) darbuotojas yra laikinai nedarbingas arba išėjęs jam suteiktų atostogų, darbo santykių pasibaigimo diena nukeliama iki laikinojo nedarbingumo arba atostogų pabaigos, o darbuotojams, slaugantiems vaiką iki šešiolikos metų, sergantį sunkiomis ligomis, kurių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, dar du mėnesius po laikinojo nedarbingumo pabaigos. Tokiu atveju darbo santykių pasibaigimo diena atitinkamai laikoma pirmoji darbo diena po laikinojo nedarbingumo ar atostogų pabaigos arba pirmoji diena pasibaigus dviejų mėnesių laikotarpiui po laikinojo nedarbingumo pabaigos.
Nesiklaidinkime - paryškinau atitinkamą citatos tekstą.
wolf rašė:
6. Jeigu darbo sutarties pasibaigimo dieną (išskyrus, kai darbo sutartis nutraukiama šalių susitarimu arba darbuotojo iniciatyva, suėjus terminuotos darbo sutarties terminui arba pasibaigus darbdaviui) darbuotojas yra laikinai nedarbingas arba išėjęs jam suteiktų atostogų, darbo santykių pasibaigimo diena nukeliama iki laikinojo nedarbingumo arba atostogų pabaigos, o darbuotojams, slaugantiems vaiką iki šešiolikos metų, sergantį sunkiomis ligomis, kurių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, dar du mėnesius po laikinojo nedarbingumo pabaigos. Tokiu atveju darbo santykių pasibaigimo diena atitinkamai laikoma pirmoji darbo diena po laikinojo nedarbingumo ar atostogų pabaigos arba pirmoji diena pasibaigus dviejų mėnesių laikotarpiui po laikinojo nedarbingumo pabaigos.
Nesiklaidinkime - paryškinau atitinkamą citatos tekstą.
2018-05-16 16:48
Įvairūs »
Darbuotojo atleidimas »
#1392111
Melaja rašė:
Turiu prašymą atleisti 18 d. paimtas biletenis 14-23 d. Galėčiau gal pasiiėmus darbuotojo prašymą "nenukelti atleidimo datos" ramia sąžine atleisti jį 18 d?
Jei darbuotojas neprašo atidėti atleidimo datos, tai ir taip ramiai atleidžiate.
Melaja rašė:
Turiu prašymą atleisti 18 d. paimtas biletenis 14-23 d. Galėčiau gal pasiiėmus darbuotojo prašymą "nenukelti atleidimo datos" ramia sąžine atleisti jį 18 d?
2018-05-16 14:15
Darbo teisė »
Darbo dienos perkėlimas į kita data - išankstinis perspėjimas prieš kiek? »
#1392093
Dar įdedu teisininko komentarą:
04.26 Dirbame 40 val. per savaitę režimu. Norėtume balandžio 30 d. d. perkelti į balandžio 28 (šeštadienį) tam, kad balandžio 30 d. turėtume laisvą dieną tarpšventiniu laikotarpiu. Ar užtektų direktoriaus įsakymo, kad darbuotojų sutikimu keičiamas darbuotojų darbo laiko režimas (t. y. šią savaitę dirbame 48 val.), dirbto šeštadienį laiko nelaikant darbu poilsio dieną? Jei darbo dieną keltume kitam šeštadieniui, balandį neišdirbtume nustatytų valandų, o ir poilsio trukmė kitą savaitgalį sumažėtų.
Karolina Laurynaitė, Verslo ginčų advokatų kontora JUREX
Paskelbta 04.26
Šiuo metu darbo ir poilsio dienų perkėlimas įstatymais nėra reglamentuotas.
Nors darbo laiko organizavimas yra darbdavio pareiga, tačiau darbo laikas turi būti organizuojamas taip, kad nepažeistų teisės aktų reikalavimų bei susitarimų su darbuotojais. Tuo atveju, jeigu Jūsų įmonės ir darbuotojų darbo sutartyse su darbuotojais esate sutarę, kad darbo laikas - 40 val. per savaitę, tuomet išeitų, kad šią savaitę darbuotojai dirbtų 8 val. viršvalandžių. Skirti dirbti viršvalandinį darbą galima tik darbuotojų sutikimu. Atitinkamai, darbdaviui kiltų pareiga apmokėti už darbą poilsio dieną, kadangi toks darbas nėra numatytas pagal grafiką bei už viršvalandinį darbą. Dėl šios priežasties, siekiant išvengti ginčų, bei pareigos mokėti už darbą šeštadienį kaip už viršvalandinį darbą, rekomenduojame darbą balandžio 28 d. organizuoti tik su darbuotojo aiškiai išreikštu (rašytiniu) sutikimu - direktoriaus įsakymas tam nėra pakankamas.
04.26 Dirbame 40 val. per savaitę režimu. Norėtume balandžio 30 d. d. perkelti į balandžio 28 (šeštadienį) tam, kad balandžio 30 d. turėtume laisvą dieną tarpšventiniu laikotarpiu. Ar užtektų direktoriaus įsakymo, kad darbuotojų sutikimu keičiamas darbuotojų darbo laiko režimas (t. y. šią savaitę dirbame 48 val.), dirbto šeštadienį laiko nelaikant darbu poilsio dieną? Jei darbo dieną keltume kitam šeštadieniui, balandį neišdirbtume nustatytų valandų, o ir poilsio trukmė kitą savaitgalį sumažėtų.
Karolina Laurynaitė, Verslo ginčų advokatų kontora JUREX
Paskelbta 04.26
Šiuo metu darbo ir poilsio dienų perkėlimas įstatymais nėra reglamentuotas.
Nors darbo laiko organizavimas yra darbdavio pareiga, tačiau darbo laikas turi būti organizuojamas taip, kad nepažeistų teisės aktų reikalavimų bei susitarimų su darbuotojais. Tuo atveju, jeigu Jūsų įmonės ir darbuotojų darbo sutartyse su darbuotojais esate sutarę, kad darbo laikas - 40 val. per savaitę, tuomet išeitų, kad šią savaitę darbuotojai dirbtų 8 val. viršvalandžių. Skirti dirbti viršvalandinį darbą galima tik darbuotojų sutikimu. Atitinkamai, darbdaviui kiltų pareiga apmokėti už darbą poilsio dieną, kadangi toks darbas nėra numatytas pagal grafiką bei už viršvalandinį darbą. Dėl šios priežasties, siekiant išvengti ginčų, bei pareigos mokėti už darbą šeštadienį kaip už viršvalandinį darbą, rekomenduojame darbą balandžio 28 d. organizuoti tik su darbuotojo aiškiai išreikštu (rašytiniu) sutikimu - direktoriaus įsakymas tam nėra pakankamas.
2018-05-16 14:07
Darbo teisė »
Darbo dienos perkėlimas į kita data - išankstinis perspėjimas prieš kiek? »
#1392091
Meduza67 rašė:
Jūs rašote:" Ir dar: dėl kilnojimo savaitė negali tapti ilgesnė negu 40 valandų, jei esate tokią normą nurodę. " Gal galėtumėse paminėti kuo vadovaujantis. Ar tai DK? Iš aksto dėkoju.
Tai sakau, priklauso, ką esate nurodę. Jei darbo laiko norma, kaip numato DK 112 str. 3 d. nurodyta 40 valandų, tai viršijantis laikas bus viršvalandžiai. O dar ir darbas poilsio dieną...
Meduza67 rašė:
Jūs rašote:" Ir dar: dėl kilnojimo savaitė negali tapti ilgesnė negu 40 valandų, jei esate tokią normą nurodę. " Gal galėtumėse paminėti kuo vadovaujantis. Ar tai DK? Iš aksto dėkoju.
2018-05-16 13:15
Blevyzgos »
Atsakymai "ant lėkštutės" »
#1392082
Snaiga rašė:
Tai pagal DK niekaip kitaip man neišeina, kaip šiek tiek daugiau nei MMA įrašyti į DS?
Įrašykite MMA + 2 proc už kvalifikaciją. Ir bus gerai...
Snaiga rašė:
Tai pagal DK niekaip kitaip man neišeina, kaip šiek tiek daugiau nei MMA įrašyti į DS?
2018-05-16 13:08
Blevyzgos »
Atsakymai "ant lėkštutės" »
#1392079
Snaiga rašė:
Tininga, o jeigu tų rezultatų nebus, ir vadovas neskirs jam priedų? Sritis labai sudėtinga, pusmečiui tik priimam ir ketina stebėti.
Tada jau nusižengsite DK.
Snaiga rašė:
Tininga, o jeigu tų rezultatų nebus, ir vadovas neskirs jam priedų? Sritis labai sudėtinga, pusmečiui tik priimam ir ketina stebėti.
2018-05-16 13:08
Bendra »
Naktinis darbas »
#1392078
Ingele0609 rašė:
aš taip pat manau, kad nuo 22 iki 6 val., juk tai pagal DK.
čia gal turima omenyje apie naktinio darbo apribojimus, poilsį, pertraukėles, tam tikrus asmenis negalinčius dirbti naktinio darbo....
Aš taip pat manau, kad Ypatumuose minimas nakties laikas svarbus apribojimų prasme (jei bent kiek laiko vairuotojas dirba tarp 00-07 val, tai jo darbo trukmė negali viršyti 10 val).
O apmokėjimo prasme, manyčiau, taikytinas DK nustatytas laikas (22-06 val).
Ingele0609 rašė:
aš taip pat manau, kad nuo 22 iki 6 val., juk tai pagal DK.
čia gal turima omenyje apie naktinio darbo apribojimus, poilsį, pertraukėles, tam tikrus asmenis negalinčius dirbti naktinio darbo....
O apmokėjimo prasme, manyčiau, taikytinas DK nustatytas laikas (22-06 val).
2018-05-16 12:57
Blevyzgos »
Atsakymai "ant lėkštutės" »
#1392075
Snaiga rašė:
Sveikos mergaitės,
noriu pasitarti. priimam į darbą naują darbuotoją, tačiau jam nori mokėti MMA, nes visa kita priklausys nuo rezultatų. Aš,kaip suprantu, MMA nebegalima mokėti už nekvalifikuotą darbą.
Ar darbo sutartyje tiks toks įrašas: "darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui MMA du kartus per mėnesį ir priedą prie atlyginimo už darbo rezultatus"? Juk nesigaus MMA, kai prisikaičiuos priedas.
Patarkite prašau.
Jei per priedus mokėsite daugiau negu MMA, tai galima taip sutarti.
Snaiga rašė:
Sveikos mergaitės,
noriu pasitarti. priimam į darbą naują darbuotoją, tačiau jam nori mokėti MMA, nes visa kita priklausys nuo rezultatų. Aš,kaip suprantu, MMA nebegalima mokėti už nekvalifikuotą darbą.
Ar darbo sutartyje tiks toks įrašas: "darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui MMA du kartus per mėnesį ir priedą prie atlyginimo už darbo rezultatus"? Juk nesigaus MMA, kai prisikaičiuos priedas.
Patarkite prašau.
2018-05-16 12:48
Gyventojų pajamų mokestis »
Kompensacija už nepanaudotas atostogas »
#1392072
lapis rašė:
Laba diena,
kompensacija uz nepanaudotas atostogas skaičiuojam pagal formulę: d.dx20d.d/252 d.d ar d.dx20d.d/365 ???
Arba d.d. *20 / 252 (praktiškai rankiniu būdu skaičiuoti reikia), arba k.d. * 20 / 365 (man šis patogesnis).
lapis rašė:
Laba diena,
kompensacija uz nepanaudotas atostogas skaičiuojam pagal formulę: d.dx20d.d/252 d.d ar d.dx20d.d/365 ???
2018-05-16 12:29
Darbo teisė »
Darbo dienos perkėlimas į kita data - išankstinis perspėjimas prieš kiek? »
#1392067
Meduza67 rašė:
Laba diena,
Ar galima rašyti įsakymą darbo dienos perkėlimui iš vienų metų į kitus? pvz. už 2017 08-14 atidirbimas 2018-05-26 Ačiū
Na labai jau keistas sumanymas. 
Ir dar: dėl kilnojimo savaitė negali tapti ilgesnė negu 40 valandų, jei esate tokią normą nurodę.
Meduza67 rašė:
Laba diena,
Ar galima rašyti įsakymą darbo dienos perkėlimui iš vienų metų į kitus? pvz. už 2017 08-14 atidirbimas 2018-05-26 Ačiū
Ir dar: dėl kilnojimo savaitė negali tapti ilgesnė negu 40 valandų, jei esate tokią normą nurodę.
2018-05-16 11:47
Gyventojų pajamų mokestis »
Vidutinis darbo užmokestis »
#1392063
Melaja rašė:
reikia paskaičuoti už ligos 2 d.d. serga 05.14 - 05.23 dirba nuo 03 mėn. tai imti VDU 03-04 ir 05 mėnesio iki ligos? ar skaičuoti mėnesio gale, kai žinosiu kiek visa 05 mėn dirbs?
Reikėtų skaičiuoti iš viso faktiškai dirbto laiko. Galite skaičiuoti ir mėnesio gale.
Melaja rašė:
reikia paskaičuoti už ligos 2 d.d. serga 05.14 - 05.23 dirba nuo 03 mėn. tai imti VDU 03-04 ir 05 mėnesio iki ligos? ar skaičuoti mėnesio gale, kai žinosiu kiek visa 05 mėn dirbs?
2018-05-16 11:23
Bendra »
Vel komandiruotė... »
#1392061
KALANKE rašė:
Tiesiog taip nusprendė.
Na, nežinau... Belieka pasidžiaugti, kad neturime bent jau šio galvosūkio
KALANKE rašė:
Tiesiog taip nusprendė.
2018-05-16 11:11
Bendra »
Vel komandiruotė... »
#1392055
KALANKE rašė:
Mes viską pliusuojame ir kelionę po darbo valandų ir poilsio. Ir už 22 val. viena diena.
Gal tada reikėtų vadovui pasiūlyti kad už 12 val. priklauso 1 diena, gal būtų logiškiau?nes dabar jau nebemokėsime už tą dieną kai keliavo, tik atiduodant apmokėsim.
O kodėl būtent 22 valandos jums = viena poilsio diena?
KALANKE rašė:
Mes viską pliusuojame ir kelionę po darbo valandų ir poilsio. Ir už 22 val. viena diena.
Gal tada reikėtų vadovui pasiūlyti kad už 12 val. priklauso 1 diena, gal būtų logiškiau?nes dabar jau nebemokėsime už tą dieną kai keliavo, tik atiduodant apmokėsim.
O kodėl būtent 22 valandos jums = viena poilsio diena?
2018-05-16 10:52
Bendra »
Vel komandiruotė... »
#1392048
KALANKE rašė:
Kodėl taip manote? juk jie nedirba, tai tik kelionė. Kol jūsų straipsnio šiandien nemačiau tai ir apmokėdavom dar viengubu tarifu ir plius už 22 val. 1 diena priklausydavo.
Dabar jau nebežinau kaip reikės elgtis. Visi buvo susipažinę su kompensavimo būdu, parašė prašymus kad prie atostogų pridėti. O dabar žiūri kad jau nebereikia apmokėti už tą dieną. Tik atiduoti .
Na, ne vien atiduoti dieną - ją dar ir apmokėti.
Mano manymu, kad jei kelionė tęsiasi per dvi kalendorines dienas, tai reikėti pridėti 2 dienas prie atostogų. Jei sutelpa į vieną - tai tada vieną.
KALANKE rašė:
Kodėl taip manote? juk jie nedirba, tai tik kelionė. Kol jūsų straipsnio šiandien nemačiau tai ir apmokėdavom dar viengubu tarifu ir plius už 22 val. 1 diena priklausydavo.
Dabar jau nebežinau kaip reikės elgtis. Visi buvo susipažinę su kompensavimo būdu, parašė prašymus kad prie atostogų pridėti. O dabar žiūri kad jau nebereikia apmokėti už tą dieną. Tik atiduoti .
Mano manymu, kad jei kelionė tęsiasi per dvi kalendorines dienas, tai reikėti pridėti 2 dienas prie atostogų. Jei sutelpa į vieną - tai tada vieną.
2018-05-16 10:35
Biudžetinių įstaigų apskaita »
Dienpinigiai »
#1392043
korozija rašė:
Tininga, ačiū už atsakymą. Gal galite dar pegelbėti, niekaip nerandu maksimalių dienpinigių dydžių sąrašo galiojusio iki 2017-07-01. Arba ne taip ieškau, arba visai jau nežinau kur ieškoti.
www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.A82F430...
korozija rašė:
Tininga, ačiū už atsakymą. Gal galite dar pegelbėti, niekaip nerandu maksimalių dienpinigių dydžių sąrašo galiojusio iki 2017-07-01. Arba ne taip ieškau, arba visai jau nežinau kur ieškoti.
2018-05-16 10:22
Bendra »
Vel komandiruotė... »
#1392036
KALANKE rašė:
Tininga rašė:
KALANKE rašė:
Taip, tą supratau, bet mes pvz kompensuojame jei dirbo poilsio dieną šeštadienį ir sekmadienį už 22 val.užtrukusias kelionėje 1 dieną pridedame prie atostogų. Jei mažiau užtruko kelionėje tada kaupiame iki 22 val ir vėl 1 dieną pridedame prie atostogų.
Kodėl vieną dieną? Juk reikia pridėti tokios pačios trukmės poilsį 
Vadovavausi šiuo išaiškinimu :
Atsižvelgiant į tai, kad DK 107 str. 4 d. numato būtent darbuotojo teisę į kelionės laiko kompensavimą, kai kelionė vyksta ne darbo laiku, teigtina, kad ir teisę pasirinkti vieną ar kitą kompensavimo būdą priklauso darbuotojui. Darbuotojo pasirinkimas gali būti realizuojamas bet kokiu būdu, su sąlyga, kad aiškiai išreiškiama darbuotojo valia, pvz.: bendru prašymu, pvz., visada pridėti komandiruotės laiką prie kasmetinių atostogų, individualiu prašymu, pvz., pridėti konkrečios komandiruotės poilsio laiką prie kasmetinių atostogų, bendru ar individualiu susitarimu su darbdaviu ir t.t. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymas nenumato, kiek už kiek valandų kompensuotino laiko kiek darbo ar kalendorinių kasmetinių atostogų dienų suteikti. Taigi darbuotojas, norėdamas pasinaudoti būtent kompensavimu papildomomis atostogų dienomis, pirmiausia turėtų sužinoti darbdavio siūlymą, kiek dienų už kiek valandų siūloma suteikti. Alternatyviai darbdavys gali deklaruoti savo siūlymą šiuo aspektu vidaus dokumentuose, pvz., darbo tvarkos taisyklėse.
Bet jei kelionėje užtruko dvi dienas, tai nemanau, kad teisinga suteikti 1 atostogų dieną...
KALANKE rašė:
Tininga rašė:
KALANKE rašė:
Taip, tą supratau, bet mes pvz kompensuojame jei dirbo poilsio dieną šeštadienį ir sekmadienį už 22 val.užtrukusias kelionėje 1 dieną pridedame prie atostogų. Jei mažiau užtruko kelionėje tada kaupiame iki 22 val ir vėl 1 dieną pridedame prie atostogų.
Vadovavausi šiuo išaiškinimu :
Atsižvelgiant į tai, kad DK 107 str. 4 d. numato būtent darbuotojo teisę į kelionės laiko kompensavimą, kai kelionė vyksta ne darbo laiku, teigtina, kad ir teisę pasirinkti vieną ar kitą kompensavimo būdą priklauso darbuotojui. Darbuotojo pasirinkimas gali būti realizuojamas bet kokiu būdu, su sąlyga, kad aiškiai išreiškiama darbuotojo valia, pvz.: bendru prašymu, pvz., visada pridėti komandiruotės laiką prie kasmetinių atostogų, individualiu prašymu, pvz., pridėti konkrečios komandiruotės poilsio laiką prie kasmetinių atostogų, bendru ar individualiu susitarimu su darbdaviu ir t.t. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymas nenumato, kiek už kiek valandų kompensuotino laiko kiek darbo ar kalendorinių kasmetinių atostogų dienų suteikti. Taigi darbuotojas, norėdamas pasinaudoti būtent kompensavimu papildomomis atostogų dienomis, pirmiausia turėtų sužinoti darbdavio siūlymą, kiek dienų už kiek valandų siūloma suteikti. Alternatyviai darbdavys gali deklaruoti savo siūlymą šiuo aspektu vidaus dokumentuose, pvz., darbo tvarkos taisyklėse.
2018-05-16 10:20
Bendra »
Vel komandiruotė... »
#1392034
Buha rašė:
Ačiū už straipsnį.Tačiau net šiandien VDI puslapyje išaiškinimas apie 107 str. 4 dalį yra neišimtas ir nepakoreguotas (čia apie tai jog kelionės laikas po darbo valandų apmokamas faktiškai).Apmaudu, kad taip klaidina...
www.vdi.lt/Forms/Tekstas1.aspx?Tekstai_ID=1371
Ten jie išvis prastai tvarko tą savo puslapį. Jokių naujų konsultacijų praktiškai neįdeda. O šis, kur įdėjau, tai yra gruodžio mėnesio komentaras, ir jei pastebėjote, jie kalba apie vieningos pozicijos formavimą. Merits jau seniai tą patį aiškino.
Buha rašė:
Ačiū už straipsnį.Tačiau net šiandien VDI puslapyje išaiškinimas apie 107 str. 4 dalį yra neišimtas ir nepakoreguotas (čia apie tai jog kelionės laikas po darbo valandų apmokamas faktiškai).Apmaudu, kad taip klaidina...
www.vdi.lt/Forms/Tekstas1.aspx?Tekstai_ID=1371
2018-05-16 10:02
Bendra »
Vel komandiruotė... »
#1392029
KALANKE rašė:
Taip, tą supratau, bet mes pvz kompensuojame jei dirbo poilsio dieną šeštadienį ir sekmadienį už 22 val.užtrukusias kelionėje 1 dieną pridedame prie atostogų. Jei mažiau užtruko kelionėje tada kaupiame iki 22 val ir vėl 1 dieną pridedame prie atostogų.
Kodėl vieną dieną? Juk reikia pridėti tokios pačios trukmės poilsį
KALANKE rašė:
Taip, tą supratau, bet mes pvz kompensuojame jei dirbo poilsio dieną šeštadienį ir sekmadienį už 22 val.užtrukusias kelionėje 1 dieną pridedame prie atostogų. Jei mažiau užtruko kelionėje tada kaupiame iki 22 val ir vėl 1 dieną pridedame prie atostogų.
2018-05-16 09:53
Biudžetinių įstaigų apskaita »
Dienpinigiai »
#1392026
KALANKE rašė:
Dabar kai skaitau ir aš matau kad dar Vilniuje turėjo būti jo komandiruotė, tad ir LT dienp. skaičiavo.
Ačiū
Tai kad ne... Tos šalies, iš kurios grįžo.
KALANKE rašė:
Dabar kai skaitau ir aš matau kad dar Vilniuje turėjo būti jo komandiruotė, tad ir LT dienp. skaičiavo.
Ačiū
2018-05-16 09:51
Bendra »
Vel komandiruotė... »
#1392024
KALANKE rašė:
Tininga, o pagal 2 punktą atsakyme nebelieka kad galima už tiek ir tiek dienų atiduoti laisvą laiką arba prie atostogų, būtinai kaip pgl pvz 31 val?
Nu tai dar kartą paskaitykit Klausimas šiaip buvo, ar poilsio laiku kompensuoti 62 val (taip būtų, jeigu dirbtų šeštadienį), tai atsakymas buvo, kad kelionė kompensuojama viengubai, t.y. 31 valandą.
KALANKE rašė:
Tininga, o pagal 2 punktą atsakyme nebelieka kad galima už tiek ir tiek dienų atiduoti laisvą laiką arba prie atostogų, būtinai kaip pgl pvz 31 val?
Klausimas šiaip buvo, ar poilsio laiku kompensuoti 62 val (taip būtų, jeigu dirbtų šeštadienį), tai atsakymas buvo, kad kelionė kompensuojama viengubai, t.y. 31 valandą.
2018-05-16 09:40
Biudžetinių įstaigų apskaita »
Dienpinigiai »
#1392018
korozija rašė:
Sveiki, iškilo tokia situacija, nežinau kaip teisingai atsakyti klientui. Užsienio įmonei buvo persiųsta lentelė su dienpinigių normomis. Neseniai klientas persiuntė dienpinigių lentelę su nuspalvintomis tam tikromis šalimis, kurios kaip suprantu, jiems aktualios, ir klausia ar tos normos galioja 2018 metais. Patikrinusi normas radau klaidą Danijos dienpinigių sumoje - lentelėje įrašyta 29 Eur, o turėjo būti 57 Eur. Dabar klausia ar jiems reikia perskaičiuoti ir išmokėti skirtumus už 2017 komandiruotes į Daniją? Kaip turėčiau atsakyti klientui?
Na, jei nebuvo sutarta dėl mažesnių dienpinigių, tai manyčiau, jog reikia. Beje, nuo 07.01 dienpinigių normos keičiasi. Pvz Danija bus 80 €.
korozija rašė:
Sveiki, iškilo tokia situacija, nežinau kaip teisingai atsakyti klientui. Užsienio įmonei buvo persiųsta lentelė su dienpinigių normomis. Neseniai klientas persiuntė dienpinigių lentelę su nuspalvintomis tam tikromis šalimis, kurios kaip suprantu, jiems aktualios, ir klausia ar tos normos galioja 2018 metais. Patikrinusi normas radau klaidą Danijos dienpinigių sumoje - lentelėje įrašyta 29 Eur, o turėjo būti 57 Eur. Dabar klausia ar jiems reikia perskaičiuoti ir išmokėti skirtumus už 2017 komandiruotes į Daniją? Kaip turėčiau atsakyti klientui?
2018-05-16 09:37
Bendra »
Vel komandiruotė... »
#1392016
Buha rašė:
VDI išaiškinimas -
"taikant DK 107 str. 4 d., DK 144 str. 4 ir 5 d. nurodytos teisės normos netaikomos, t. y. toks laikas nėra apmokamas kaip viršvalandinis darbas. Akcentuotina, jeigu kelionė vyko po darbo dienos valandų, tai darbuotojui kelionės laikas yra įskaitomas į darbo laiką ir apmokamas kaip faktiškai dirbtas laikas, o už poilsį pirmą darbo dieną po kelionės paliekamas darbuotojo darbo užmokestis"[i][/i]
Dabar jau pradėjo aiškinti kitaip...
Buha rašė:
VDI išaiškinimas -
"taikant DK 107 str. 4 d., DK 144 str. 4 ir 5 d. nurodytos teisės normos netaikomos, t. y. toks laikas nėra apmokamas kaip viršvalandinis darbas. Akcentuotina, jeigu kelionė vyko po darbo dienos valandų, tai darbuotojui kelionės laikas yra įskaitomas į darbo laiką ir apmokamas kaip faktiškai dirbtas laikas, o už poilsį pirmą darbo dieną po kelionės paliekamas darbuotojo darbo užmokestis"[i][/i]
2018-05-16 09:36
Biudžetinių įstaigų apskaita »
Dienpinigiai »
#1392015
KALANKE rašė:
Aš irgi taip manau, bet radau tokį pavyzduką
O ką tas "bet"? Beje, pavyzdukas ne apie jūsų situaciją. Minimoje situacijoje dar turėjo komandiruotės tikslų LT.
KALANKE rašė:
Aš irgi taip manau, bet radau tokį pavyzduką
Tax.lt © 2002 - 2025, admin@tax.lt,
Reklama tax.lt
Buhalterinės apskaitos sistema internete smulkiam ir vidutiniam verslui