Ir tas karves, ir samagoną?

Aišku, nėra.
Paimate ir suskaičiuojate:
dirbto laikotarpio k.d. skaičius (pvz. 365+92)*28/365=iš viso priklausantis atostogų k.d. skaičius. Atimate atostogautas ir gaunate nepanaudotas. Tada jau dauginate iš 0,7. (jei 5 d.d. savaitė).

Tai jūs esate ta kita įmonė, kaip suprantu?
VPA, kai mokama pašalpa, skaitosi kaip stažas. Pasitikslinti galite per Sodros EDAS. O už dvi pirmas dienas skaičiuosite pagal sausio vidurkį.

Nea, tik parašiau čia griežtai. Iš tiesų - esu labai gera Dar iki šiol lipdau ir tobulinu atostogų grafikus, vis noriu atsižvelgti į visų reikalus, į jų žmonų atostogas, vis tariuosi su visais...

Pas mane jūrininkai, darbas nenutrūkstamas, tad pamainas ir atostogas turiu sudėlioti labai preciziškai. O kai darbuotojų 60-70...

Vieną kozirį jisai turi:
169 str.
5. Vyrams jų pageidavimu kasmetinės atostogos suteikiamos žmonos nėštumo ir gimdymo atostogų metu.

Bet vis tiek - geriausia tartis gražiuoju, sakyti, kad žmonai labai sunku, sveikatos problemėlių yra, noriu pagelbėti.......

Būtinai. Nedarykite to atgaline data...

Ir pas mus naudos gavėjas yra įmonė.
O va ėmė ir pervedė darbuotojui, nes įmonė nepareiškė noro gauti šią išmoką, nes nuostolių nepatyrė; pakako užpildyti tam tikrą draudimo bendrovės atsiųstą formą.

Pridursiu: darbdavys turėtų pasirūpinti tuo, kad atostogų suteikimo tvarka būtų aprašyta darbo tvarkos taisyklėse, bei sudaryta atostogų eilė.
Taip pat neturėtų vadovautis principais, o nebent objektyviomis priežastimis, jei jau nusprendžia nesuteikti darbuotojo prašomų 28 dienų.

Neprivalo. Galima duoti dvi savaites birželio mėnesį, dvi savaites spalio mėnesį. Vat. Aš ir pati neduodu saviškiams vasarą atostogauti ilgiau nei 2 savaites. Visiems gero po truputį.

Na, aišku, ir grafikas yra atitinkamas, bet jame atsispindi tai, ką parašiau. Jie prašo, o aš neduodu.

Nebūtina, bet gautomis kitose įmonėse pajamomis mažins tėvystės pašalpą.

Kodėl nėra? O gal reikia pavaduoti darbuotoją, tačiau nėra kam, o gal darbo daugiau, gal kaip tik tada kokį svarbų darbą tas darbuotojas turės atlikti, ir t.t.

Tikrai nemanau, kad jūs ką nors turite taisyti. Darbuotoja tikriausiai deklaruos pajamas. Ten ji turės pateikti atitinkamą informaciją. Tada VMI arba užklius, arba ne.
Jei nedeklaruos - tai dar mažiau šansų, kad iškapstys kažką.
Ir viskas - toliau reikalai bus tik tarp jų. Jūsų nelies.

Jei rėmėtės darbuotojos prašymu, nieko nereikia daryti. Aš prašymų formose įrašau eilutę, kad
atsakau už šiame prašyme pateiktų duomenų teisingumą, o pasikeitus aplinkybėms įsipareigoju informuoti darbdavį.

Kadangi atostogos yra šalių susitarimo dalykas, manau, kad gali nesuteikti. Viena, ko jis negali, tai nesuteikti bent vienos dalies 14 k.d.

Prašymą reikia parašyti ne vėliau, nei prieš 3 dienas iki atostogų pradžios, nes būtent tada privalo būti sumokėti atostoginiai.
Įmonėje gali būti nustatytas kitoks terminas.

Bet kokiu atveju, už pateiktos informacijos teisingumą atsako darbuotojas, o ne buhalteris. Jei kiltų klausimai, VMI juos pateiktų tam darbuotojui, ir būtent jam tenka įrodinėjimo pareiga, o neįrodžius - mokesčių primokėjimo prievolė.

Tad buhalterės vietoje nesukčiau sau galvos: jei savo parašu patvirtina, kad vaikai neįvaikinti, toliau taikome PNPD kaip vienišai mamai.

Žodžiu, spalio mėnesį ji dar nebuvo susipratusi Mūsų vyr.buhalterė labai atsargi ir tikrai labai šauni. Tai ji visada mėgina atkasti visus siūlo galus, ir, kaip minėjau, dėl visa ko užsirašė net tikslų konsultacijos laiką.

Šiaip jau turbūt labiau linktume link to, kad įmonei išmokama išmoka, o paskui įmonė ją apmokestindama išmoka darbuotojui. Bet čia jau koją kiša teismo išaiškinimas, kad įmonei gali būti padengta tik konkreti žala, o uždirbti iš to ji neturi teisės. Na, pvz. konkrečiu atveju darbuotojas ne darbo metu susilaužė plaštaką. Nedarbingumo jis neėmė, dirbo kaip dirbęs, jokių kitų nuostolių nebuvo. Išmoką draudimo įmonė pervedė į to darbuotojo sąskaitą.
Matyt, kažkaip kitaip turės būti sudarytos draudimo sutartys, atsiras kitokios formuluotės.

Aš rašau įsakymo Nr. ir datą.

Pas mus įmoka priskiriama leidžiamiems. Ir pajamų natūra nėr.

VMI pabaksnojo į šitą:

17 str. Neapmokestinamosios pajamos:

7) ne gyvybės draudimo išmokos išlaidoms, nuostoliams ar žalai visiškai ar iš dalies kompensuoti,...



P.S. aš nesiginčiju, o mėginu išsiaiškinti, kaip turi būti, kad ir patys nepadarytume klaidos.

Dalia, bet kodėl net VMI nepasako, kur tie mokesčiai turi atsirasti ir tikrai nepasakė, kad tokia schema negalima. Pabrėžiu: šios sąlygos jiems buvo itin akcentuotos, kurias parašiau.
Mūsiškė vyr.buhalterė, kuri konsultavosi, net tikslią datą ir laiką užsirašė, jei ką.

Papildau. Buvo tuo klausimu konsultuotasi su VMI. Aiškiai pasakyta, jog tai draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, draudėjas įmonė, draudžiamos pareigybės, naudos gavėjas įmonė, tačiau įvykus draudiminiam įvykiui, įmonė, nepatyrusi nuostolių, paprašė draudimo bendrovės draudimo išmoką pervesti nukentėjusiam darbuotojui. Ar taip galima ir ar tai neturi būti apmokestinta?
Atsakymas: tai yra žalos atlyginimas darbuotojui (esminė sąlyga, kad draudimo bendrovė išmokėtų tiesiogiai darbuotojui! Kitu atveju, jei pati įmonė išmoka darbuotojui, tai jau nėra žalos atlyginimas, dėl to atsiranda GPM).
Pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 7 p. tai yra neapmokestinamosios pajamos.

Kas šioje grandinėje negerai? Draudikai net specialią formą pasidarę, kad draudimo išmoka mokama į nukentėjusiojo sąskaitą. Tai gal jie negali tiesiogiai pervedinėti esant šioms sąlygoms?

Gal reikia susisiekti su jais dėl šito dalyko, kad paskui nebūtų nemalonumų? Draudėmės visai neseniai. Prieš metus draudimo išmoką išmokėjome darbuotojui, tai apmokestinome. Jie mums išaiškino, kaip reikia elgtis, kad to išvengtume. Dabar jau jie patys išmokėjo išmoką darbuotojui, nes mes nuostolių nepatyrėm, o ir trauma buvo patirta buityje.

O kad įmoka būtų leidžiami, ir kad turi būti išvengta pajamų natūra - tai visada buvo mūsų pagrindinės sąlygos pasirašant draudimo sutartis. Sumos nemažos...

Gal tu Artai gali NBA pagalba išsiaiškinti?

Koks šiaubaš

Nekeptus, žalius valgysim, ania? Užsikąsim kibinais, užsigersim samagonu, kas ten dar mūsų programoj?...

Manau, kad gerai.

Ne, draudimo sutartyje taip nėra nurodyta. Ten daug prirašyta, bet pirmiausia ten kalbama apie draudėjo (t.y. įmonės) patirtus nuostolius, ir, jei ši išmoka esą didesnė nei patirti nuostoliai, įmonė gali prašyti draudimo bendrovės išmokėti išmoką tiesiogiai nukentėjusiam.

ERGO puikiai žino tuos mokestinius niuansus, bei teismo išaiškinimus, tai manau, jie žinojo, ką daro. Nesu aš labai įsikirtusi į tuo reikalus, bet turėjome keletą draudiminių, tai pasakau tiek, kiek žinau.

Reikėtų. Komandiruotės įsakymas šiaip ar taip yra neišvengiamas. O tai gerai dėl to, kad kažkada galite sumanyti mokėti 70 proc. dienpinigių, ar visą 100, tai juk tada vėl tektų DS daryti pakeitimus. Kam to reik?

Šalių susitarimu - galima ir susitarti, ir atleisti tą pačią dieną. Joks prašymas šiuo atveju nereikalingas. Yra tokie dokumentai: pasiūlymas, susitarimas, įsakymas, DS nutraukimas.

Kai mes keitėme DS naujai paskirtam gen.direktoriui, senosios kitų pareigų DS nenutraukėme. Tik parašėme jos papildymą, jog darbo santykiai tęsiasi toliau nuo tokios ir tokios datos pagal naujos redakcijos darbo sutartį. Papildymus ir naująją sutartį ruošė teisininkai.

Jis pats prašo? Šiaip jau įspėti apie tai reikia prieš 14 darbo dienų.
O jei šalys sutaria, gali prašymas būti parašytas net ir atleidimo dieną. Taip pat prašymą galima parašyti atostogų metu.

Teisingai.