Atgaline data slaugos, manau, jums neformins. Nors pasitarkite su savo gydytoju. Juk ne jūs, o gydytojas Sodrai teikia nedarbingumo pažymėjimą. Turbūt paprasčiau būtų atostogų pratęsimą daryti. O įrodymai, kad vaikas sirgo - tai turėtų būti toji gauta pažyma.

Na va, taip jau yra su tuo budėjimu. Primenu, kad jei jis budi namuose, tai įskaitoma pusė darbo laiko. Ir, jei dirbama 40 val. per savaitę, tai taps viršvalandžiais. Dėl papildomo poilsio suteikimo nebūčiau tokia tikra - budėjimo metu galbūt darbuotojas ir ilsisi, tai ne visai tas pats, kas įprastas darbas.

Jei ji nuolat dirba 20 val. per savaitę, galima daryti prielaidą, jog vidutinė darbo diena yra 4 val. trukmės ir taikyti 5 d.d. savaitės grafiką. Su koeficientu skaičiuojant turėtų gautis labai panašiai.

GPM įstatymas, 20 str. 6 d.

Specialusis NPD nuo pajamų dydžio nepriklauso.

126 str 1 d.

Na taip. Tik jei darbo dienos įprastos trukmės, t.y. 8 val., tai pakanka dienos vidurkį skaičiuoti.

Tai vat ir bandau iškvosti, o nuo to viskas ir priklauso. Tai tokiu atveju šventinė apmokama viengubai, t.y. gausis 21 d.d., bei 350 € alga. O suteiktoji poilsio diena turi būti apmokama VDU.

Rašote - pagal įsakymą? Tai vadinasi, ne pagal grafiką?

Tai čia nebuvo darbas pagal jo grafiką? Buvo suteikta papildoma poilsio diena?

Žinoma, kad nemažinamas! Juk per šventes ir neturi būti dirbama...

155 straipsnis. Budėjimas

1. Ypatingais atvejais, kai reikia užtikrinti įmonėje darbo tvarką ar garantuoti, jog bus atlikti neatidėliotini darbai, darbdavys gali pavesti darbuotojui ne dažniau kaip kartą per mėnesį, o darbuotojo sutikimu - ne dažniau kaip kartą per savaitę budėti įmonėje arba namuose pasibaigus darbo dienai arba poilsio ir švenčių dienomis.

2. Budėjimo laikas įmonėje kartu su darbo dienos (pamainos) trukme (kai budima darbo dienai (pamainai) pasibaigus) negali viršyti šio Kodekso 144 straipsnyje nustatytos darbo dienos (pamainos) trukmės, o budėjimo trukmė įmonėje poilsio ir švenčių dienomis, taip pat namuose negali viršyti aštuonių valandų per parą. Budėjimas įmonėje prilyginamas darbo laikui, o budėjimas namuose - ne mažiau kaip pusei darbo laiko.

3. Už budėjimą įmonėje, kai viršijama darbo laiko trukmė (Kodekso 144 straipsnio 1 ir 2 dalys, 145, 146 straipsniai ir 149 straipsnio 1 dalis), ar namuose per artimiausią mėnesį privalo būti suteikiamas poilsio laikas tokios pat trukmės kaip budėjimas įmonėje ar darbo laikui prilygintas budėjimo laikas (budint namuose), arba darbuotojo pageidavimu šis poilsio laikas gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų, arba apmokama kaip už viršvalandinį darbą.

Jo, dėl aiškumo verta sutarti, kad proporcingai mažinamas ir DU - nes gi nebūtinai DU turi mažėti, kai mažinamas darbo laikas, tai juk susitarimo dalykas.

Ne. ND žymime net ir kelias valandas, už kurias nemokamas DU. Tik Sodrai nepranešama - o žymėjimas tas pats.
Kaip konkrečiai pas save pažymėsite - ar per brūkšnelį, ar atskirose eilutėse, tai jūsų vidaus tvarkos dalykas.

Ne. Skaičiuojamojo mėnesio nustatytas valandų skaičius. Jei tai birželis - 167, jei tai liepa - 159.

Pagal faktą.

Keistokai atrodo, kai direktorius tokiems dalykams prašymus akcininkams rašinėja.
Būdamas direktorius jis save išleidžia į atostogas, pats pasiima tėvadienius, pats save komandiruoja ir t.t. Tai jo, kaip vadovo, funkcija. Tam įforminti pakanka tik jo paties įsakymo.

Jei liepos 1 d. jis dar dirba pas jus, tai išeitų, jog reikia atsižvelgti į liepos MMA vidurkį.

Jei nurodysite 127 str, tai darbdavys tikrai turės teisę įforminti atleidimą po 14 darbo dienų.
Jūs turėtumėte nurodyti 107 str. Įspėti galite nebūtinai prieš 3 d.d., tai minimalus terminas. Tikrai galite įspėti ir anksčiau. Galite neštis ir prašymo kopiją.

Dar prisegu vieną iš straipsnių su pavyzdžiais.

Yra, Girele, dažniausiai - A.Bartkevičiaus komentarai, nors ir ne vien jo. Čia kalbama apie tą laikotarpį, už kurį suteikiamos atostogos. Taikoma analogija pagal DK 177 str. 2 d.analogija:
Piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį neatsižvelgiant į jos terminą. Kompensacijos dydis nustatomas pagal nepanaudotų kasmetinių atostogų, tenkančių tam darbo laikotarpiui, darbo dienų skaičių.

Iš straipsnio (paryškinu taip, kaip ir straipsnyje):
Kai darbuotojas laikotarpiu, už kurį suteikiamos kasmetinės atostogos, šalių susitarimu nuolat dirbo pagal vienodą ne viso, t. y. trumpesnio, darbo laiko grafiką, atostoginiai apskaičiuojami taikant darbuotojui suteiktose kasmetinėse atostogose esančių darbo dienų (valandų) skaičių pagal to laikotarpio, už kurį jos suteikiamos, darbuotojui nustatytą darbo grafiką.
Dar:
Planuojant ir suteikiant kasmetines atostogas, turi būti nurodomas laikotarpis, už kurį jos priklauso. Tai gali būti ir darbo metai (jie skaičiuojami nuo įsidarbinimo dienos), ir trumpesnis ar ilgesnis laikotarpis. Nustatant darbuotojo ankstesnių darbo metų nepanaudotų kasmetinių atostogų trukmę (nuo to priklauso ir atostoginių sumos dydis), privalu taikyti tų darbo metų (ar jų dalies), už kuriuos suteikiamos atostogos, laikotarpiu dirbto laiko trukmę ir tuo laiku galiojusias ir darbuotojui taikytinas tiek teisės aktų, tiek kolektyvinės ar darbo sutarties, arba vidaus darbo tvarkos taisyklių nuostatas, reglamentuojančias atostogų, tarp jų ir papildomų, trukmę (tai yra taikytina analogija pagal DK 177 str., kuriame nurodyta, kad piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas dydis nustatomas pagal nepanaudotų kasmetinių atostogų, tenkančių tam darbo laikotarpiui, darbo dienų skaičių). Jeigu darbuotojui nuostatos, reglamentuojančios pagrindinių ar papildomų atostogų trukmę, taikytinos tik už dalį darbo metų, taikomas proporcingumo principas ir atostogų dienos apskaičiuojamos proporcingai tam laikotarpiui.

Privalu taikyti tuo laikotarpiu, už kurį suteikiamos nepanaudotos kasmetinės atostogos, galiojančias nuostatas, reglamentuojančias atostogų trukmę.

Gali, jei tėvų nėra arba jiems apribojamos ar atimamos tėvystės teisės. Juk čia nėra taip paprasta...
O giminaičiai VPA gali pasiimti tiesiog dėl to, jog DK numatyta tokia teisė. Aišku, tai irgi nevyksta taip paprastai. Pamenu, kažkada net teisme buvo nagrinėtas atvejis, kai močiutei darbdavys nesuteikė VPA, ir teismas konstatavo jog jis teisus, mat nebuvo tokios būtinybės, o pareiga prižiūrėti savo vaiką visų pirma tenka tėvams. Tai manyčiau, ta teisė numatyta tiems atvejams, kai tėvai tikrai neturi galimybės prižiūrėti vaiko.
Ir kaip minėjau, seneliams, jei jie nėra globėjai, arba kitiems giminaičiams nėra mokama pašalpa.

Globėjui mokama motinystės(tėvystės) pašalpa, dėl to jam turėtų būti suteikiamos įprastos VPA, siunčiant 9-SD.

Na, tokias atostogas gali imti ne tik tėvai, bet ir seneliai ar kiti giminaičiai. Turbūt tokiu atveju neteikiama 9-SD, o taip pat nėra mokama pašalpa, todėl teikiamas 12-SD.

Reikėtų mokėti pagal ano meto grafiką. Ne biudžetinėms įmonėms nedraudžiama ir didesnius atostoginius mokėti

Iš tų 15-os, kurie yra prisijungę, vargu ar kas siunčia...

Taip, šitoj vietoj niekas nesikeitė - formulė ta pati.

Tai žiūrėkite teisingame portale
https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/172d7630394911e69101aaab2992cbcd

Čia gana išsamiai paaiškinta:
www.sorainen.com/lt/Publications/legal-blogs/24...

Na nebandau aš taip pasakyti... Teisingai ir suprantate. Ne kažkas ir gausis, kai tuos 25 eurus padalinsite iš skaičiuojamojo laikotarpio darbo dienų skaičiaus...