Atsiprašau už kvailą klausimą, bet susipainiojau visai...
Jeigu kompiuterinės technikos turto grupei priklausantis kompiuteris pagal PM įst. 1 priedėlį turi būti nudėvimas per 3 metus, mes jį taip ir nudėvime, o po tų 36 mėn nurašome, tai ar reikia tikslinti PVM už dar 24 mėnesius (t.y. ar PVM tikslinimo laikotarpis šiuo atveju 5 metai)?
Dėkui.

Atsiprašau gal ne į temą čia paklausiu, bet kur galėčiau pasiskaityti dėl turto naudojimo veikloje laikotarpio pelno mokesčio ir PVM aspektais neatitikimo.

O jeigu aiškiau, tai PVM įst. rašo, kad PVM tikslinimo laikotarpis yra 5 metai.
Tai taip suprantu, kad jeigu pagal pelno mokestį normatyvas yra 3 arba 4 metai, tai IT nudėvėjus per 3 ar 4 metus iki likutinės vertės, geriau būtų nenurašyti to ilgalaikio turto, nes reikės tikslinti PVM už tuos likusius 2 ar 1 metus.
Ar teisingai suprantu?

Na, makalynė kažkokia išeina :( :( :(

VDI konsultuoja, kad imti į skaičiavimą ir tą dieną, kai tabelyje žymime 0h.
Programiškai irgi man taip pat išeitų - diena pažymėta kaip darbo diena, programa skaičiuoja ne valandos, o dienos vidutinį darbo užmokestį ir įtraukia tą dieną, kaip darbo dieną.
o logiškai mąstant tai ta diena juk nedarbo, traukti į vidurkio skaičiavimą nereikėtų...

Visai kas kita, kai 4 h darbo laikas, tuomet tik 1h sutrumpinu ir vidurkį skaičiuoju už darbo dieną. Ramu.
O dabar su tuo 1 h darbo laiku man visiškai neaišku, kur yra tiesa.
Ar VDI galima kaip nors užduoti klausimą, kad raštu atsakytų? Tada bent turėčiau kuo remtis

O man iškilo toks klausimas:
Gerai, trumpinu darbo dieną, tabelyje pažymiu 1 h darbo laiką prieššventinėmis dienomis. Bet kaip tuomet su vidurkio skaičiavimu atostoginiams?
Pvz 2013-12 mėn 19 darbo dienų. Tam, kuris dirba po 1 h/dieną belieka tik 17 darbo valandų (tabelyje pažymėta 19 darbo dienų, iš jų dvi po 0 h).
Skaičiuojant atostoginius darbo užmokestį dalinti iš kiek dienų - 19 ?

Gal galėtumėte padėti su sąskaitų korespondencijomis.

Įmonė paskolino direktoriui/vieninteliam akcininkui pinigų pagal ilgalaikę paskolos sutartį su procentais.
Turbūt už šiuos metus turiu priskaičiuoti palūkanas?
Tačiau palūkanų kol kas skolininkas nemokės (tik suėjus paskolos grąžinimo terminui sumokės ir visas palūkanas).
Kaip sukoresponduoti apskaitoje?
Dėkui už pagalbą :)
.

Tai taip ir darydavau. Bet va sugalvojau į darbo inspekciją paskambinti...

Jie aiškina, kad jeigu gruodį nustatyta vyriausybės 6 darbo dienų kalendoriuje 151h, tai tam antrajam tos 4 valandos jau viršvalandžiai išeina.

Elste - jūs kažką rašėte, bet tekstas turbūt neišsisaugojo...

Laba diena.

Dviejų darbuotojų darbo sutartys nurodyta tas pats: 6 d.d. (40h) per savaitę. 1000Lt mėnesio darbo užmokestis.

Abu jie dirba pirmadienį- penktadienį po 7 h.
Vienas darbuotojas dirba šeštadienį - 5 h
Kitas - sekmadienį 5 h.
Žiūrint per savaitę sumiškai, visada abiems išeina 40 val/sav darbo laikas.

Tačiau žiūrint per mėnesį, darbo laikas:
lapkritį pirmajam išeina darbo valandų 165h, o antrajam - 160 h
gruodį pirmajam išeina 151 h, o antrajam - 156h.

Abiems paskaičiuočiau tą patį 1000 Lt/ mėn darbo užmokestį abiems darbuotojams abu mėnesius, bet ar taip bus teisingai?

Ar pvz gruodžio mėnesį antrajam, 156-151 = 4h nėra viršvalandžiai?
Ar antrajam reikia padidinti darbo valandas tabelyje iki tų 165h, kad galėčiau priskaičiuoti 1000 Lt/mėn?

Dėkoju už atsakymą :)

Laba diena.
Picerija (UAB'as) turi Rivilės programą, kurioje detaliai fiksuojame pirkimus ir pardavimus.
Pardavimamas yra padarytas ryšys su kasos aparatu ir kuomet surenkamas užsakymas, jis "įkrenta" į gamybą "Rivilės" programoje, ten darau perkėlimus, į savikainą gražiai nusirašo visos žaliavos pagal nurodytas prekių kalkuliacines korteles, FIFO metodu.

Šį mėnesį atidarėme naują prekybos tašką - prekybinį kioską, kebabinę.
Vadovas nori nurašinėti prekes pagal periodiškai apskaitomą atsargų būdą.

KLAUSIMAS:
Ar gali ta pati įmonė, vykdydama prekybą keliose vietose, tose vietose taikyti skirtingus atsargų apskaitos būdus? Ar VMI prie to neprikibs?
Kur apie tai galima būtų pasiskaityti, arba ko paklausti, pasitikslinti?

[quote=vaivux]
iApskaitos naujienlaikraštyje radau tokią info:
mail.google.com/mail/u/0/?shva=1#inbox/13d7a3582a6fe9a8

Darbuotojų nuoma ar komandiruotė?
Jeigu darbuotojas nuomos sutarties pagrindu siunčiamas dirbti į užsienio valstybės įmonę, kurioje atliks darbą, nesusijusį su Lietuvos darbdavio veikla, tuomet toks išvykimas nelaikomas tarnybine komandiruote ir šiam darbuotojui mokamos sumos (dienpinigiai) nepriskiriamos komandiruočių sąnaudoms.

Pas mus situacija tokia, kad darbuotojai važiuoja dirbti į Švediją pagal pasirašytą tarp dviejų juridinių asmenų paslaugų teikimo sutartį. Mes netraktuojame, kad tai darbuotojų nuoma, o tiesiog darbuotojai vyksta į užsienį atlikti sutarto darbo. Tai mano manymu įprasta komandiruotė. Tačiau paskaičius šią nuorodą suabejojau - ar mums "nepripaišys" darbuotojų nuomos? Juk tuomet dienpinigiai apsimokestina!!!

iApskaitos naujienlaikraštyje radau tokią info:
mail.google.com/mail/u/0/?shva=1#inbox/13d7a3582a6fe9a8

Darbuotojų nuoma ar komandiruotė?
Jeigu darbuotojas nuomos sutarties pagrindu siunčiamas dirbti į užsienio valstybės įmonę, kurioje atliks darbą, nesusijusį su Lietuvos darbdavio veikla, tuomet toks išvykimas nelaikomas tarnybine komandiruote ir šiam darbuotojui mokamos sumos (dienpinigiai) nepriskiriamos komandiruočių sąnaudoms.

Kuo remiantis yra taip? Nerandu teisės akto...

iApskaitos naujienlaikraštyje radau tokią info:
mail.google.com/mail/u/0/?shva=1#inbox/13d7a3582a6fe9a8

Darbuotojų nuoma ar komandiruotė?
Jeigu darbuotojas nuomos sutarties pagrindu siunčiamas dirbti į užsienio valstybės įmonę, kurioje atliks darbą, nesusijusį su Lietuvos darbdavio veikla, tuomet toks išvykimas nelaikomas tarnybine komandiruote ir šiam darbuotojui mokamos sumos (dienpinigiai) nepriskiriamos komandiruočių sąnaudoms.

Kuo remiantis yra taip? Nerandu teisės akto...

iApskaitos naujienlaikraštyje radau tokią info:
mail.google.com/mail/u/0/?shva=1#inbox/13d7a3582a6fe9a8

Darbuotojų nuoma ar komandiruotė?
Jeigu darbuotojas nuomos sutarties pagrindu siunčiamas dirbti į užsienio valstybės įmonę, kurioje atliks darbą, nesusijusį su Lietuvos darbdavio veikla, tuomet toks išvykimas nelaikomas tarnybine komandiruote ir šiam darbuotojui mokamos sumos (dienpinigiai) nepriskiriamos komandiruočių sąnaudoms.

Kuo remiantis yra taip? Nerandu teisės akto...

2. Jei iki 2013.01.01 buvo atlyginimas 1106 Lt, o nuo 2013.01.01 - 1301 Lt, tai kaip Tess rašė, reikia imti sausio mėnesį jau VDU skaičiavimui, tai gaunasi man taip tada 1301/22 59,14 Lt...O 11 ir 12 mėn jau netraukiu į VDU skaičiavimą, nes jų VDU gaunasi mažesnis už sausio mėn., todėl reikia remtis sausio mėnesiu, teisingai galvoju ar ne?



Niekad nesu girdėjus apie tai.
O kuo remiantis, reiki imti didesnį atlyginimą (tik sausio mėnesį, o 11 ir 12 neimti) vidurkio skaičiavimui?

Dėkui

Be to VMI "pradžiugino" kad šis išaiškinimas galioja ne nuo 2011-11 mėn, kada buvo paskelbtas, o atbuline data visam pelno mok.įstatymo laikotarpiui.

Taip kaip dabar elgtis dėl praėjusio laiko - juk būdavo n atvejų, kai matydami, jog prekės persirūšiavo darydavome vienos prirašymą, o kitos nurašymą (įsigijimo kainomis). Surašydavome kiekvienu atveju aktą.

KAIP DABAR atitaisyti už praėjusį laiką. Patarkite prašau

Verdu iš pykčio Skambinau į VMI dėl nelemto Pelno mok.išaiškinimo
Pasakykite kolegos argi ne absurdas - inventoriacijos apyraše aiškiausiai matyti, kad prekės persirūšiavo (gretimai esančių vienarūšių prekių vienos kiekis pvz +5, o kitos -5vnt).
Tai pagal pelno mok.išaiškinimą perteklių turiu pajamuotis nuline kaina ir parduodant sumokėti pelno mokestį nuo visų gautų pajamų.
O nuostolio pripažinti natūralia netektimi neišeina, nes persirūšiavimas nėra natūrali netektis. Tuomet visus 5 vnt reikia dėti į neleidžiamus atskaitymus ir dar atstatyti PVM

Ar čia tik man taip atrodo, ar įmonė šiuo atveju pralošia du kartus.

Buhalteriai kaip darote?
Gal iš viso neberodyti perteklių, o bandyti juos kažkaip kitaip tvarkyti?
Ar galbūt imti ir trūkumus pripažinti natūraia netektimi dėl klientų užmaršumo (statyb.medžiagų parduotuvė), nesvarbu, kad akivaizdžiai matyti persirūšiavimas

Patarkite prašau, kaip kas elgiatės šiuo atveju.
DIDELIS dėkui

Na, o jeigu persirūšiavimas gaunasi (t.y. realiai įmušė į kasos aparatą ne tą vienarūšės prekės kodą), tai kaip tada?
Pgal VMI atsiranda tos nenurašytos prekės 0Lt savikaina, ir visas gautas pajamas reikia apmokestinti???

Man atrodo nuo šiemet. Bet nesąmonė kažkokia

Laba diena.
Pagal naują tvarką, penktadienį išsiunčiau 1 SD, kad nuo pirmadienio priimame darbuotoją. Pirmadienį šis darbuotojas atvyko į darbą dirbti neblaivus. Direktorius priėmė sprendimą neįdarbinti.

Sodrai išsiunčiau PT formą su anuliavimu.
O kaip dėl darbuotojo kortelės, darbo sutarties numerio, įrašo darbo sut,.žurnale.
Ar jie irgi anuliuojami (ištrinami, arba darbo sut.žurnale iš viso neužpildomi), ar vis gi reiktų palikti. kaip manote?

Laba diena.

Gal patartumėte
Darbuotojas įmonėje dirba jau seniai.

04mėn. buvo apiformintas neatvykimas į darbą admin.leidimu. Priskaitymas tą mėnesį 0,00 Lt.
05mėn. ir 06 mėn. gavo normalią algą.

07mėn. viduryje eina atostogų.

Kaip skaičiuoti darbo užmokesčio vidurkį:
1) Imu 03, 05 ir 06 mėn.priskaitymus
2) imu 04, 05 ir 06 mėn.priskaitymus
3) imu 05, 06 ir 07 mėn.priskaitymus

Atsiprašau, galbūt už nelabai gudrius klausimus , bet nuo kada galioja:


6.18. Dėl inventorizacijos metu nustatyto prekių pertekliaus arba trūkumo.
Atliekant atsargų, dažniausiai perparduoti skirtų prekių inventorizaciją, kartais nustatomas vienų prekių perteklius, o kitų – trūkumas.
Inventorizacijos metu nustatytas prekių perteklius pagal PMĮ 14 str. 1 dalies nuostatas priskirtinas nemokamai gautam turtui. Nemokamai gauto turto įsigijimo kaina yra lygi nuliui, todėl apskaitoje parodytas prekių perteklius, PMĮ atžvilgiu, nėra apmokestinimo pelno mokesčio objektas. Tokiu atveju, apmokestinamosioms pajamoms būtų priskirta visa už parduotas ar kitaip perleistas perteklines prekes gauta suma.


Ar tikrai perteklių pajamuojate nuline kaina?
Pas mus prekyboje daug persirūšiavimų, būtent dėl pardavėjų kaltės (kai parduodamos vienarūšės prekės)

Dėkui, kas galėsite atsakyti

Atsiprašau, galbūt už nelabai gudrius klausimus , bet nuo kada galioja:


6.18. Dėl inventorizacijos metu nustatyto prekių pertekliaus arba trūkumo.
Atliekant atsargų, dažniausiai perparduoti skirtų prekių inventorizaciją, kartais nustatomas vienų prekių perteklius, o kitų – trūkumas.
Inventorizacijos metu nustatytas prekių perteklius pagal PMĮ 14 str. 1 dalies nuostatas priskirtinas nemokamai gautam turtui. Nemokamai gauto turto įsigijimo kaina yra lygi nuliui, todėl apskaitoje parodytas prekių perteklius, PMĮ atžvilgiu, nėra apmokestinimo pelno mokesčio objektas. Tokiu atveju, apmokestinamosioms pajamoms būtų priskirta visa už parduotas ar kitaip perleistas perteklines prekes gauta suma.


Ar tikrai perteklių pajamuojate nuline kaina?
Pas mus prekyboje daug persirūšiavimų, būtent dėl pardavėjų kaltės (kai parduodamos vienarūšės prekės)

Dėkui, kas galėsite atsakyti

Sveiki.
Skaitau ir stebiuosi - nejaugi nuo 2012-01-01 nebegalimas persirūšiavimas?

www.deloitte.com/view/lt_LT/lt/naujienos/straip...

Sveiki.
Skaitau ir stebiuosi - nejaugi nuo 2012-01-01 nebegalimas persirūšiavimas?

www.deloitte.com/view/lt_LT/lt/naujienos/straip...

Galbūt kas nors galėtų pakonsultuoti??

Draustas įmonės automobilis patyrė avariją.
Remontas kainavo 1000 Lt + PVM. Viso 1210 Lt.
Iš draudimo bendrovės gavome 600 Lt.

Tie 600 Lt - neapmokestinamos pajamos.
O kaip koresponduoti tas 1000Lt remonto išlaidas ir kaip elgtis su PVM?

Iš anksto labai dėkoju

Laba diena.

Draustas įmonės automobilis patyrė avariją.
Remontas kainavo 1000 Lt + PVM. Viso 1210 Lt.
Iš draudimo bendrovės gavome 600 Lt.

Tie 600 Lt - neapmokestinamos pajamos.
O kaip koresponduoti tas 1000Lt remonto išlaidas ir kaip elgtis su PVM?

Iš anksto labai dėkoju

Laba diena.
Darbuotojui už 2 ligos dienas paskaičiavau sumą ir pateikia formoje NP-SD.

Daug vėliau gavau pranešimą iš Sodros:
Informuojame, kad Jonui jonaičiui 2011-01-03 pateiktame pranešime Nr.11 ligos pašalpai skirti (forma NP-SD) nurodyta 100,00 Lt ligos pašalpa už dvi pirmąsias kalendorines laikinojo nedarbingumo dienas 2011-01-03, 2011-01-04 nebus įtraukta į jo draudžiamąsias pajamas, kadangi apdraustasis pirmajai laikinojo nedarbingumo dienai neturėjo stažo....

Aišku neapsižiūrėjau ir be reikialo priskaičiavau bei išmokėjau.

Klausimas - ar tai bus leidžiami atskaitymai?