Sveiki,
gal kas susidurėte - tik pradedant įvesti suminę darbo laiko apskaitą, pirmą mėnesį, kaip įvertinti dirbtus viršvalandžius?
Ar iš karto sumokėti, o jeigu per kitus mėnesius darbuotojas dirbs mažiau ir išlygins tuos viršvalandžius.
Būčiau labai dėkinga jeigu kas nors atsakytų.

Egle26

Mano nuomone, 475A yra tokia eilute - neapmokestinamos pajamos į kurias ir trauki tą dalį - tavo atveju 3480 Lt (automatiškai mažindama bendras pajamas ir nerodai jokio išmokėjimo papildomai).

Reikia pagalbos,
kaip su idv savininko komandiruotės sąnaudomis: jam kaip ir galima didinti 100 proc.?
o jeigu idv darbo profilis, kad praktiškai visą laiką dirba komandiruotėse, ar bent jau pusę viso laiko: negi kiekvienai dienai rašyti įsakymą?
Gal kas gali patarti?
Iš anksto dėkui.

Dėl dvigubų viršvalandžių.
Turiu juristų išaiškinimą: "Įprasti" virš. - kai darbuotojas dirba ilgiau nei numatyti grafike (vietoj 11 val. per pamainą - 11,5 val.). Sumokama tą patį mėnesį.
"Suminiai" viršv. - apskaitinio laikotarpio pabaigoje sumuojama kiek darbuotojas dirbo per laikotartį ir kiek būtų dirbęs pagal įprastą grafiką.
Nors pagal jų išaiškinimą gali gautis dvigubas apmokėjimas, tai buhalteriai geriau moka baudas už blogą laiko apskaitos tvarkymą, nei už visus viršvalandžius....
Šiai iš tiesų niekas padoriai negali pasakyti, kaip realiai turi būti tvarkoma suminė apskaita pagal visus reikalavimus...

DĖL SODROS TERMINŲ:
Ne kartą teko susidurti, tai galų gale išaiškino kaip iš tikro jos priiminėja pranešimus:
apie priėmimą - kopija faksu pateikiama tą pačią dieną, originalas per tris kalendorines dienas
apie atleidimą - kopija faksu pateikiama per tris dienas, originalas per penkias kalendorines dienas.
Penktadienis joms labai patinka, todėl visuomet stengiuosi, kad pranešimas pasiektų jas pirmadienį iš ryto arba net skambinu įmonę aptarnaujančią inspektorę ir tariuosi su ja.
Gal ir didelis vargas, bet mažesnis, nei aiškintis su tomis, kurios priiminėja pranešimus.
Vis grasina, kad pradės bauduoti už vėlavimą, bet matyt patiems per daug vargo.

Vis tiek išlieka reikalavimas neperžengti 48 val per savaitę, kitu atveju tai skaitosi viršvalandžiai, kuriuos skaičiuoju du kartus: kiekvieną mėn. ir apskaitinio laikotarpio pabaigoje.

Atsipašau.
Būtent, kol dirba kitoje įmonėje ir įmonė dirba minimaliai (be pelno, viršijančio apie 5000 Lt) - jokių mok. SODRAI nėra. Tik VMI privalomas sviekatos draudimas:
nauja.vmi.lt/index.aspx?itemId=1015021

1. SODRA - 50 proc. bazinei pensijai (nuo 2005 lll ketv. 300 lt)
2. VMI - privalomas sveikatos draudimas (kiekvieno mėn. pabaigoje skelbia VMI tinklapyje).
Ir viskas, jeigu nevykys labai aktyvios veiklos iki metų galo (t.y. nepriims darbuotojų, nenaudos savo turto ar kt.)

Jo, jo. O kai ateina tikrint, tai jau tokie viską žinantys.....
Nuėjo vyr.finas su direktorium į DI, sudėjo prieš akis visus dokumentus, kuriuos turim ir paprašė nustatyti darbo laiko apskaitos normas ir t.t. Ta prasme, padėti sudaryti nors vieną tabelį, nenusižengiant nei vienam įstatymui.... SUBĖGO VISI. Naudos - jokios. Taip po siai dienai ir kankinamės: mūsų tabelis net 4 eilučių....

Perskaičiau visą temą iš eilės ir vis tiek tamsus miškas. Prieš save pasidėjau tris "dokumentus", kuriais lyg ir reikėtų vadovautis:
DK, Ypatumai ir "Vairuotojų darbo ir poilsio rėžimas pagal AETR konvenciją".... KUO VADOVAUTIS?
Darbo val./savaitė - 40 val (DK) ar 48 val. (Ypatumai)?
Darbo val./diena - 8 val (DK) ar 9 val (ypatumai), iki 10 val. 2 kartus per savaitę (AETR)?
Maks.savaitės trukmė - 60 val.(Ypatumai), per 2 sav. ne daugiau 90 val.
Kada nesusidarys viršvalandžiai?
Ir jeigu vadovaujuosi Ypatumais, vadinasi negalioja privalomos dvi poilsio dienos per savaitę?
PADĖKIT!!!!!!

Pernai metais bandėm griežtai užklausti Darbo inspekcijos, kaip mums konkrečiai prisitaikyti suminę darbo laiko apskaitą, tai atsakyme išvardyno krūvą įstatymų ir skaičių, bet nei vieno konkretaus atsakymo..
VOT TEP.

Dar neužmirškit kad reikia ir tėvų sutikimo.

Kažkodėl tema užgeso.
Transportininkai atsiliepkit - norim įsivesti suminę apskaitą bet pasimečiau tarp skirtingų nurodymų - DK, Ypatumai ir dar dirikas ištrauke visišką egzotiką "vairuotojų darbo ir poilsio rėžimas pagal AETR konvenciją".
Kuo vadovautis? Visur skirtingi darbo ir poilsio rėžimai? KARAULLL...

Taip, visiškai teisingai - jeigu žmogus bus reikalingas ir pirmas įspūdis apie jį bus malonus - darbdavys rizikuos, ypač jeigu eina kalba apie adminsitracijos žmones.
Šiuo metu paprastiems darbininkams, kuriem nėra aktualūs atsiliepimai iš buvusios darbovietės, yra suteikta labai didelė laisvė - parašė pareiškimą ir viso gero, gali palikti visus darbus.
Žinoma ir darbdavių yra visokių - plėšo pareiškimus, koliojasi.... O tu eidamas darbintis į kitą vietą negali juk sakyti, kad tavo direktorius buvo, švelniai kalbant - "pried...". Nes jei paskambins atsiliepimų tai apie tave gali sužinoti tiek .... įdomaus, kiek ir pats apie save nežinai.

Taigi, vienintelė išeitis - įsidėti naglas akis ir pirmyn į darbo džiungles

Jis turi ir kitu asmenybę patvirtinančių dokumentų: vairuotojo pažymėjimas, pvz.
Galima nuvaryti jį pasikeisiti pasą, gal ten kokį nors laikiną dokumentą išduos? Vagystės atveju juk išduoda.

Darbuotojas susidurs su kai kuriomis problemomis, jeigu ypač kitoje įmonėje jam atlyginimą mokės "oficialiai" - kai buhalterė pradės ieškoti, kada jį atleido iš kitos darbovietės ir kiek jam buvo pritaikyta . Ir kai jam suskaičiuos algą kaip antraeilininkui...
Žinoma, jeigu jis išvažiuoja dirbti į užsienį - tai niekuo neįmanoma prigasdinti.
Čia visa eilė niuansų: kodėl išeina, kokius darbus dirbo, ar taip jau jis reikalingas įmonei....
Ir vargsti personalo inspektorius tarp visų "ugnių": direktorius reikalauja gražiai perduoti darbus, žmogus net nesiruošia rodytis darbe, buhalterijai reikia atsiskaitymo.... UUU kaip nedėkinga.

Wow...
Labai aciu, net nesitikejau tokio issamaus atsakymo...

Iš anksto visų atsiprašau, jei tokia ar panaši tema kur nors yra - neradau. Jei yra - įdėkit nuorodą.

Norėčiau surasti išsamią informaciją apie idv savininko asmeninį turtą, kurio dalis arba jis visas naudojamas įmonės veikloje.
Koks tai gali būti turtas?
Kokia tvarka jis turi būti pripažįstamas kaip naudojamas įmonės veikloje?
Per kiek laiko turi būti pranešta į VMI?
Kokios išlaidos tuo pagrindu gali būti traukiamos į sąnaudas?

Iš anksto ačiū.

Tarka sekanti:
apie priėmimą - faksu reikia pranešti tą pačią dieną, o originalą pristatyti per tris kalendorines dienas,
apie atleidimą - faksu pranešti per tris dienas, o originalą pristatyti per 5 kalendorines dienas.
Negalioja taisyklė, kad jeigu reikalinga diena išpuola savaitgalis - galima pristatyti pirmadienį. SODRA (bent jau Kaune) neina į kalbas.
Tiesa, girdėjau kalbas, kad jau ruošia įvesti baudas už vėlavimą - anksčiau priimdavo kartu su paaiškinamuoju raštu ir tiek.

Tai juk įvedė taip vadinimą solidarumo mokestį?

Zuvele.
kiek zinau, privalomas sveikatos draudimas nesiskiria ar dirbi dar kazkur, ar tik turi savo imone, kaip savinininkas - turi moketi visuomet. Skirtumas yra tik sodros mokesciuose.

Bijau meluoti, bet kazkas komentavo, kad jeigu atlyginimas didinamas - užtenka įsakymo. Jeigu mažinamas - turi būti darbo sutarties pakeitimai.

Ypatumuose nematau jokio nurodymo į darbo dienų kiekį esant 48 val.savaitei. O jeigu aš numatau įsakymu, kad normali darbo savaitė gali trukti iki 48 val., o darbo diena iki 9 val.(11.2 punktas lyg ir nedraudžia) su atitinkamomis pertraukomis?

Ar esate įsivedę suminę darbo apskaitą?

Soli,
pagal ką nusistatėte, kad naktinis darbas nuo 0 iki 7 (DK 154 rodo 22-6)?
Naktinės valandos apsimoka 1,5 darbuotojo atlygio (DK 193 str) ir jokių kitų kompensacijų.

Juokinga, nejuokinga, bet jeigu buvo susitarta su vadybininku, tai ir darote pakeitimą. Pasirašo juk abi pusės.
Jeigu nuspręstumėt nutraukti vadybininko sutartį, turėsit išmokėti kompensaciją už nepanaudotas atostogas.

Esame transporto įmonė ir norim apsieiti be suminės darbo laiko apskaitos.
DK 144 str.1d. - darbo savaitė iki 40 val., jei vadovausiuosi ypatumais - darbo savaitė gali būti ir iki 48 val. (ypatumai ll d. DARBO IR POILSIO YPATUMAI KELIŲ TRANSPORTE, 11,1) ir toje pačioje dalyje (ypatumų) neina kalba apie suminę darbo laiko apskaitą, nors visi požymiai (darbo valandų vidurkis per 4 mėnesius) analogiški kaip ir taikant suminę darbo laiko apskaitą.
Mano klausimas sekantis: ar aš galiu taikyti darbo laiko normas išvardintas ypatumuose (48 d.val savaitė, naktinis darbas - nuo 0,00 iki 7,00) neįvesdama įmonėje suminės darbo laiko apskaitos? Ir jeigu taip, kaip įvertinti tą 48 val.vidurkį per 4 mėn. laikotarpį?
Iš anksto dėkoju.

Šiandien teiravausi DĮ Vilniaus būtent dėl vairuotojų (transporto įmonės). Jų darbo ir poilsio tvarką reglamentuoja LRV nutarimas Nr. 543, 2005-05-17. Žin., 2005, Nr. 64-2291, DĮ komentuoja, kad net ir nesant įmonėje suminei darbo laiko apskaitai, galima vadovautis šiuo nutarimu ir taikyti darbo laiko apskaitai.
Kas galit paaiškinti tą nutarimą, nes kuo toliau, tuo jis man nesuprantamesnis ir vis tiek atsiremiu į suminę darbo apskaitą.

Pagal DK susikaupusias papildomas poilsio dienas (už dirbtą laiką poilsio dienomis) reikia atiduoti prie kasmetiniu atostogu, be to - pirma poilsio dienos, o tik po to atostogos. Išleidom žmogu atostogu: suteikem viena diena atostogu, o kitas (pvz. 10) pridėjom poilsio dienas. Klausimas, kaip tuomet su DK reikalavimu, kad viena atostogu dalis negali būti trumpesnė nei 14 kal.dienų.
Transportininkai pasidalinkit patirtim!

Gal yra kas susidūręs su vairuotojų tabeliais?
Išvažiavo į reisą ir nebūna nuo savaitės iki 2 mėnesių, geriausiu atveju iki kito mėnesio vidurio įmanoma sužymėti ar vairuotojas išvažiavęs, ar sėdi namuose (laisvos dienos), o informacija iš šaibų surašoma tik kai vairuotojai sugrįšta?
Yra įmonėje direktoriaus įsakymas apie tokį pildymą. Ar to užtenka?