Bet sutik, kad Tvarkoje ničnieko neparašyta, kad dirbusio savaitę ir dirbusio du mėnesius DU vidurkis skaičiuojamas skirtingai. Vadinasi jau skaičiuoji neteisingai. Bet Tvarkos seniai nekeitė, vadinasi kaip ir nerasta situacijų, į kurias Tvarkoje būtų neatsižvelgiama ir dėl to reiktų keisti.

Ale kad ir sugalvojai... Penktadienis prieš lapkričio 1... Be šansų

O jei Tavo paminėtas laikas ir darbo užmokestis lygūs nuliui, neskaičiuoji nieko? Aš teisingai supratau? O kaip tada darai jei reikia skaičiuot kompensaciją už nepanaudotas atostogas? Ji irgi būna lygi nuliui? Ar imi darbo sutarties sumą? O jei dar einamuoju mėnesiu darbo sutartyje alga buvo patrigubinta ir padvigubintas dirbamas laikas, tai irgi nesvarbu?
Aš čia rimtai nesusigaudau.
Man gaunasi, kad darbo sutarties sumos imti negaliu - 6.4 punktas neleidžia, jis reikalauja faktinio DU.

Tai vis tik apibendrinant - kaip skaičiuoji?
Į 6.4 nuostatą:
6.4. Jeigu darbuotojas įmonėje dirbo mažiau kaip 3 mėnesius <...> vidutinis jo darbo dienos (valandos) užmokestis apskaičiuojamas iš darbo užmokesčio, priskaičiuoto už faktiškai įmonėje dirbtą laiką, ir vadovaujamasi šios Tvarkos 6.2 ir 6.3 punktų nuostatomis
taikai ar ne
Ar į tai, kad darbuotojas dirba mažiau nei tris mėnesius, iš viso nekreipi dėmesio? Jei kreipi, ar imi faktiškai dirbtą laiką? Jei ne, tai kodėl? Juk 6.4 punktas to reikalauja, ir reikalauja vienareikšmiškai. Kaip prie to prisideda 6.3 ir 6.2 punktai, čia dar galima ginčytis, tačiau kad privalai imti faktinį - neabejotina, nes taip parašyta.

Atsakymas netenkina - nėra argumentų
Kurioj vietoj neatsižvelgiu?
Į kurį punktą neatižvelgiu?
Kuriuo punktu pagal Tave turėčiau vadovautis?
Kad tvarka surašyta kvailokai, nesiginčiju, tačiau skaitau ką turiu ir darau kaip parašyta, nes kitos išeities nėra

[quote:928de85761] pavyzdis tavo kažkoks nevisai vykęs
Dirbatos dienos 11,01 iki 04 imtinai ir nuo 11.07-09 (Nes 10 diena jau nedarbingas) imtinai :
10 + 3*8+3*8= 58 val. ar kaž ką persistengei. [/quote]

Kodėl persistengiau? Paprasčiausiai darbuotojas per savaitę gali dirbti su visais viršvalandžiais 48 valandas, taigi - telpu. Ten akcentas ir buvo - pastovūs viršvalandžiai.

Aš irgi atsižvelgiu į visus punktus, bet skirtingai nuo Tavęs neprisirišu prie bendro skaičiuojamojo laikotarpio (kuris neapibrėžtas kaip visame nutarime naudojamas vienintelis dydis), nes prie jo prisirišti neįmanoma - gaunasi loginė nesąmonė. Negalima skaičiuoti už tris praėjusius mėnesius, jei iš anksto žinoma, jog tokio dydžio nėra (darbuotojas pradirbo savaitę, o ne mėnesiais) Ir iš viso nutarime skaičiuojamuoju laikotarpiu yra vadinama ne mažiau nei trys skirtingai skaičiuojami dydžiai - kodėl gi prisiriši prie pirmo paminėto?


Viršuje įmečiau situaciją - paskaičiuok prašau, kokius rezultatus gautum ir kokius mokesčius privalėtum Tavo nuomone sumokėt? Ir dar norėčiau truputį pakeist sąlygą - žmogelis ne tik nedarbingumą gauna, bet po nedarbingumo išeina iš darbo, t.y, kompensacija priklauso.

tarkim situacija tokia:
2005/09/29 įdarbiname darbuotoją, alga darbo sutartyje 3000 Lt, penkių darbo dienų savaitė. Žmogelis pradirba iki 2005/11/10 nuo 10 dienos nedarbingumas, 11 mėn išdirbo 10 val. lapkričio 1 dieną, iš viso 11 mėn dirbo – 78 valandas, 10 mėn - po 48 val; per savaitę, 9 mėn - 16 valandų. Nedarbingumas už dvi dienas priklauso.
Paskaičiuok, kokius rezultatus gausi pagal skirtingus skaičiavimus

Dabar pažiūrėk į logiką, kurią kažkodėl čia mėgini įcukrinti :
Imi darbuotoją, neišdirbusį 3 mėnesių (vadinasi žmogelis galėjo dirbti ir tik savaitę) ir kažkodėl mėgini prastumti standartinį skaičiuojamąjį laikotarpį - tris mėnesius prieš einamąjį mėnesį. Čia ir ežiukui aišku, kad algos tuo laikotarpiu gali nebūti, tam ir numatytas punktas apie darbuotoją, neišdirbusį trijų mėnesių. O 6.2 ir 6.3 punktai užtvirtina, kad neatmestum kaip nereikšmingų per dirbtą laiką viršvalandžių ir darbo švenčių dienomis.



Netiesa - 6.4 nurodo derinti faktiškai dirbtą laikas su 6,2 ir 6,3 punktai, o ne pasirinkiteti visiškai kita variantą.

[quote:59e805d9dc] Dėl to, kad skaičiuojamasis laikotarpis nėra vienas vienintelis dydis, mes jau lyg ir sutarėm, bet dar nebaigėm. Paaiškink prašau, kodėl Tu užsispyręs tvirtini, kad skaičiuojamajam laikotarpiui reikia imti tris prieš tai buvusius mėnesius, kei trys mėnesiai yra tradicinis bendras variantas, o kiekviena atšaka "jeigu" turi savo specifinį skaičiuojamojo laikotarpio apibrėžimą? Šiuo atveju juk turi specifinį variantą - žmogus dirbo ne kelis metus, neturi tų trijų prieš tai buvusių mėnesių, vadinasi skaičiuoji iš to, ką turi, ir jokiu būdu neblogini darbuotojo darbo apmokėjimo sąlygų[/i]
Šiuo atveju punktai 6.2 ir 6.3 man ir neleidžia bloginti sąlygų - paskaičiuoti iš darbo sutarties duomenų yra neteisinga [/quote]
Jokie pabloginimai VDU neįvardinti - ir nėra filosofiškų paaiškinimu kad jei yra pabloginimo prieda.
Faktiškai dirbtą laiką IR 6.2, 6.3 punkta as suprantu kaip faktiškai dirbta laika per skaičiuotina laikotarpį t.y. jei žmogus dirbo 1,5 mėn. tai žiūri į skaičiuotina laikotarpi ar per ji buvo faktiškai dirbta ar nė.[/quote]

Man gaunasi, kad Tavo atvejis Tvarkoje nenumatytas, ten paminėta tik:
Kai reikia apskaičiuoti vidutinį darbo užmokestį ir nėra duomenų apie prieš vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo mėnesį einančio mėnesio darbuotojo darbo užmokestį, darbo užmokesčiui apskaičiuoti (išskyrus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus atvejus, kai su darbuotoju privaloma visiškai atsiskaityti) imami 3 kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš šį mėnesį.
čia - seniai dirbančiam vienetininkui, o va pradėjusiam.... Praktiškai gaunasi, kad turėtum reikalaut dirbto laiko duomenų ir skaičiuot

Aš šį punktą suprantu vienareikšmiškai - darbuotojas skaičiuojamuoju laikotarpiu dirbo (t.y. darbo sutartis sudaryta), bet darbo užmokesčio dėl pateisinamų priežasčių nebuvo.
Bet jei darbo sutartis nebuvo sudaryta, darbuotojas tuo laiku gal net neketino pradėti dirbti šioje firmoje, kokia čia gali būt "pateisinama priežastis"? Kur logika? Juk jis tuo laiku nebuvo darbuotojas

Bliambački, nejau taip sunku paaiškint ant pirštų man savo logiką, nes aš tikrai nesuprantu, kurią vietą Tavo nuomone praleidžiu?
Gerai, mėginam iš naujo.
Yra darbuotojas, kuris įmonėje neišdirbo 3 mėnesių. Skaitau VDU skaičiavimo tvarką:

6.4. Jeigu darbuotojas įmonėje dirbo mažiau kaip 3 mėnesius <...>
Tinka
vidutinis jo darbo dienos (valandos) užmokestis apskaičiuojamas iš darbo užmokesčio, priskaičiuoto už faktiškai įmonėje dirbtą laiką,
T.y. skaičiuoju visą faktiškai priskaičiuotą DU iki šios dienos
ir vadovaujamasi šios Tvarkos 6.2 ir 6.3 punktų nuostatomis
ir žiūriu 6.2 ir 6.3 punktus, tik šiuo atveju skaičiuojamasis laikotarpois yra ne trys mėnesiai prieš, o faktiškai dirbtas laikas, nes būtent taip man nurodo 6.4 punktas. Dėl to, kad skaičiuojamasis laikotarpis nėra vienas vienintelis dydis, mes jau lyg ir sutarėm, bet dar nebaigėm. Paaiškink prašau, kodėl Tu užsispyręs tvirtini, kad skaičiuojamajam laikotarpiui reikia imti tris prieš tai buvusius mėnesius, kei trys mėnesiai yra tradicinis bendras variantas, o kiekviena atšaka "jeigu" turi savo specifinį skaičiuojamojo laikotarpio apibrėžimą? Šiuo atveju juk turi specifinį variantą - žmogus dirbo ne kelis metus, neturi tų trijų prieš tai buvusių mėnesių, vadinasi skaičiuoji iš to, ką turi, ir jokiu būdu neblogini darbuotojo darbo apmokėjimo sąlygų
Šiuo atveju punktai 6.2 ir 6.3 man ir neleidžia bloginti sąlygų - paskaičiuoti iš darbo sutarties duomenų yra neteisinga

6.2. Vidutinis darbo dienos užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas).
6.3. Vidutinis darbo valandos užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį valandų skaičiaus (įskaitant viršvalandžius).

Pacituok prašau nutarimo punkčiuką, kuriuo šiuo atveju vadovautumeisi?

Ir kaip supranti formuluotę:
6.4. Jeigu darbuotojas įmonėje dirbo mažiau kaip 3 mėnesius <...> vidutinis jo darbo dienos (valandos) užmokestis apskaičiuojamas iš darbo užmokesčio, priskaičiuoto už faktiškai įmonėje dirbtą laiką, ir vadovaujamasi šios Tvarkos 6.2 ir 6.3 punktų nuostatomis


[quote:c69da68ddc]VDU skaičiavimui imamas jam nustatytas pagal DS mėnesinis (ar valandinis) atlyginimas (praktiškai gausim tą patį, kaip ir imant einamąjį mėnesį priskaitytą atlyginimą[/quote]
O jei žmogus einamąjį mėnesį spėjo padirbėti ir viršvalandžius, ir švenčių dienomis, kaip tuomet? Pagal kokį čia nutarimą šitaip skriaudi darbuotoją?

Paaiškink prašau, kokį "Ir" aš taip atkakliai ignoruoju , nes niekaip nepagaunu minties? Mano požiūriu į algoritmą įtraukta viskas.

Niekaip nesutinku, kad netinkamas prekių sandėliavimas yra "natūrali netektis". Tai neleidžiami atskaitymai ir jokiu būdu ne natūrali netektis. Čia jau greičiau reiktų ieškoti kaltų asmenų.
"natūralios netekties nuostoliais laikomas natūralus prekių (žaliavų, produkcijos) sumažėjimas dėl prekių (žaliavų, produkcijos) saugojimo, perpylimo, fasavimo, vežimo, krovimo ir pardavimo, įskaitant nuostolius dėl pirkėjų užmaršumo"
Pvz apie cukrų:
Natūrali netektis - nuostoliai, susidarantys dėl produktų
prigimtinio specifiškumo juos sandėliuojant ir transportuojant
www.teismupraktika.lt/scripts/sarasas2.dll?Tekstas=1...

Dariau. Kodėl klausi?

Hm.... iki šio ryto tarsi vis dar galiojo?

Šiai poniai aiškiai reikėtų pasiūlyt pamėgint prisijungti prie EDS lapkričio 15 dieną, kai visos Lietuvos buhalteriai masiškai laušis į pagaliau prieinamą sistemą. Numatyti poniai pinigines sankcijas už neprisijungimą tiesiog būtina - antraip kaifo niekaip nepajus

pasiginčijam dar



Ir dar kartelį skaitom:
6.4. Jeigu darbuotojas įmonėje dirbo mažiau kaip 3 mėnesius <...> vidutinis jo darbo dienos (valandos) užmokestis apskaičiuojamas iš darbo užmokesčio, priskaičiuoto už faktiškai įmonėje dirbtą laiką, ir vadovaujamasi šios Tvarkos 6.2 ir 6.3 punktų nuostatomis
6.2. Vidutinis darbo dienos užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas).
6.3. Vidutinis darbo valandos užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį valandų skaičiaus (įskaitant viršvalandžius).
Bet kuris iš visų šiame nutarime nurodytų skaičiuojamųjų laikotarpių yra skaičiuojamasis laikotarpis, nurodytas 6.2 ir 6.3 punktuose ? Niekur nepasakyta, kad tai būtinai 3 mėnesiai, einantys prieš skaičiavimo mėnesį. Atvirkščiai, šiuo atveju punktas 6.4 kalba apie faktiškai įmonėje dirbtą laiką - tai ir yra šiuo atveju skaičiuojamasis laikotarpis.


Sausai ar kaip kitaip, koks skirtumas, jei algoritmas man gaunasi vienareikšmiškas (žalos atvejų, kitų ypatingų atvejų šiuo variantu neapimu):
tikrinam, kiek laiko dirba darbuotojas įmonėje. Jei daugiau nei 3 mėnesius, žiūrėti punktą 6.1; Jei kartais algos nebuvo, žiūrėti punktą 6.9.
Jei dirba trumpiau nei 3 mėnesius, žiūrėti punktą 6.4, analogiškai kaip ir aukščiau rašyta, vėl žiūrim, ar buvo darbo užmokestis.
Pasakyk, kuri algoritmo vieta Tau atrodo neteisinga ir kodėl?

O jei algos mokamos dalimis? Kaip atspėt, ar kitą dalis bus sumokėta iki 10 dienos, ar po 10 dienos?

Bet įdomūs gi žmonės - profilaktiką daro GPM deklaracijų teikimo laiku (praktiškai per visą galimą teikimo laiką - profilaktika), o terminus pratęsia PVM deklaracijoms, FR0572 nepaminėta

Va Tau ir atsakymas...
Sutuoktiniai parduoda nekilnojamą turtą, įsigytą vieno sutuoktinio vardu. Ar privalo pajamas deklaruoti abu sutuoktiniai?
2004-03-01

Pagal Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu.Atsižvelgus į Civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalį laikoma, kad pajamos, gautos už tokį turtą, yra gautos abiejų sutuoktinių (lygiomis dalimis, jeigu jų tarpusavio susitarimu nenustatyta kitaip). Todėl, kai pajamos gautos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą, prievolė pateikti deklaraciją ir GPMĮ nustatytais atvejais sumokėti mokestį atsiranda abiem sutuoktiniams.

nauja.vmi.lt/lt/?itemId=1001929

Mano supratimu viskas logiška.
Už 100 000 Lt akcijų atiduodu pastatą, kartu sutarty numatau, kad mokesčius iš manęs "išskaičiuoja" akcijų verte, t.y. gaunu ne 100 000 o 85 000 vertės akcijas.
Būtų ne akcijos, būtų paprasčiau - 15 000 "parduodu" atgal ir šventa.


kodėl už 85000 Lt? juk perka 100 000 Lt vertės akcijas - 100 000 mainoma į 100 000 Lt, mokesčiai juk išskaičiuojami vėliau.

Skaitai skaitai ir neperskaitai Akcentavau, kad skaičiuojamasis laikotarpis gali būti nebūtinai 3 mėnesiai ir nebūtinai einantys iš karto prieš mėnesį, kai skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis.
t.y. sąvoka "skaičiuojamasis laikotarpis" - poniatije rastiažimoje" ir priklauso nuo kitų "algoritmo" sąlygų.

Dėl Tavo pavyzdžio, kai įdarbinama rugsėjį, nedarbingumas spalį - skaičiuočiau analogiškai įdarbinimo spalio mėn. atvejui - pagal punktą 6.4. darbuotojas neišdirbo 3 mėnesių, vadinasi algoritmas analogiškas.

Skaitom iš eilės:
6. Apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, laikomasi šių nuostatų:
6.1. Skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį,
<...>
Kai reikia apskaičiuoti vidutinį darbo užmokestį ir nėra duomenų apie prieš vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo mėnesį einančio mėnesio darbuotojo darbo užmokestį, darbo užmokesčiui apskaičiuoti (išskyrus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus atvejus, kai su darbuotoju privaloma visiškai atsiskaityti) imami 3 kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš šį mėnesį.
<...>
Kai vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas žalos atlyginimo dėl susirgimo profesine liga dydžiui nustatyti, skaičiuojamasis laikotarpis yra paeiliui einantys 6 mėnesiai, pasirinkti iš 24 mėnesių, einančių iki susirgimo profesine liga nustatymo mėnesio ...

Ką noriu akcentuoti - skaičiuojamasis laikotarpis šiame nutarime nėra vienas vienintelis sutartinis dydis, apimantis tris paskutinius kalendorinius mėnesius. Skaičiuojamasis laikotarpis kinta priklausomai nuo situacijos, kaip algoritme: "jei šitaip, tai taip, jei ne, tai anaip"

Realiai skaičiuočiau taip pat, kaip Soffy. Argumentai - aukščiau

Aš formuluotę 6.2 ir 6.3 punktuose - "skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis..." traktuoju taip, kad šiuo atveju skaičiuojamasis darbo užmokestis yra spalio mėnesio darbo užmokestis (kitaip tariant realiai dirbto laikotarpio), nes taip nurodo 6.4 punktas.
Tiesiog šiuo atveju skaičiuojamasis laikotarpis nėra praeitas ketvirtis.

Kodėl bankas - įstatinis kapitalas? O kur akcininkų skola? Ir kaip paskui apskaitoje matyti, kiek kuris turi sumokėti/sumokėjo/skolingas?
Pinigais visad dengiama skola o ne balažin kas

Manau rašyk elementariai:
Gaminys toks, parametrai šitokie, pardavimo data ...., suteikiama 18 mėn. garantija nuo pardavimo datos.
Ir manyčiau nurodai kokiu atveju garantija galioja, kokiu - ne, ir adresą, kuriuo kreiptis :)

Tiesiog traktuoji, kad žmogutis neturi verslo liudijimo, ir skaičiuoji atitinkamai.

Kalkuliacinę kortelę aš suprantu kaip galimybę žinoti, kiek kokių produktų yra konkrečiame patiekale. Tačiau nurašinėti produktus pagal kalkuliacines korteles manyčiau nesąmonė - jei kavinė siūlo kotletą su bulvių koše ir burokais, o aš (klientas) pageidauju kotleto su kopūstais ir ryžiais, kitas gal pageidaus dvigubos kopūstų porcijos be bulvių ir ryžių, kaip tokie fintai bus nurašomi, jei nurašinėjama pagal kalkuliacines korteles? Kortelėje tai nurodyta burokai ir bulvių košė.

88 norėjo patvirtinti, kad visa tai: -" " mes tikrai nagrinėjam ir taikom iš neturėjimo ką veikti
Na nuobodu gyventi buhalteriams, ką jau padarysi, todėl ir prisigalvoja visokių - aukščiau paminėtų