o rasyti, kad ligonio slauga ir neturi stazo?

o ka rasyti tame np - sd - tiesiog kad ligonio slauga?

ne ten uzklausiau pries tai klausima

ka siusti sodrai kai turi nedarb. pazymejima del slaugos ir neturi stazo ligos pasalpai gauti?

kitas klausimas
ka darote, kai zmogus turi nedarbingumo pažymejimą, turi teise i ligos pasalpa, bet jos negauna, nes neuzsipildo sodroje prasyma pasalpai gauti, ar uz tas dienas uz kurias negavo pasalpos nors sirgo kadangi neuzsipilde prasymo teikiate sodrai kaip nedraudimines, ar isminusuojate jas is atostogu stazo?

DAR KITAS KLAUSIMAS,

jei neturi stazo reikiamo, o gavo nedarbingumo pazymejima del slaugos, ka nurodyti Sodrai?

aciu Tininga uz kantrybę, bet kur nurodyta, kad 5 d.d. savaitė butinai yra nuo pirmad. iki penkatdienio?
gal man dar VDI uzklausti si klausima?
Jumis tikrai pasitikiu, bet noriu isitikinti iki galo
aciu

suabejojau del va tokios viesos konsultacijos vdi puslapyje:
cituoju:

"Taikant suminę darbo laiko apskaitą, darbdaviams kyla klausimų dėl to, kaip teisingai nustatyti savaitės darbo valandas ir užtikrinti, kad nebūtų dirbama ilgiau, nei 48 valandas per 7 dienas. Taip pat aktualu tai, ar įmonės vidaus teisės aktuose gali būti nustatyta suminės darbo laiko apskaitos savaitės pradžia ir pabaiga. Teikiame nuomonę minėtais klausimais.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 144 straipsnio 3 dalimi, maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per septynias dienas neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų. Ši nuostata yra bendrojo pobūdžio, ir darbdaviai jos turi laikytis nepaisant to, ar konkrečiu atveju taikoma suminė darbo laiko apskaita, ar ne. Pažymime, kad aptariamu atveju DK 144 straipsnio 3 dalis taikoma kartu su DK 149 straipsniu, kurio 1 dalyje nustatyta, kad suminės darbo laiko apskaitos taikymo atveju negali būti dirbama daugiau kaip keturiasdešimt aštuonias valandas per savaitę ir dvylika valandų per darbo dieną (pamainą).
Darbo įstatymuose nėra suminės darbo laiko apskaitos savaitės sąvokos išaiškinimo, tačiau Įstatymo leidėjas su šia sąvoka sieja maksimalią 48 valandų darbuotojo darbo valandų trukmę. Aptariama maksimalaus darbo laiko nuostata yra perkelta iš Europos Parlamento ir Tarybos 2003 m. lapkričio 4 d. direktyvos 2003/88/EB (toliau – Direktyva 2003/88/EB), kurią Lietuvos Respublika, būdama Europos Sąjungos nare, yra perkėlusi visa apimtimi į savo nacionalinius teisės aktus.
Pažymėtina, kad Direktyvoje 2003/88/EB taip pat nėra detalizuojama suminės darbo laiko apskaitos savaitės pradžia ar pabaiga, tačiau DK yra numatyta termino apskaičiavimo tvarka: DK 26 straipsnyje yra nustatyta, kad terminas, apibrėžtas tam tikru laikotarpiu, prasideda kitą dieną po tos kalendorinės datos arba įvykio, kuriais apibrėžta jo pradžia. Savaitėmis skaičiuojami terminai baigiasi atitinkamą savaitės dieną. Taigi, terminas, nustatytas savaitėmis, turi prasidėti pirmąją valandą nuo pirmosios dienos laikotarpio pradžioje ir baigtis paskutinės (septintos) dienos paskutinę valandą laikotarpio pabaigoje.
Remiantis išdėstytu, VDI specialistų nuomone, suminės darbo laiko apskaitos režime vartojamos sąvokos „savaitės“ pradžia neturėtų būti siejama tik su pirmadieniu, o pabaiga – tik su sekmadieniu. Šiuo atveju savaitės pradžia ir pabaiga turėtų būti siejama su įvykiu, t. y. su savaitės nepertraukiamu poilsiu.
DK 161 straipsnyje yra įtvirtintos savaitės nepertraukiamojo poilsio nuostatos. Šio straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad bendra poilsio diena yra sekmadienis, o esant penkių dienų darbo savaitei - šeštadienis ir sekmadienis, išskyrus DK 161 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse ir kituose norminiuose teisės aktuose nustatytus atvejus. Esant suminei darbo laiko apskaitai, darbuotojams suteikiamos poilsio dienos pagal darbo (pamainų) grafikus (tvarkaraščius) (DK 161 straipsnio 4 dalis). DK 161 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad savaitės nepertraukiamasis poilsis turi trukti ne mažiau kaip 35 valandas, o tuo atveju, jei suminės apskaitos laikotarpiu yra nustatyta 5 darbo dienų savaitė, – abi poilsio dienos turi būti suteikiamos iš eilės.
Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, teikiame konsultaciją, kad DK 144 straipsnio 3 dalies bei DK 149 straipsnio 1 dalies kontekste savaitė yra 7 iš eilės einančios kalendorinės dienos, tačiau taikant suminę darbo laiko apskaitą, konkrečios savaitės pradžia yra pirmoji darbo diena po kiekvieno savaitės nepertraukiamojo poilsio. Per kiekvieną suminės darbo laiko apskaitos savaitę darbuotojo darbo laikas negali viršyti 48 valandų. Taip pat darbuotojui privalo būti garantuojamas nepertraukiamasis paros (11 valandų) ir nepertraukiamasis savaitės poilsis. Taikant 6 dienų darbo savaitės režimą, nepertraukiamasis savaitės poilsis yra 35 iš eilės einančios poilsio valandos, o esant 5 darbo dienų savaitės režimui, suteikiamos dvi poilsio dienos iš eilės. Tai, ar darbuotojai dirbs pagal penkių ar šešių darbo dienų savaitę, numatoma įmonės vidaus teisės aktuose ir/arba darbo sutartyje.
VDI Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus specialistų nuomone, jei įstaigoje visiems darbuotojams savaitės nepertraukiamasis poilsis visada suteikiamas tomis pačiomis savaitės dienomis, pvz. – šeštadienį ir sekmadienį (taikant 5 darbo dienų savaitės režimą), suminės darbo laiko apskaitos savaitės pradžia ir pabaiga galėtų būti nustatyta įmonės darbo tvarkos taisyklėse arba kolektyvinėje sutartyje (minėto pavyzdžio atveju savaitės pradžia būtų laikomas pirmadienis, pabaiga – sekmadienis). Tais atvejais, kai darbuotojams suteikiamo nepertraukiamojo savaitės poilsio laiko dienos skiriasi, įmonės vidaus teisės aktais suvienodinus savaitės pradžios ir pabaigos laiką, galimai nebūtų užtikrinama kiekvienam darbuotojui skiriamo dirbti darbo laiko maksimali trukmė, t.y. būtų pažeidžiama DK 144 straipsnio 3 dalis bei DK 149 straipsnio 1 dalis."

va cia jie raso apie darbo savaitę ne butinai nuo pirmadienio iki penktadienio...
galvoju, gal siuo mano atveju reikia normą skaiciuoti taip: nuo 08.09 iki 08.23 - 11 darbo dienų po 7 val. 36 min.gaunasi 83 val. 36 min., o kadangi dirbs 84 val. tai suminiai virsvalandziai 24 min.
????ar i tema mano sitie samprotavimai, o gal vel neteisingai interpretuoju?

tai dar noriu pasitikslinti. kai nustatyta dirbti antrad-sestad. o poilsis sekmad ir pirmadieniai, o dirba pagal suminę, tai visvien darbo laiko norma skaiciuoti pagal dirbanciu pirmad.- penktad., kuriu poilsio dienos sestad. ir sekmad.?

na, jau parasiau sutarty jai 38 val. tai ar tesingas mano skaiciavimas, kazin? skaiciuoju taip nuo 08.09 iki 08.23 imtinai. 38/5 gaunasi 7 val. 36 min per dieną (nors sutartį parasyta, kad 38 val. per savaitę, antrad. - penktad. po 8 val. per dieną, sestadieni 6 val., sekmad ir pirmadieni laisvadieniai). tai skaiciuoju, kad laikotarpiu nuo 08.09 iki 08.23 imtinai jai darbo laiko norma 76 val.
gausis dirbti 84 val. tai 8 val. virsvalandziai,
suminė apskaita(apskaitinis - mėnuo), bet norma skaiciuoju taip:skaiciuoju kiek dirbtu zmogus, kuris dirba nuo pirmad iki pentad. po 7 val. 36 min.
Ar norma skaiciuoti kiek dirbtu zmogus kuris dirba nuo antrad iki sestad. po 7 val.36 min?
kaip su ta norma?

BUVO TOKS SUSIRASINEJIMAS SU VDI:

as: Labas rytas, ar galima pardavejai nustatyti tokį darbo laiką: 38 val. per darbo savaitę, dirbant antradieniais - penktadieniais po 8 val., šešdatieniais - 6 val. Sekmadieniai ir pirmadieniai - poilsio dienos.
(taip detaliai darbo laiką nurodytume ir darbo sutarty). Pardavėja dirbs pagal terminuotą darbo sutartį nuo 2016-08-09 iki 2016-08-23 imtinai. jai gausis dirbti 84 valandos. Ar turi čia btū mokami virsvalandziai? ar tai jau yra jos darbo laiko norma, kadangi dirba pagal tiksliai sutartį nurodytą darbo grafiką ir virsvalandziu siuo atveju nera? ačiū

VDI: Laba diena, o kokiu pagrindu poilsio diena suteikiama pirmadienį?

AS: toks susitarimas, poilsiaujama sekmad ir pirmad. kadangi sestadieni dirbama sestadieniais buna klientu daug parduotuveje

VDI: Nustatant 5 darbo dienų savaitę, poilsio dienos yra šeštadienis ir sekmadienis, kitomis dienomis numatyti poilsio dienas galima, kai taikoma suminė darbo laiko apskaita, arba nepertraukiamai veikiančiose įmonėse, taip pat, kai būtina aptarnauti gyventojus.

AS: o kaip nustatyti kiek valandu turi dirbti laikotarpiu nuo 08.09 iki 08.23 (imtinai) kai sutartį bus nurodyta, kad dirbama 38 val. per darbo savaite, sumine darbo laiko apskaita.

AS: jei butu 40 valandu darbo savaite, tai viskas aisku. o kaip apskaiciuoti kai 38 val?

AS: ar tesingas skaiciavimas darbo laiko normos siuo atveju: nuo 08.09 iki 08.23 imtinai, dirbantiems 40 val. per savaitę, tenka dirbti 80 val., kadangi pardavejai bus nustatyta 38 val. per sav. tai jai skaiciuojame taip: 38 val dalinti is 5 d.d ir suzinai kiek tenka vienai darbo dienai valandų. gaunasi 7 val. 36 min.*10 dienu=76 val. norma, o kadangi jai teks dirbti 84 val., tai virsvalandziai 8 val?

VDI: Manome, kad toks skaičiavimo būdas būtų teisingas. Tačiau tokiu atveju, galbūt tikslinga nustatyti visą darbo laiką.

AS: dar pasitikslinu, jei nebutu nustatyta sumine darbo laiko apskaita, tai darbas sestadieni siuo atveju skaitytusi kaip darbas poilsio diena? nors sutarty parasyta, kad dirbama sestadieni?

vdi: Taip, jeigu dirbamas darbas nepatenka į DK numatytas išimtis.


tai va, kaip ir aisku, kad cia reikia suminės, ar geras tas mano skaiciavimas darbo laiko normos nuo 08.09-08.23 imtinai, 76 valandos?kaip manote Jus?

turim tokia situacija
08.01 pakeliui i darba darbuotojui ivyko nelaimingas atsitikimas, buvo nuveztas i priemimo skyriu, suteikta jam pagalba ir paleistas namo. nedarbingumo pažymėjimo nepaprašė o ir nieks nepasiulė.
08.02 nuvyko pas seimos gydytojos ir gavo nedarbinguma nuo 08.02

prašau jo susitvarkyti nedarbingumą uz 08.01 d. jam nei vienas nei kitas gydytojas neduoda nedarbingumo atgaline data. pasak sodros ir seimos gyd. jis nedarbingumo turi prasyti priėmime uz 08.01. priėmimo gydytojas jam israse atgaline data medicinine pazymą (neapmokama nedarbingumą).teiksiu sodrai 12 sd uz ta dieną?tik kazi ar jam ta nelaimingą priskirs draudiminiam ivykiui. gal ka patarsite?

Seip tai ir valandini du nustatcius jei sutarti numatytas visas darbo laikas, turi moketi uz visa darbo laika, ji garantuoti kitaip sakant

Ar kasmetiniu atostogu metu darbuotojas draudziamas soc drauximu. Ar nuo atostoginiu skai iuojasi tokie pat mokesciai kaip nuo atlyginimo?

Pardaveja dirbs antradieniais - penktad po 8 val ir sestad 6 val. Sekmad ir pirmad poilsio dienos. Ar turi buti cia sumine darbo laiko apskaita. Nustatysim 38 val. Per darbo savaite darbo laika.
Ar turi cia butine sumi e, kadangi poilsio dienos yra ne sestad ir sekmad o sekmad ir pirmadienis?

Priimta 2015.liepos 5
Atleidziama 2016 liepos 27
Atostogavo 2016 liepos 11-27 dienomis 17 kal. d.

Uz dabro laikotarpi nuo darbo pradzios iki pabaigos priklauso 389×28/365=29,84 kal.d.
Isnaudojo 17 kal.d. liko 12,84 kal.d.
Ar gerai skaiciuoju kiek liko nepanaud atostogu?

Aciu, tik va bandau biski skaiciuot, tai gaunasi taip:
Buvo suteikta 28 kal dienos, sumoketa uz 20 d.d.
Atostogavo 17 kal. d. T.y. 13 d.d.
Permoketa 7 d.d. ,bet atsaukta is 11 kal. D. Atostogu. 11×0,7=7,7d.d. kaip ir permoketa nieko nera. Dar damoket reiks. Aisku cia tik pati principa skaiciavimo pasitikslinu. Dar daugiau tu nepanaudotu atostogu jai bus biskuti.
Bet ar teisingai supratau ta skaiciavimo principa?

Darbuotoja isleista kasmetiniu atostogu nuo liepos 11 d iki rugpjucio 7 d. Ji sumaste iseiti is darbo liepos 27 diena. Atostoginiai jai ismoketi (atostogas buvo sukauspusi pilnai). Ar galim ja atleisti is darbo liepos 27 nors atostoginiai sumoketi uz darbo dienas iki rugpjucio 7 d. Sake veliau neatvyks ant jokiu dokumentu pasirasyti. Isvaziuoja. Yra problematiska, mums tik geriau kad iseina, bet kaip daryti su tais apmoketais atostoginiais. Ar atsaukti atostogas ir perskaiciuoti atostoginius ismoketus iki 08.07. Atsaukus perskaiciuoti kiek liko atostogu ir dauginti is 0.7 ir ziureti ar permoketa kas ar ne. Seip dirbo ji iki liepos 10 d. Butu skaiciuojant atsiskaityma galima islyginti jei gautusi permokejimas sumas.

Gal galit kas patarti kaip geriau daryti?

Sveiki
Ar yta koks ribojimas per metus ar kal metus uz kiek dienu sodra moka ligos pasalpa? Pvz nedaugiau kaip uz 153 dienas ?
Ar yra koks skaicius dienu nustatytas? Sakykim sirgai 100 dienu paskui nesirgai vel sirgai 53 dienas tai uz siuos laikotarpius gauni ligos pasalpa, paskui jei susergi nebegauni? Ar yra taip?

Ar tiesiog jei isduotas nedarbing pazym elektroninis ir jei yra stazas tada gauna zmogus ir tiek ligos pasalpa, neziurima i sirgtu dienu skaiciu?

Dar paziurejau darbos sutarties pavyzdinej formoj yra toks 7 punktas, kur gali aptarti tam tikras salygas. Pvz 168 2 dalis. Ar tai reiskia kad galima papildomu kasmetiniu neduoti ar duoti trumpesnes nei nutarime?

O apmokejimas uz pertraukeles kuriuos ieina i darbo laika i vdu itraukiamas kaip ir pacios pertraukeles?

Dar pasitikslinu
O ar gali prie musu prisikabinti vdi, kad nesam nurode sutartyse kad tai darbas lauko salygomis?

O ar sis priedas ieina i vdu?

Jei apsaugos kuri dirba para ir tris laisvas turi, darbo laikas skaiciuojant virsvalandzius lyginimas su 40 val darbo laiko savaites trukme, kaip tada kai yra sventine diena? Tai gaunasi kad reimia lyginti su 32 val ar taip?

Aisku ir nuo ju nemokami jokie mokesciai?

Del kasmetiniu papild atostogu suteikimo nutarime juk parasyti kad papild atostogos duodamos uz darba lauke.????ar ne taip?
Tai gal ir uz staza nebutina duoti tada?

O kas tas antras ribojimas? Atsiprasau, nesupratau...

Priimsim darbuotoja kuris dirbs tik antradieniais ir treciadieniais po 5 val. Ar butina sutarty ten toj grafoj kyr ne visas darbo laikas irasyti ka nors?
Ar uztenka prie darbo laikas parasyti, kad darbas 10 val per savaite, dirbant antrad ir treciad po 5 val.?
O sodrai pranesu 1sd ir tiek? Ta prasme jokiu 12 sd nesiusti uz pirmad ketvirtad ir penktadienius?

Mes atlyginima mokam taip: mma + priedas (skiria isakymu uz atlikta darba, nors nebutina skirt). Nuo sios sumos mokami mkesciai
Atostogu papildomu neduodame, nors manau privalom duoti ar ne?
Sutarti nenurodyta kad tai darbas lauke ir tabely nerasom apie nukrypimus.bet faktiskai dirba tai lauke.

Direktorius sugalvojo taip:
Moketi tik mma ir duoti tuos priedus uz darba lauke. Tai suprantu, kad tas peiedas galu buti tik puse mma siuo atveju, ir nuo to priedo jokiu mokesciu nereiks moketi, ar teisingai jis suprato?

Aciu

Aciu perskaiciau bet taip ir neaisku ar butina jas moketi? Ar butina toki darba zymeti tabelyje

Aciu
Ir dar klausimas
Kai zmogus nedirba, o serga ir gauna ligos pasalpa, ar jam tuo lsikotarpiu eina ligos ir motinystes socialinio draudimo stazas? (Klausiu, nes nuo ligos pasalpos juk kazkokios pensiju ir soc draud. Imokos nemokamos)?

O gal galit dar paaiskint?
Pas mus dirba 5 zmones kurie dirba imones teritorijoje lauke visa darbo diena kasdien.
Ar mes privalome moketi uz darba lauko salygomis tuos priedus?
Ar butina pazymeti dlaz kad tai darbas lauke?
Kokio dydzio tri buti tie priedai?

Atsiprasau, tikrai uzklausiau ne tinkanai
Bet va ir as ziuriu tj sodros suvestinej...bet is kur zinot ar imokos buvo mokamos, nes vakar kazkur maciau nauja straipsni zurnalistu, kad buna jog darbuotojas nedirba menesiais, o darbdavys nenusiuncia 2sd ir nieko nemoka o tas zmogus skaitosi draustas
Galvoju gal kaip kitaip tikrinat ta staza?