o kodėl kalendorinėm prašo, jeigu dabar suteikiamos darbo dienomis? darbo laikas jo kitoks nei noramus (5 d.d. 40val.?
bet pagal Jūsų datas taip - įskaitinintai 11 ir 26 diena. (išsimeta dvi velykų dienos)

Tam ir yra suminė darbo laiko apskaita, kad išlygini ir darai grafiką taip, kad nebūtų viršijimų ar nedadirbimų.
jeigu trys mėnesiai: priklauso dirbti 100 100 ir 100, tai reiškia 300 norma.
tai pirmą mėnesį gali būti 150, antrą 120, tai trečią mėnesį grafikas bus 300-150-120 = tik 30
ir taip išsilygina.
bet jeigu taip neišeina, nėr kam dirbti ir sudaro grafiką su daugiau valandų, tiek ir išdirbate, tada apmoka viršvalandžius

tai kad neakcentavo, ar kaip turi būti, ar kaip praktiškai daroma

o tame "kaip turi būti" visada pritaikoma "taip kaip praktiškai geriau"

Darbuotojo prašymu perkelta ir pridėta kitu laiku, o jeigu neprašo, atiduodam automatiškai iš karto

taip, ir tada sodrai 9-SD nutraukimas
2- SD atleidimas

tabelio formą kiekvienas nusimato, kokią daro, ir kurioje eilutėje ką žymi.
faktiškai dirbtas laikas (pirma eilutė) 8 val.
paskui iš jų: darbas švenčių dieną 8 val.
jeigu nebuvo grafike numatyta, tai dar ir viršvalažndiai 8 val.
gal yra eilutė viršvalandžiai šventinę dieną - tada bus tik šitoje žymima 8 val.

darbas šventinę dieną - jeigu jam pagal grafiką išpuolė dirbti 16 dieną.
o jeigu šiaip kažkodėl liepėte dirbti šventinę dieną, tai bus viršvalandžiai šventinę dieną

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 144 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nustatyta, jog už darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką bei už darbą švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. Už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Už viršvalandinį darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, ar viršvalandinį darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, o už viršvalandinį darbą švenčių dieną – ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.

Atšaukti negalite,
Atostogos automatiškai prasitęsia po ligos tiek dienų, kiek sutapo su liga.
Prašymą darbuotojas rašo, jeigu nori po ligos grįžti į darbą, o atostogas nepanaudotas dėl ligos pasiimti kitu laiku.
Tada tik atbus dienas, nes atostoginiai sumokėti jau.
Arba perskaičiuojate atostoginius.
Geriausia, kad iš karto po ligos atbūtų atostogas, nes paskui pasimiršta, kad jam kažkas dar priklauso

DK 130 str. 2 d. atostoginiai išmokami ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš atostogų pradžią.
Tai jeigu neišmokėjot ir susirgo, tai tieiog nebeforminat atostogų. Kai pasveiks, tada sutarsit, kada eina.
DK 129 str. 2 d. kasmetinių atostogų pradžia nukeliama atsiradus aplinkybėms.

nu taip.
10 metų išdirbo + 3 d.d.
5 metus dar išdirbo + 1 d.d.
ir taip kas 5 metai vis prisideda viena diena.
pvz.:
už metus priklausė 20 d.d., po 10 metų - 23 d.d. penkis metus bus, paskui 24 d.d. penkis metus ir t.t.

Tabelyje KT
sodrai 12-sd

pagal 57 atleidžiant irgi reikės mokėti išeitinę.
ir dar kiek popierizmo tvarkyti, terminai įspėjimo ir t.t.
Tai ar ne paprasčiau paleisti žmogų į pensiją, kai jis pats dar prašosi???
O darbdavys gal ir algos nenori mokėti, mokesčių, PVM ar dar ko - bet kas priklauso pagal įstatymą, tas priklauso

Rašyti sodrai e-mailu, gal greičiau atsakys, nei konsultantai atsilieps

Darbo sutarčių registravimo žurnalas nebeprivalomas.
taigi...
galite savo numeraciją įsivesti, gali ji būti ne tęstinė, o kiekvienais metais vėl nuo 01.
tai ir ta direktoriaus sutartis gali būti, pvz. 001

viskas ten teisingai:)))
perdaryta skaičiuoklė iš dar litais buvusios į darbo dienomis skaičiuojamas.
formulės teisingos, nieko dauginti nebereikia.
Toje eilutėje (mėlynai) nu irgi pasitaisykit K.D. į D.D. ir vsio

Išvada, ką galite dirbti ir kokį darbą galite dirbti reikalinga darbdaviui.
pagal ją mato, ar iš vis gali priimti dirbti ir kokį darbą dirbti gali priimti.

Taip, prašymą atleisti gali rašyti ir ligos, ir atostogų metu.
Atleidimas galimas ligos metu.
forminti atleidimą galima paskutinę ligos ar atostogų dieną.
Tada jokios darbo dienos nebus.

Atleidimo diena yra paskutinė darbo diena.
Ar jam koks grafikas sudarytas? dirba pamainomis, slenkančiu ar kokiu grafiku, kad jam yra nustatyta poilsio diena?
Kadangi atgaline data nelabai jau sutvarkysit atleidimo, tai tada atleidžiate tą dieną, kada atleidžiate. Jeigu nenorite mokėti net už vieną valandą darbo, galite forminti 12-sd pranešimą sodrai, kada nedirbo tą dieną.

darbuotojo prašymu galim atleisti ir ligos metu. Taigi atleidimą galėjote suforminti ir 12.23 dieną.
Šiandien žymite tabelyje darbo kokią 1 val. ir viskas, kol pasirašė dokumentus, atsiskaitė su įmone.
ir suforminat atleidimą.

turėtumėte klausti biržos, ką ir kaip reikia nurodyti.
Šiaip tai tikslinga būtų pažymėti, kad tik tiek darbingas. Nes praktiškai nelabai ir yra kokį darbą siūlyti. Ypač neturint įgūdžių, kvalifikacijų. Dar reikia žiūrėti, kokios išvados darbo sąlygoms, ką iš vis leidžia dirbti ir ką draudžia.

nu taip - vis dalelę užsidirbo.
Tarkim priimtas 12.01, atleidžiamas 12.13
tai 0,71 d.d. nepanaudotų priklauso


VDI:
DK 127 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teisė pasinaudoti dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas šio kodekso nustatytu atveju) atsiranda, kai darbuotojas įgauna teisę į bent vienos darbo dienos trukmės atostogas. Taigi, tuo atveju, jeigu darbuotojas dirbo per trumpai ir nesukaupė visos darbo dienos trukmės kasmetinių atostogų, nutraukiant darbo sutartį kompensacija už nepanaudotas atostogas neprivalo būti mokama. Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu darbuotojas išnaudojo dalį savo kasmetinių atostogų ir neišnaudotų kasmetinių atostogų likutis nesiekia visos darbo dienos, kompensacija mokama už tiek kiek darbuotojas turi sukaupęs neišnaudotų atostogų, jų neapvalinant. Paminėtina, kad darbdavys, gerindamas darbuotojo padėtį, galėtų suapvalinti nepanaudotų atostogų likutį iki pilnos dienos.

tai nepanaudotų 2021-07-01 dienai 103,67 d.d.
jeigu aklai žiūrint, gali turėti ne daugiau kaip 3 metus, už metus priklauso 29 d.d., tai dauginam iš 3, gaunasi kad likutį gali turėti 87 d.d., tai tik 16 dienų viršija.
Leiskit atostogų ir išlyginsit:)

p.s. bet kad jis ten eina pastoviai tų atostogų, tai jokių čia nurašymų nėra
p.s.s. kol dirba žmogus, tol ir leidžiat gražiai jį atostogų, vis nurašydami jas nuo seniausių darbo metų. Kai jau norės išeiti iš darbo, tada ir žiūrėsit, už kiek metų jam kompensaciją atostogų mokėti, kiek nubraukti

pridedu skaičiuoklę

Argi darbdaviui darbuotojas yra žmogus...
jam darbuotojas - tai tik priemonė gauti pelną

Nu kodėl 80 d.d. priskaičiuota???
2018.01.12 - 2019.01.11 - 20
2019.01.12 - 2020.01.11 - 20
2020.01.12 - 2021.01.11 - 20
2021.01.12 - 2021.12.17 - bet čia tai tik 18,63
tai viso 78,63 atimt atostogautas dienas 31 kompensaciją išmokėti už 47,63 d.d.

tai aš tą ir sakiau, kad kompensacijai nepanaudotas skaičiuoti su kableliu:)
O kai eina atostogauti, tai apvalinam, nes 0,3 dienos gi neatostogaus.
bet.... tikrai į didesnę pusę apvalinama darbuotojo naudai (tikrai VDI atsakymas buvo, paieškosiu)

iš VDI:
DK 127 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teisė pasinaudoti dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas šio kodekso nustatytu atveju) atsiranda, kai darbuotojas įgauna teisę į bent vienos darbo dienos trukmės atostogas. Taigi, tuo atveju, jeigu darbuotojas dirbo per trumpai ir nesukaupė visos darbo dienos trukmės kasmetinių atostogų, nutraukiant darbo sutartį kompensacija už nepanaudotas atostogas neprivalo būti mokama. Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu darbuotojas išnaudojo dalį savo kasmetinių atostogų ir neišnaudotų kasmetinių atostogų likutis nesiekia visos darbo dienos, kompensacija mokama už tiek kiek darbuotojas turi sukaupęs neišnaudotų atostogų, jų neapvalinant. Paminėtina, kad darbdavys, gerindamas darbuotojo padėtį, galėtų suapvalinti nepanaudotų atostogų likutį iki pilnos dienos.

2017-01-12 - 2018-01-11 = 20 d.d.
2018-01-12 - 2019-01-11 = 20 d.d.
2019-01-12 - 2020-01-11 = 20 d.d.
2020-01-12 - 2021-01-11 = 20 d.d.
2021-01-12 - 2021-12-17 = 18,63 d.d.

Atostogavo 2019 metais 11 d.d. už 2017-2018, liko 9 d.d.
Atostogavo 2020 metais 20 d.d. už 2017-2018 tas 9 d.d. ir už 2018-2019 tada 11 d.d., lieka 9 d.d.

tada kompensacijai išeinant:
2018-2019 = 9 d.d.
2019-2020 = 20 d.d.
2020-2021 = 20 d.d
2021- iki atleidimo dienos = 18.63
ir viso už 67,63 d.d.

pagal 127 str. 5 d. nenusibraukia jam jokie laikotarpiai

nu bet 2019 metais atostogavo už... kurį laikotarpį? išeina, kad už 2018, o gal net 2017 metus.
taigi:
žmogus dirba nuo 2017-01-12.
tai jo darbo laikotarpiai:
2017-01-12 - 2018-01-11
2018-01-12 - 2019-01-11
2019-01-12 -2020-01-11 ir išleidžiamas atostogų 11 dienų
tai tos 11 d.d. atosotgų nusiskaičiuos ne nuo 2019-2020 metų, o nuo 2017-01-12 -2018-01-11 metų

tas atostogautas 11 d.d., paskui 20 d.d. turėjote nuskaičiuoti nuo 2017 metų, 2018 metų.
o ne nuo tų metų, kada jis faktiškai ėjo atostogų.
Taigi, gaunasi, kad jis neturi tų laikotarpių, už kuriuos nusibrauktų nepanaudotos atostogos.
ir šiai dienai, atleidžiant iš darbo jam priklausytų 68,23 d.d. kompensacija

kodėl šitas 9 dienas nuskaičiavote nuo būtent šitų darbo metų, o ne nuo seniausių, už kuriuos dar nebuvo visos atostogos išnaudotos???

kodėl toks laikotarpis imtas???
jo darbo laikotarpis, už kurį skaičiuojasi atostogos yra 2018-01-12 - 2019-01-11, 2019-01-12 - 2020-01-11 ir t.t.