Gali.

Ne taip.
Šventinė diena - nėra paprastas sekmadienis, ir kaip sakiau, į atostogų trukmę neįskaitoma. Tokį sekmadienį žymime ne A, o S. Taigi, dėl tokio šventinio sekmadienio atostogas reikia "pratęsti".

Už tą mėnesį Sodra moka, darbovietei nieko nereikia mokėti. Išeiti gali kad ir nuo vaiko gimimo dienos.

Nors tikslinės atostogos yra susitarimo dalykas, būtų žiauroka iš darbdavio pusės neleisti darbuotojui pasinaudoti savo teise mėnesį pagelbėti mamytei prižiūrėti naujagimį...

Lygiai taip pat ši šventinė diena neįskaitoma į atostogas.

Nepykite, nesuprantu vis tiek... Jei taip dirbo, tai taip ir turite sužymėti. Kur jūs dėtumėt likusias valandas? Nemokėtumėt už jas?

Juk sakau: mažesnė blogybė yra parodyti tą, ką darbuotojas iš tiesų dirbo, ir už tai atitinkamai sumokėti, negu "paišyti" tabelius. Patikėkite - tai sakau iš savos patirties. Mes esam jūrinė įmonė, ir neretai atsitinka taip, kad darbuotojai dirba tiek valandų, kiek ir jūsų atveju. Būna nenumatyti darbai ir t.t. Bet ką padarysi - tiesiog sumokame... Ir VDI tą patį patarė.

O šiaip tai jums tiesiog trūksta darbuotojo, jei susidaro tokie perviršiai.

O tai kaip jūs dar galėtumėt sužymėti??? Taip, kaip dirbo, ir ne kitaip. Jei jūs užsiiminėsite kūryba - va čia tai jau iš esmės pažeisite kodeksą.

Yra kur kas geriau sužymėti valandas pagal faktą, ir jas apmokėti, nei užsiiminėti klastotėmis.

Valandų gali dirbti tiek, kiek ir visi kiti - vidutiniškai 40 val. per savaitę. Kai yra darbas pamainomis, tai būna, jog nevienodai pasiskirsto valandos per atskirus mėnesius, tada jos šiek tiek išsilygina per apskaitinį laikotarpį. Tai kiek pas jus dirba tie budėtojai? Koks apskaitinis?
Jau minėjau, kad per metus viršvalandžių negali būti daugiau nei 120 val.

Sužymėti faktiškai dirbtas valandas, kad buhalterija jas apmokėtų, - štai ką jūs turite daryti. O sudarant grafikus pagalvoti, kaip čia jums atitikti DK reikalavimus.

Gal man šiandien pirmadienio proga galva nedirba, bet aš nesuprantu jūsų...

O tai kuo mes čia galėtume padėti? Kaip ten bebūtų, ir tas 48 val. reikia išlyginti, nes juk viršvalandžius skaičiuojame lygindami su 40 val. savaite. O viršvalandžių kiekis yra ribotas - vidutiniškai 10 val. per mėnesį.

Manau, jums tiesiog reikia įdarbinti dar vieną darbuotoją.

Niekaip nesuprantu, ką jūs čia norite sužinoti... Kaip dirba, taip ir žymite. O ką reiškia pasakymas "man jų neužtenka per mėnesį"?

Algos gali būti keičiamos, bet pagal DK nurodytas sąlygas. Gali būti nurodytas valandinis DU, arba pagal tam tikrus atliktus darbus.

Būtina rašyti konkretų darbo užmokestį.

Skaitytųsi. Gali būti netgi mažiau nei pusė "etato", šiuo atveju Sodra užskaito pilną stažą.

Labai sunku išskaičiuoti, kai neparašėt aiškių datų. Bet man panašu, kad turėtų jums imti pirmąjį vidurkį - jis bus didesnis, nes dalis skaičiuojamojo laikotarpio sutaps su motinystės atostogomis.
Skaičiavimo laikotarpis jums yra visi 2011 metai.

Aha.

Jei paskaičiuojate koeficientą, tai visa kita prilyginate pilnam darbo laikui, ir dienos trukmę, ir darbo dienų skaičių savaitėje. Koeficientas įveda "proporciją", t-skant.
O valandinį VDU - pagal aprašą, iš 3 paskutinių mėn.

Aš dauginčiau iš 8. Juk jei dirba pilną darbo laiką, skaičiuojame dienomis, ir nekreipiam dėmesio, kad kažkuri iš tų dienų yra trumpinta. O šiuo atveju irgi skaičiavime prilyginame pilnam darbo laikui.

Taip, išvykimo diena jau yra komandiruotės diena, taigi - ir darbo. Dienpinigiai - 4*130. Agentūros s/f - tinkama.

Lyg ir gerai :)

VDU reikia skaičiuoti iš 12,01,02.

O tai dabar jau atostogos pailgėjo? (prieš tai rašėt, kad iki kovo 29-os).

Pilnos.

Pagal visas įstatymo raides, jau čia reiktų koeficientą išskaičiuoti... Reiktų imti laikotarpį 2011 kovas - 2012 vasaris, dalinti darbuotojo grafiko valandas iš pilnų įmonės valandų, o paskui:

val.VDU * koef. * 8 * atostogų d.d.

Parašykit.
O tie du trečdaliai - tai suskaičiuojat valandinį VDU (pagal 3 mėnesius, buvusius iki prastovos mėnesio), padalinat iš 3, dauginat iš 2 ir lyginat su MVA.

Pas mane nestrigo :)

VDI komentaras:

DK 114 straipsnio 1 dalis leidžia darbuotojui susitarti, jeigu to nedraudžia įstatymai, kad jis toje pačioje darbovietėje eis tam tikras papildomas pareigas arba dirbs tam tikrą papildomą (sutartyje nesulygtą) darbą, t. y. dėl kitų, nei sulygta darbo sutartyje, funkcijų vykdymo. Paminėtina, kad darbuotojo pareigybei priskirtinos funkcijos gali būti konkretinamos darbdavio lokaliniuose teisės aktuose, pavyzdžiui, darbuotojo pareigybiniuose nuostatuose.

Paminėtina, kad papildomas darbas, pagal suformuotą teisminę praktiką, – tai kitų, skirtingų nei pagrindinės pareigos, darbo funkcijų atlikimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002 m. vasario 13 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2002 konstatavo, kad „kita darbo sutartis su darbuotoju sudaroma tuomet, kai konkreti darbdavio pageidaujama pavesti darbuotojui darbo funkcija (funkcijos) skiriasi nuo tų, dėl kurių šalys jau sulygo, sudarydamos pirmąją darbo sutartį.“ Teismas pažymėjo, kad traktavimas, jog su darbuotoju gali būti sudaroma antra darbo sutartis toje pačioje darbovietėje tomis pačioms darbo funkcijomis atlikti prieštarauja teisingumo ir protingumo kriterijams, o taip pat ir darbo sutarčių sudarymo tvarkai ir sąlygoms. Darbas pagal antrą darbo sutartį toje pačioje darbovietėje, jeigu jis tapatus darbui pagal pirmąją darbo sutartį, turi būti traktuojamas kaip viršvalandinis darbas. Vadovaujantis išdėstytomis nuostatomis bei teismine praktika darytina išvada, kad darbdavys, siekdamas sudaryti su darbuotoju papildomo darbo sutartį, turi įvertinti, ar papildoma sutartimi nustatytos funkcijos nėra tapačios pagrindine darbo sutartimi sulygtam darbui.

Tuo atveju, jei į darbuotojo pareigas pagal pareiginius nuostatus neįeina pavadavimo funkcija, tai dirbant papildomą darbą ar einant papildomas pareigas, susijusias su pagrindiniu darbu (pareigomis), naujos darbo sutarties sudaryti nebūtina. Dėl papildomo darbo (pareigų) gali būti sulygstama galiojančioje pagrindinio darbo sutartyje. Tačiau einant vienoje darbovietėje dvi visiškai nesusijusias pareigas ir viršijant DK 144 straipsnio 2 dalyje nustatytą aštuonių darbo valandų kasdieninę darbo laiko trukmę, gali būti sudaryta atskira (t. y. papildomo darbo) sutartis. Už šį papildomą darbą yra mokamas šalių sulygtas darbo užmokestis.

Taigi, tuo atveju, jei darbuotojo pareiginiuose nuostatuose yra įtvirtinta funkcija pavaduoti atostogaujantį / sergantį kolegą, tai toks pavadavimas nėra laikytinas papildomu darbu DK 114 straipsnio prasme, tačiau jis turėtų būti apmokamas DK 197 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. atsižvelgiant į padidėjusį mastą, už darbą turėtų būti mokama proporcingai daugiau. Konkretūs darbo apmokėjimo dydžiai nustatomi kolektyvinėse ar darbo sutartyse.

Keisti jos nereikia - tik pasirašomas terminuotas papildymas.

Tada vadybininkei gaunasi per ilga darbo diena ir t.t. Tokiais atvejais rekomenduojama susitarti atskirai...

Pirmoji pašalpa nenukentės. O ir ta kita neturėtų labai smarkiai sumažėti. Sodra ligos pašalpą moka 40 proc. kompensuojamojo DU iki 7 dienos, paskui 80 proc.

Įsakymo pakanka tuomet, kai už pavadavimą nemokama, ir darbas atliekamas savo darbo laiku.

Komentaras:
www.verslobanga.lt/lt/patark.printer/41f4f313ba9e4

Visai nebūtinai. Net nėra būtinybės jį būtinai tvirtinti įsakymu. Bet jei norisi, galite nurodyti DK 169 str. 2 d.

Skaičiuos pagal 2011.03.01 - 2012.02.29. Dėl nedarbingumo kiek sumažės kita pašalpa, vaiko priežiūros atostogoms. Jos skaičiavimo laikotarpis pasislinks 4 mėnesiais.