DK formaliai nedraudžia po 6 mėn. pasiimti visų 28 k.d. Tačiau kita vertus, atostogos suteikiamos už faktiškai dirbtą laiką. Tai darbdavys būtų teisus suteikdamas tik 14 uždirbtų atostogų dienų.

Dėl tos 1 val. tai gal ir nereikia krūvos popierių...

Bet vis tik - kuriame įstatyme parašyta, kad dirbant pagal "valstybės nustatytą grafiką" sudaryti ir tvirtinti grafiko nebūtina?

Pagal kokį įstatymą čia?

Jo, jūs labai skubate
Nu gerai. Dabar apie įsakymą:
Rašyčiau: "Atsižvelgdamas į darbuotojo prašymą tokį ir tokį, pakeičiu jo darbo grafiką Nr. 12: poilsio diena iš šeštadienio, birželio 4 d., perkeliama į antradienį, birželio 7-ą dieną".
Direktorius sau įsakymą gali rašyti taip: "Pakeičiu savo darbo grafiką taip: ...."

Neseniai konsultavausi dėl apmokėjimo už tą laiką, kuomet savaitgalį koks padalinio vadovas ar pats direktorius įsipila kuro. Atsakymas buvo: esmė ta, ar buvo rašytinis pavedimas dirbti poilsio dieną. Jei darbuotojas savavališkai užsipila kuro, tai nelaikytina darbo laiku, o darbdavys turi užtikrinti, kad tuo nebūtų piktnaudžiaujama.

Tad įsakymas, mano nuomone, reikalingas ir vienu, ir kitu atveju - kai darbuotojas nori susikeist dienas, ir kai darbdavys paveda dirbti. Tam, kad teisingai būtų užpildytas DLAŽ ir apskaičiuotas DU.

Pirmas klausimas VDI ir Sodrai - ar TURĖJO DIRBTI.

Žino Aš ir sakau, kad jūs nieko neskaitot
Grafikas keičiamas įsakymu. Jau rašiau O DLAŽ pildomas atsižvelgiant į grafiko pakeitimus.

Tai neleiskite
Aš ir sakau: darbuotojo prašymu sukeičiate darbo ir poilsio dienas. Tada nebereikia dvigubai mokėti! Bet tai neturi tapti sistema. DK teigia: darbuotojai privalo dirbti pagal nustatytą darbo grafiką. Tai darbdavio pareiga tai užtikrinti ir jo geranoriškumas turi turėti tam tikras ribas. Pagalvokite, kaip būtų nelaimingo atsitikimo atveju.

O jei tenka dirbti darbdavio pavedimu - tada būtina mokėti dvigubai (arba pridėti apmokamą poilsio dieną). Negi jūs nieko neskaitot...

KARTOJU: Jūs painiojate darbuotojo darbo grafiką (pagal kurį poilsio dienos nebūtinai yra šeštadienis ir sekmadienis) nuo paprasto kaitaliojimosi susitarus. Tos pardavėjos juk nedirba chaotiškai, kada panorėjusios: juk yra darbo grafikai. Kai dirbama šeštadienį pagal grafiką - tai nėra darbas poilsio dieną! Kitaip yra su šventinėmis dienomis. Jau minėjau.

Ir beje, jei jums kas nors atsako, tai galėtumėt ir paskaityti bent kiek atidžiau. Jau gana aiškiai parašiau, kaip reiktų elgtis jūsų situacijoje...

Jūs norite pasakyti, kad pardavėjos nuolatos dirba ne pagal savo grafikus ir nuolat rašinėja kažkokius prašymus? Darbdavio vietoje aš to neleisčiau tiesiog. Čia jau betvarkė ir balaganas
Jau sakiau, kad tokie kaitaliojimai galimi nebent retkarčiais, kai žmogui prireikia kokios laisvos dienos.
Manyčiau, jog sukeitimas turi būti įformintas įsakymu, kitaip neaišku, kaip reiktu pildyti tabelius ir skaičiuoti DU. Turi būti kažkoks pagrindas.

Jūs, manau, painiojate darbuotojo darbo grafiką (pagal kurį poilsio dienos nebūtinai yra šeštadienis ir sekmadienis) nuo paprasto kaitaliojimosi susitarus. Tos pardavėjos juk nedirba chaotiškai, kada panorėjusios: juk yra darbo grafikai. Kai dirbama šeštadienį pagal grafiką - tai nėra darbas poilsio dieną! Kitaip yra su šventinėmis dienomis. Jau minėjau.

Aš skirčiau du dalykus (nors darbo kodeksas neįvardija šito) - kai darbuotojas darbdavio pavedimu dirba poilsio dieną, ir kai pats to prašo dėl asmeninių priežasčių.
Pirmu atveju privalu mokėti taip, kaip nurodyta DK 194 str.
Antru atveju - traktuočiau kaip darbo grafiko pakeitimą šalių susitarimu, ir šiuo atveju tai būtų tik dienų sukeitimas.
Be abejo, darbdaviai neturėtų tuo piktnaudžiauti...

O va čia jau darbo teisės nerasta O dirbta šventinė diena bet kuriuo atveju turi būti apmokama dvigubai, nesvarbu - pagal grafiką ar ne.

Faktiškai turėtumėt arba šeštadienį mokėti dvigubai, arba mokėti paprastą DU, o už poilsio dieną, žymimą V, mokėti VDU.
TAČIAU: kadangi darbuotojas pats to prašo, galima jo prašymo pagrindu tiesiog pakeisti darbo grafiką, kai šeštadienis bus darbo diena, o antradienis - poilsio. Tačiau tai turėtų būti išimtinis dalykas... (Na, Vyriausybė irgi analogiškai sukeičia darbo ir poilsio dienas, kai darbo diena įsiterpia tarp švenčių bei poilsio dienų - nutarimo pagrindu keičiame darbo grafikus...).

www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_...

Tas viršvalandžių apmokėjimas buvo paminėtas aptariant vairuotojų darbo laiką, bet jie šiuo viršvalandžių atžvilgiu, anot VDI, nėra kuo nors išskirtiniai.
Taikant Reglamentą ir Ypatumus, jokie nukrypimai nuo leidžiamos maksimalios kasdieninės ar savaitinės darbo laiko trukmės (t. y. vidiniai viršvalandžiai) neleidžiami – Ypatumai nenumato jokių išimčių (ypatingų atvejų), leidžiančių viršyti maksimalų dienos ar savaitės darbo laiką. Tačiau kyla klausimas, ar, pasitaikius tokiam atvejui, darbo laikas virš nustatytos maksimalios dienos/savaitės trukmės, nepasibaigus apskaitiniam laikotarpiui, bus laikomas viršvalandiniu ir darbdaviui atsirastų pareiga ji apmokėti DK 193 str. nustatyta tvarka? Ypatumai tokio klausimo betarpiškai nereglamentuoja, manytina, kad ir šiuo atveju taikoma bendra nuostata, kad viršvalandžiai nustatomi ir apmokami pasibaigus apskaitiniam laikotarpiui.

Vadovaukitės DK 149 straipsniu.
Darbo kodeksas

Mano nuomone - taip.
(Nebent darbuotojas pageidautų papildomo poilsio, kuris turėtų būti apmokamas VDU).

Tų pačių viršvalandžių nereikia apmokėti du kartus. Jie bet kokiu atveju apmokami 1,5 karto. Apmokėjus kaip "paprastus", tektų juos atimti iš "suminių", o realiai skaičiuojant programoje tai gana sudėtinga. Tad pakanka apmokėti visus viršvalandžius 1 kartą. Neturiu dabar po ranka VDI komentaro, bet buvo tuo klausimu. Bent jau pas mus labai dažnai susidaro tie "paprasti" viršvalandžiai, bet tuo pačiu metu jie tampa ir suminiais, t.y. darbuotojai dažniausiai viršija "įprastą" darbo laiką. Tad niekur nedingsta ir visada yra apmokami. O tai svarbiausia . Be to, mano nuomone, tas suskirstymas yra sąlyginis, jokiame teisės akte nėra minimas.

Teisingai darote, tačiau tuomet DU niekaip negali gautis 800 Lt

[quote=vaiper]laba diena..
durnas klausimas: jei zmogus nera vedes, bet turi vaika, jam taikome Čia kalbame apie tėtį? Jei jis tą vaiką augina, ir yra įrašytas gimimo liudijime, tai galima taikyti. Jis turi kaip nors įrodyti šią aplinkybę.

[i]Tais atvejais, kai tėvai (įtėviai) gyvena nesusituokę, tačiau vaikus (įvaikius) augina kartu, papildomas

Vadovaukitės VDU aprašo 6.9 ir 6.10 punktais.

Rašyčiau: Nustatomas ne visas darbo laikas pagal DK 146 str. 1 d. 1 p. Trumpinama darbo savaitė iki 1 darbo dienos, trumpinama darbo diena iki 1 val.

Tarkime,
01 mėn. nustatyta pagal 5 d.d. savaitę 168, o žmogus dirba pagal savo grafiką 178;
02 mėn. nustatyta 152, žmogus dirba 164;
03 mėn. nustatyta 176, žmogus dirba 160.
Tai skaičiuojant paprastai,
01 mėn. gausime 178-168=10 viršval.
02 mėn. 164-152=12 viršval.,
03 mėn. nulis viršval.
Viso būsite per tuos mėnesius apmokėję 22 val. viršvalandžių.
Jei turėtumėt suminę su trijų mėn. apskaitiniu, tai būtų taip:
per 3 mėn. nustatytas laikas 168+152+176=496 val.
Darbuotojas dirbo: 178+164+160=502 val.
Skaičiuojam suminius viršval. 502-496=6 val.

Tikiuosi, dabar aiškiau, kaip gali išsilyginti viršvalandžiai. Bet, kaip jau minėjau, jei darbuotojas nuolat dirba viršydamas "normalų" darbo laiką, niekas neišsilygins ir tie viršvalandžiai neprapuls.

O tas tai taip - jei dirba pagal grafiką ir nėra naktinių ar šventinių, tai mokate 800 Lt, o pasibaigus apskaitiniam laikotarpiui apmokate suminius viršvalandžius.

Bet, šiaip ar taip, įdomus visai tas testas

Todėl darbdaviai gudrauja, ir stengiasi mokėti tai 100, tai 400, tai 200 eurų

Aš irgi tokį pat gavau Negi mes tokios panašios?

Čia nuolatinė bėda... Pildydami NP-SD ligos pradžią turite nurodyti taip, kaip išrašytas nedarbingumo pažymėjimas. Jei mokėsite už dirbtą dieną, tai tik už vieną dieną skaičiuosite pašalpą. Ir tos pirmos dienos nenurodysite laukelyje "Nedirbo dėl ligos...". Mums buvo panaši situacija, kai įvyko nelaimingas atsitikimas darbe. Už darbą mokėjome (tik už dvi val.) - tai anot Sodros galėjome to nedaryti, o jei jau padarėm, tai žmogus už visą dieną negaus pašalpos. Tik aš neįsivaizduoju, kaip būtume galėję nemokėti, ypač, kai visa tai vyko darbo metu.

Skaičiuočiau 19,50, bet įdomu, kaip VMI konsultuotų.

Anksčiau nei 30-ą savaitę į nėštumo ir gimdymo atostogas jūsų, deja, neišleis. O ir tvarka, susijusi būtent su šiomis atostogomis, nesikeitė. Keitėsi tik dėl vaiko priežiūros atostogų, o šios jau bet kuriuo atveju prasidės galiojant naujajai tvarkai.

Galės.