Aiški ta jų pozicija, bet yra čia dar visokių niuansų, man atrodo

. Kai kurie buhalteriai laikosi nuostatos, kad tie skaičiuojamieji mėnesiai turi būti pilni; bet dažnai sunku atrasti tokius mėnesius, einančius paeiliui.
Kita vertus, kyla kai kurių abejonių skaitant ir šiuos punktus:
6.9.
Jeigu darbuotojas skaičiuojamuoju laikotarpiu dėl pateisinamos priežasties neturėjo įmonėje darbo užmokesčio, iš kurio pagal šią Tvarką turi būti apskaičiuojamas vidutinis darbo dienos (valandos) užmokestis, jis
nustatomas iš skaičiuojamuoju laikotarpiu darbuotojui nustatytos mėnesinės algos (dalijant iš darbo dienų (valandų) skaičiaus pagal darbuotojo arba įmonės darbo (pamainos) grafiką) arba valandinio (dienos) tarifinio atlygio, o kai darbuotojui nenustatyti šie dydžiai – kolektyvinėje sutartyje (jeigu jos nėra – darbo sutartyje ar įmonės vietiniuose (lokaliniuose) norminiuose teisės aktuose) nustatyta tvarka (pavyzdžiui, iš panašių profesijų, pareigybių ar padalinio darbuotojų vidutinio tarifinio ar viso darbo užmokesčio) ir atsižvelgiant į kitas šioje Tvarkoje numatytas sąlygas.
6.10. Jeigu darbuotojas dėl priverstinės prastovos, tarpsezoninio laikotarpio,
ligos, atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis 3 metai, dirbanti moteris – dėl nėštumo bei gimdymo atostogų skaičiuojamuoju laikotarpiu neturėjo uždarbio, vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas iš uždarbio,
gauto paskutinius 3 mėnesius, einančius prieš priverstinės prastovos, tarpsezoninio laikotarpio,
ligos, atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis 3 metai, ar nėštumo bei gimdymo atostogų
pradžią.
Ši nuostata taikoma, kai minėtuoju laikotarpiu darbuotojo uždarbis buvo didesnis už darbo apmokėjimo dydžius, nurodytus šios Tvarkos 6.9 punkte.