Kodeksas nenurodo, kad per darbuotojo darbo metus. Todėl manau, jog kalbama apie kalendorinius metus.

Taip, Sodrai nurodoma "nemokamos atostogos", įskaitomos 14 k.d. per kiekvienus darbuotojo darbo metus (ne per kalendorinius).

Nebūtinas tas DK straipsnis, darbuotojo prašymo pagrindu, ir tiek. Trukmė - tokia, dėl kurios šalys susitarė. Tik tiek, kad į stažą įskaičiuojama tik 14 k.d.

užtenka ir bilieto...

Leidžiami.

Ne, ND tai bet kokiu atveju neįskaitoma. Nesvarbu, ar atostogos ar kompensacija.
Dėl NA: jau bandžiau paaiškinti... DK reglamentuoja atvejus, kai darbdavys privalo suteikti atostogas.
Kitais atvejais šalys gali susitarti, net jei ir nėra kolektyvinės sutarties. Darbuotojui NA naudingiau, nei ND. Todėl čia nėra jokio "kriminalo". Nes šiaip - abu yra nedraudiminiai laikotarpiai.
Kaip sakiau, yra ir VDI paaiškinimas tuo klausimu. Na, nebent VDI nėra jums autoritetas, o jums labai norisi taikyti darbuotojams mažiau palankią nuostatą

Nelabai suprantu, kas neaišku... ND visos dienos neįskaitomos į atostogų stažą, NA - 14 dienų per kiekvienus darbuotojo darbo metus.
O be to, šalims susitarus nėra draudžiama ir kitais atvejais suteikti nemokamas atostogas. Yra ir VDI, ir teismų išaiškinimai.

Mano nuomone, galite ir taip skaičiuoti, jei jūsų darbo režimas neatitinka 7 dienų ritmo. Nėra griežtai apibrėžta, kas yra ta savaitė. Įdėsiu VDI paaiškinimą.
Na, o kaip gali būti pažeidimas dirbti 46 valandas, jei maksimali trukmė 48 valandos?

Dėl suminės darbo laiko apskaitos savaitės sąvokos ir jos trukmės. Darbo įstatymuose nėra suminės darbo laiko apskaitos savaitės sąvokos išaiškinimo, tačiau Įstatymo leidėjas su šia sąvoka sieja maksimalią 48 valandų darbuotojo darbo valandų trukmę. Aptariama maksimalaus darbo laiko nuostata yra perkelta iš Europos Parlamento ir Tarybos 2003 m. lapkričio 4 d. direktyvos 2003/88/EB (toliau – Direktyva 2003/88/EB), kurią Lietuvos Respublika, būdama Europos Sąjungos nare, yra perkėlusi visa apimtimi į savo nacionalinius teisės aktus.
Pažymėtina, kad Direktyvoje 2003/88/EB taip pat nėra detalizuojama suminės darbo laiko apskaitos savaitės pradžia ar pabaiga, tačiau DK yra numatyta termino apskaičiavimo tvarka: DK 26 straipsnyje yra nustatyta, kad terminas, apibrėžtas tam tikru laikotarpiu, prasideda kitą dieną po tos kalendorinės datos arba įvykio, kuriais apibrėžta jo pradžia. Savaitėmis skaičiuojami terminai baigiasi atitinkamą savaitės dieną. Taigi, terminas, nustatytas savaitėmis, turi prasidėti pirmąją valandą nuo pirmosios dienos laikotarpio pradžioje ir baigtis paskutinės (septintos) dienos paskutinę valandą laikotarpio pabaigoje.
Suminės darbo laiko apskaitos režime vartojamos sąvokos „savaitės“ pradžia neturėtų būti siejama tik su pirmadieniu, o pabaiga – tik su sekmadieniu. Šiuo atveju savaitės pradžia ir pabaiga turėtų būti siejama su įvykiu, t. y. su savaitės nepertraukiamu poilsiu.
DK 161 straipsnyje yra įtvirtintos savaitės nepertraukiamojo poilsio nuostatos. Šio straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad bendra poilsio diena yra sekmadienis, o esant penkių dienų darbo savaitei - šeštadienis ir sekmadienis, išskyrus DK 161 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse ir kituose norminiuose teisės aktuose nustatytus atvejus. Esant suminei darbo laiko apskaitai, darbuotojams suteikiamos poilsio dienos pagal darbo (pamainų) grafikus (tvarkaraščius) (DK 161 straipsnio 4 dalis). DK 161 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad savaitės nepertraukiamasis poilsis turi trukti ne mažiau kaip 35 valandas, o tuo atveju, jei suminės apskaitos laikotarpiu yra nustatyta 5 darbo dienų savaitė, – abi poilsio dienos turi būti suteikiamos iš eilės.
DK 144 straipsnio 3 dalies bei DK 149 straipsnio 1 dalies kontekste savaitė yra 7 iš eilės einančios kalendorinės dienos, tačiau taikant suminę darbo laiko apskaitą, konkrečios savaitės pradžia yra pirmoji darbo diena po kiekvieno savaitės nepertraukiamojo poilsio. Per kiekvieną suminės darbo laiko apskaitos savaitę darbuotojo darbo laikas negali viršyti 48 valandų. Taip pat darbuotojui privalo būti garantuojamas nepertraukiamasis paros (11 valandų) ir nepertraukiamasis savaitės poilsis. Taikant 6 dienų darbo savaitės režimą, nepertraukiamasis savaitės poilsis yra 35 iš eilės einančios poilsio valandos, o esant 5 darbo dienų savaitės režimui, suteikiamos dvi poilsio dienos iš eilės. Tai, ar darbuotojai dirbs pagal penkių ar šešių darbo dienų savaitę, numatoma įmonės vidaus teisės aktuose ir/arba darbo sutartyje.

Mamadienis apmokamas vidutiniu darbo užmokesčiu, panašiai, kaip ir atostogos.

Deja, negautumėte. Stažo lengvatos yra panaikintos.

Į VDU skaičiavimą įtraukiami ir priedai, nes šiuo atveju skaičiuojama iš faktiškai dirbto laiko.
Jei paskiria mėnesio gale, tai ir VDU tada skaičiuokite...

Taip. Pabrėžiu: jei turi ligos soc.draudimo stažą.

Tiek, kiek išduodama nedarbingumo pažymėjimų.
Kiek nedarbingumų slaugai, tiek ir mokama.

Ribojimai yra 10 ir 11 str. Bet paprastai tas ribas pasiekus nebeišduodamas ir nedarbingumo pažymėjimas.
www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.068516A...

Keista idėja... Tai kad jis tuo metu nedirbo - tai nėra nei nustatyto DU, nei grafiko...
Jei turi pakankamą stažą, tai VDU skaičiuojamas iš balandžio.

O jo paties neklausėt? Šiaip ar taip, pažeidimo čia nepadarysite... VDI gal ir galėtų toks klausimas iškilti - kodėl, ar tikrai čia to darbuotojo toks noras buvo. Na, buvo, ir ką?

Nu vat užsimanė - kodėl ne? Gal jis pretenduoja į kokią kompensaciją, pavyzdžiui.

Maža ką jie nurodo - tam yra CPK 739 str.

Neskaičiuojama.

1. Taip, dienpinigių norma nuo "etato" nepriklauso. 2. Dienpinigius gali mokėti tik viena įmonė.

Grynais VMI neišmokės

O EDS? Juk ten ir yra 3 versija...

Jei nėra didelis nukrypimas, gal nėra tragedija, bet reikėtų neviršyti tų 48. O naujame kodekse šiek tiek išplėstos ribos.

Darbo kodeksas, be abejo.

Manau, jog taip, užtenka to savaitinio poilsio, kiek mačiau.

Tai šiuo atveju norma nustatoma irgi taikant 5 d.d. savaitės bazę: 10/5=2, ir dauginame iš to mėnesio darbo dienų. Jei yra prieššventinė darbo diena - trumpiname. Tarkim, 22 d.d., iš jų 1 šventinė, norma bus 43 val.

Nelabai supratau klausimo. Ta prasme - atostogos paimtos birželį ir perkeltos į rugpjūtį? Jei taip, tai jos skaičiuojamos kalendorinėmis.

Nu va, turėtų būti pirmas variantas, nes DS nustatyta alga negali apimti nukrypimų nuo normalių darbo valandų.

O čia apie suminę kalbame?

Taip, įskaičiuojamas.

Tai kad jūs laisvadienį turėjote...
O kaip kitais mėnesiais būdavo, jei būdavo šventinių dienų ir tekdavo dirbti daugiau, negu tą mėnesį yra normalių darbo dienų? Kaip mokėdavo?