Teisingai.

Jums reikia darbo laiko santykio koeficientą skaičiuoti. Imate visą dirbtą laiką, darbuotojo grafiko valandas padalinate iš standartinių valandų (pagal įprastą 5 d.d. 40 val. savaitę) per tą patį laiką.
Tuomet gautas koeficientas * valandinis VDU (skaičiuojamas įprastai, pagal 3 paskutinius mėnesius) * 8 * 12,3 d.d.

Na, turiu. 5,5 metų. Kai žiūrėjome Eurovizijos kartojimą - ji pažiūrėjo į Conchitą ir sako: būtų visai gražu, tik kam jai tą barzdą nupiešė? Sakau, na, čia reikia kad būtų įdomiau, kad atkreiptų žiūrovų dėmesį.
Viskas, nuėjo paišyti savo nebarzdotų princesių ir princų.
Didieji pasakė: šlykštokai atrodė, bet prikolas geras. Daugiau jokių ten išvedžiojimų, turi jie svarbesnių reikalų.
Tai kyla mintis, kad mes patys viską per daug sureikšminame. Aplinkui yra daug baisesnių ir šlykštesnių dalykų, nuo kurio norėtųsi tuos vaikus apsaugoti.
Man nesukėlė nei siaubo, nei susižavėjimo. Daina vidutinė, bet atliko gana gerai. Šiemet kažkaip ta Eurovizija didelių emocijų nesukėlė, tomis dienomis turėjome daug kitos veiklos ir renginių.
Beje, Merkuris man atgrasus ir jo muzika nepatinka (nežinau, ar būtent dėl to, kad jis gėjus) - nors pripažįstu, kad tai aukšto lygio muzika... Na, nieko sau negaliu padaryti...

Dar dėl gėjų paradų: man jie nepriimtini, nepatinka, bet juk nebūtina eiti žiūrėti į tą paradą su vaikais ir mojuoti vaivorykštine vėliavėle. Nekreipiu dėmesio, tegul jie sau tenai vaikšto, jei jiems to norisi. Aš į tai nenoriu žiūrėti, ir nežiūriu.
O kad tie žmonės egzistuoja greta mūsų, - to nepaneigsi ir nepakeisi. Man jie netrukdo.

Mes neapvaliname, tiksliai skaičiuojame.

Taip, jei neturėjo kasmetinių atostogų, tai nuo 2009-09-01. NA iki 14 k.d. (kai kuriais atvejais iki 30 dienų) per darbuotojo darbo metus įeina į stažą - tai jūsų atveju įeis.
Tėvystės atostogos taip pat į stažą įeina.

Na, bent jau mūsiškis meteo.lt nededa tokios informacijos - ji yra mokama.

Dienas tai nėra labai sunku susiskaičiuoti - iš viso to, ką parašėt, išmetate vaiko priežiūros laikotarpius, tačiau nėštumo ir gimdymo atostogos (abejos) neišmetamos. Tiesiog formulėje iš viso dirbtojo laikotarpio atimsite VPA dienas, ir suskaičiuosite priklausančias atostogų k.d.
O kad atostoginių suma būtų reali - teks skaičiuoti papildomą koeficientą (tos darbuotojos grafiko valandos dalinamos iš įprastų d.val. pagal 5 d.d. savaitę) iš viso to laiko, už kurį skaičiuojami atostoginiai (kaupiniai).

Na, dar šiek tiek:
www.lsveikata.lt/products/jie-irgi-buna-homoseksualus-/
Ir dar :
Šiuo metu nėra vieningos nuomonės dėl to, kas lemia konkretaus asmens homoseksualumą – egzistuoja genetinės, hormoninės kilmės, taip pat socialinės teorijos. Visuotinai sutariama tik dėl to, kad konkreti lytinė orientacija nusistovi ankstyvame asmens vystymosi etape ir negali būti valingai keičiama. Mokslininkai taip pat nustatė, kad homoseksualus elgesys būdingas ne tik žmonėms, bet ir kitoms gyvūnų rūšims (pvz., pingvinams, šimpanzėms, delfinams). Kai kurių heteroseksualių ir homoseksualių žmonių smegenų tyrimų duomenimis, homoseksualumas yra ne įgyjamas, o įgimtas, tačiau kol kas neaišku, ar tai lemia genai, ar priklauso nuo hormonų poveikio vaisiui gimdoje.

O dėl ko kalbate apie praeitų metų deklaracijų tikslinimą?

Ką jūs vadinate motinystės atostogomis? Laikas, kai mokama motinystės pašalpa, į stažą įeina. Vaiko priežiūros atostogos - neįskaitomos.
Informacija - Darbo kodekse, 170 str.

Santykiai tarp tos pačios lyties gyvūnų gamtoje tikrai nėra naujiena. Ne tik varlių tarpe.

Ir dar kaip gimstama.

Man kyla abejonių dėl jūsų stažo. Pasiaiškinkite Sodroje. Laikas, kai nemokama pašalpa, ir kai nedirbate, bei negaunate nedarbo pašalpos, į stažą nėra įskaičiuojamas. Per 24 mėnesius iki dekreto pradžios turi būti 12 socialinio draudimo mėnesių. Bet yra tokia išlyga, kad jei stažo trūksta dėl to, kad buvote vaiko priežiūros atostogose, jis gali būti apskaičiuojamas iš ankstesnių laikotarpių. Dėl šios nuostatos taikymo nesu tikra, todėl siūlau pasitikslinti.
Štai tas Nuostatų punktas:
16. Jeigu apdraustasis asmuo neturi reikiamo ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo, nes buvo vaiko priežiūros atostogose, ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas jam skaičiuojamas iš 24 mėnesių laikotarpio, buvusio, iki vaikui sukako dveji metai.

Taigi, jei stažas bus, jūs galėtumėte bent trumpam įsidarbinti, ir tuomet bent jau minimalią pašalpą gautumėt. (496 Lt)

Taip

Paskutiniu metu ypač dažnai pasitinka užrašas "Bad Gateway".

1. Taip. 2. Su visais priedais.

Na, va - nelabai aš dar "suformavau" savo nuomonę, tikiuosi kada nors tuo klausimu padiskutuoti kokiame nors seminare, nes man tai pakankamai nauja. Todėl ir dedu citatas... Negaliu nieko ir patarti...
Kita vertus, jei tos dvi DS iš anksčiau sudarytos, ir vertinamos kaip atskiros, tai manau, kad gali juk taip ir likti. Darbuotojui juk tai yra naudingiau...

Komandiruotės tai tikrai nereikia minusuoti - juk tai yra normalus darbuotojo darbo laikas.
Dėl arešto - VDI komentaras:
Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje darbuotojo arešto laikas, dėl kurio jis negali atvykti į darbą, tyrėtų būti žymimas sutartiniu žymėjimu „NP“ (DK 143 straipsnio 2 dalies 6 punktas ( Žin., 2002, Nr. 64-2569), numatantis neatvykimus į darbą kitais norminių teisės aktų nustatytais laikotarpiais).

Dar vieną įdėsiu, nes nuorodos juk iš VDI puslapio neįsikelia.

Su manimi yra sudarytos dvi darbo sutartys, t. y. pagal vieną darbo sutartį dirbu 12 metų pilnu etatu vienoje pareigybėje, o pagal kitą – 2 metus 0,25 etato kitoje pareigybėje. Įmonė nori su manimi nutraukti abi darbo sutartis. Ar man priklauso išeitinės išmokos pagal abi pareigybes?

Nutraukus darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį bei DK 136 straipsnio 1 dalies 6 punktą, atleistam darbuotojui išmokama jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje, o nutraukus darbo sutartį kitais IV skirsnyje (išskyrus DK 125 ir 126 straipsniuose bei 127 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus) ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais, kai nėra darbuotojo kaltės, jam išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, jeigu įstatymai ar kolektyvinės sutartys nenustato kitaip (DK 140 straipsnis).
Vertinant Jūsų paklausime nurodytas aplinkybes, jog greta pagrindinių pareigų ar pagrindinio darbo toje pačioje darbovietėje einate papildomas pareigas, pažymėtina, kad toks susitarimas neturėtų būti vertinamas kaip savarankiška darbo sutartis. Šiuo atveju, DK normos, reglamentuojančios išeitinės išmokos mokėjimą, darbo sutarčiai dėl papildomo darbo ar papildomų pareigų atskirai netaikomos. DK nuostatos, reglamentuojančios darbo sutarties pasibaigimą ir atsiskaitymą su darbuotoju, taikomos pagrindinei darbo sutarčiai, kurios pagrindu susiklostė ir pagrindinio, ir papildomo darbo teisinis santykis tarp darbuotojo ir darbdavio. Jūsų nurodytu atveju, išeitinės išmokos dydis priklausytų už 12-os metų nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje.
Pateiktu klausimu paminėtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2012, kurioje Teismas aiškindamas DK 114 bei DK 119 straipsnio taikymą, nurodė, kad DK normos, reglamentuojančios išeitinę išmoką, įspėjimo terminus, ir kitos darbo sutarties pasibaigimą reguliuojančios normos darbo sutarties dėl papildomo darbo pasibaigimo atveju atskirai netaikomos. Tačiau, pasibaigus pagrindinei darbo sutarčiai, pasibaigia ir susitarimas dėl papildomo darbo ir taikomos DK nuostatos, reglamentuojančios darbo sutarties pasibaigimą.

Dabar jau jie kitaip kalba - mat 2012 metais buvo teismų išaiškinta, kad toje pačioje darbovietėje net jei ir yra antra sutartis sudaryta, "ji neturėtų būti vertinama kaip savarankiška darbo sutartis". Yra ir daugiau komentarų ta tema.

Iš to paties komentaro, tik nenorėjau dėti visos paklodės.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. kovo mėn. 29 d. nutartimi (civilinėje byla Nr. 3K-3-130/2012) konstatavo, kad papildomo darbo sutartimi susitariama dėl papildomų pareigų ar papildomo darbo toje pačioje darbovietėje ir jis gali būti atliekamas tiek per normalų darbo laiką pagrindinėje darbovietėje, tiek kitu laiku. DK 119 straipsnyje, įtvirtinančiame reikalavimą susitarti dėl papildomo darbo ar pareigų, nurodyta, kad toks susitarimas turi būti išreiškiamas ne sudarant naują darbo sutartį, o aptariant tai galiojančioje darbo sutartyje (darbo sutarties modifikavimas). Į esamą darbo sutartį reikia įtraukti naują sąlygą, kad viso sutarties galiojimo metu (arba tam tikrą laikotarpį) darbuotojas greta pagrindinių pareigų ar pagrindinio darbo eis tam tikras papildomas pareigas ar dirbs tam tikrą papildomą darbą ir gaus už tai papildomą darbo užmokestį.

Pamąstymui VDI komentaras:

Sisteminė ir tikslinė DK normų analizė leidžia teigti, kad atskira sutartis dėl papildomų pareigų ar papildomo darbo nesudaroma. Šalims sudarius darbo sutartį, tarp jų atsiranda darbo teisinis santykis, kuris gali būti modifikuojamas, tariantis dėl papildomų pareigų ar papildomo darbo. Pavaldumas darbdaviui išlieka nepakitęs, keičiasi tik darbo teisinio santykio turinys, nes šalys tariasi dėl kitų sąlygų, kurias nustatyti DK, įstatymai, kiti norminiai teisės aktai ar kolektyvinės sutartys nedraudžia. DK reglamentuoja ne tik darbo sutarties sąlygas, bet ir jų pakeitimo tvarką, kuri priklauso nuo sąlygų keitimo priežasties, keičiamų sąlygų rūšies ir nuo to, kuriam laikui – terminuotai ar neterminuotai – keičiamos sąlygos. Palankiausias darbo sutarties sąlygų pakeitimo būdas yra šalių susitarimas, DK nenumato jokių tokio susitarimo apribojimų.
Taigi, jeigu darbuotojas greta pagrindinių pareigų ar pagrindinio darbo toje pačioje darbovietėje eina papildomas pareigas ar dirba papildomą darbą už papildomą užmokestį, toks susitarimas neturėtų būti vertinamas kaip savarankiška darbo sutartis.

O kaip jis be darbo grafiko sužinos, kada jam atvykti į darbą?

Galbūt tiktų ir tas. Geriausia tokius dalykus išsiaiškinti su pažymos prašytoju

Na, paskaičiau ir sukėlė šypseną Manau, kad gali taikytis. Biure turime tokį atvejį, tai abu taikosi perpus. Ir deklaruoja, ir niekam per 5 metus nėra užkliuvę, pati VMI įrašo tėvui taikytiną MPNPD į deklaraciją.

Komandiruotė tai už visas dienas. O apmokėjimas už 3 ir 4 d. priklauso nuo to, ar tom dienom dirbo, ar poilsiavo. Jei dirbo - taip pat, kaip ir šventinę kompensuoji. Jei nedirbo - tai žymisi P, ir DU nebus už tas dienas.

Taip.

Bet darbdavio pareiga pasirūpinti silpnesniąja darbo santykių puse
O dėl tvarkos... Tai gali būti ir įsakymas ar dar kokia nors įmonėje patvirtinta tvarka, kokiais atvejais yra skelbiama prastova.

Arba kitu darbu pasirūpinti, arba mokėti už kiekvieną prastovos valandą MVA... Argi darbuotojas kaltas, kad dėl oro sąlygų negali dirbti?

Agiedre! Su Gimtadieniu! Žydėk, šypsokis gyvenimui, ir .... daug daug žavingų šokių!



Ir visiems Buhalteriams - SVEIKINIMAI!

Kai nedirbama dėl prastų oro sąlygų, yra prastova. O be to, jei dalį dienos dirbo - Sodrai niekas nėra pranešinėjama.