Tai visgi kokie praktinai patarimai dėl VDU skaičiavimo šiais atvejais ?

Noriu dar grąžinti šią diskusiją - kad turime - kita VDU.

Situacija pvz. asmuo atleidžiamas 08 24 d. - VDU bazės: 5-7 mėn., vėlavimas tesiasi iki rugsėjo 6 d. Tai klausimas lieka ar skaičiuoti nuo 5-7 mėn. VDU ar jau 6-8 mėn.

Dar veina situacija irgi ne dirbtinė. Atleidimas tą pačia 08 24 d. - sutarta dėl 10 d. atidėjimo pagak DK 146 str, 2 d., t.y. 09 05 d., Faktiškai atsiskaitomai 09 11 d. vėl kyle klausimas ar iš šioje situacijoje koks VDU ar jau 6-8 mėn. ?

Vienintelis atvejis yra aiškus jei atleidimas vyksta paskutinio mėn. dieną - tada VDU yra toks kosk yra įskaitant paskutini mėn. ir jis jau taikomas visiems kitiems skaičiaivimams ir netesyboms ir gi.

Sveiki,
kam teko praktiškai susidurti su liga komandiruotės užsienyje metu ?
Daugiausiai domini - ligos pašalpos klausimas.
Už liga, nei DU, nei VDU nemoku - nes išesmės tai nėra "liga" teisiškai, tai nebuvimas darbe dėl sveikatos problemų. Neturėdamas ND pažymėjimo - nėra jam pagrindo mokėti pašalpos.
Sodrai gi irgi nieko nedeklarauojame ...

Ačiū už pamąstymus.

Ačiū. Tikslas yra viso šio proceso metu nepamiršti pasidalinti savo įžvalgomis, kad sąrašas pasipildytų ir pasidarytų maksimaliai naudingas.

Sveiki,
Siūlau čia formuoti "protingą" sąrašą. Ką mums visiems reikia padaryti iki 2019-01-01.
Sąrašą numeruojame ir kiekvienas naujas rašytojas kopijuoja prieš tai suformuotus patarimus, kad nereikėtų ieškoti visoje temoje.

Aš jau kiek galvuoju, kiek darau tokius darbus:

1. Pakeisti įsakymą dėl ligos % už 2 pirmas ligos dienas. Yra patarimas sumažinti procenta iki 62,06% - nes tai yra mažiaus galimas procentas. (kiek skaičiavau beveik idealus variantas (net jei anksčiau mokėjote ne 80%, o 100% nustačius 62,06% darbuotojas nieko nepraras, o jie mokėjote 80% tai gaus daugiau) - manau mažinsiu būtent iki to procento, nes kitaip didėja DU biudžetas)

2. Pakeisti Premijavimo, priedų skyrimo ir kitas DU apmokėjimo tvarkas

3. Svarstyti ir apsispręsti ar keisti pašalpų ir kitų panašių išmokų dydžius jie tokie yra

4. Paruošti DS pakeitimus (nors yra nomuonė,kad to nebūtina daryti - todėl tai Jūsų pasirinkimas ar tiesiog taikote koeficientą be DS pakeitimo). Svarbu atsižvelgt ir DS specifika, rečiau būna DS kur nurodyta suma į rankas - tokiu atveju tikriausiai nėra prasmės kažko keisti. Jei starti nurodyta kad alga lygi MMA - tai irgi nėra ko kiesti.

5. Kaip apskaitos sistemas reikės tobulinti tai faktas, nebent Jūsų sistema pakankamai lanksti: nes pvz. GPM, visam DU taikomas 20% GPM, ligos pašalpai - 15%. NPD formules pakeisime, GPM ir VSD tarifus pakeisime - taigi čia tik keitimo klausimas + viska pratęstuoti ir perskaičiuoti Excel'yje ar viska gerai skaičiuojama. Problema yra VDU, nes pirmus mėnesius ar viska reikia perskaičiuoti rankomis, ar pritaikyti apskaitos sistemą.

6. Jei turite kilnojamojo pobūdžio komensacijas ir esate nustate procentą, tikra verta pasvartyti ji mažinti, nes procentas skaičiuojamas nuo bazinio DU kuris padidės 1,289.


bus daugiau.....

Jei komandiruotė pradiseda 06 28 ir baigiasi 07 04 tai dienpingius perskaičuojant atskira už 06 mėn. pagal seną nutarima, už liepos mėn. pagal naują ?

gal kad turite detalesnes avanso apyskaitos formą ?
standartinė nelabai patinka - tobulinti ją nėra laiko.

Ačiū padariau sprendima be DK įrašo, padėja apyvartos bet galutinis rezultatas tenkina.
Su dviem eilutemis irgi bet, svarbu kad PVM atskatos skaidymas iškarto.

Sveiki kolegos nerandu - gal turite aprase reprezentacijos sprendimą - viską vedant tik pirkime su sąnaudų paskirstymu ir PVM ?

Ne visai taip. Metinio pranešimo rengimą reglamentuoja ĮFAĮ 23 str. Jokių panaikinimų čia nėra ir toliau galioja prievolė rengti metinį pranešimą, tačiau ir toliau galioja išimtis:

- Labai mažos ir mažos įmonės gali nerengti metinio pranešimo, tačiau informaciją turimas "savas" akcijas ir sandorius su jais pateikiama taip: labai mažos įmonės turi pateikti po balansu, o mažos įmonės – aiškinamajame rašte.

Taip sutinku Tininga buvo tokia teismo nuomonė.
Bet buvo ir tokia:

Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

Nagrinėjamoje byloje šalys, pasirašydamos susitarimą dėl darbo santykių nutraukimo, susitarė dėl esminių darbo sutarties nutraukimo sąlygų. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nustatė, kad šalys 2011 m. sausio 31 d. susitarė nutraukti darbo santykius pagal DK 125 straipsnio 1 dalį; susitarime nurodė šią teisės normą kaip darbo sutarties nutraukimo pagrindą, nustatė darbo sutarties nutraukimo datą bei darbuotojui priklausančių išmokų dydį ir jų išmokėjimo terminą. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, vertindami 2011 m. sausio 31 d. susitarimą pagal Darbo kodekso straipsnius, išnagrinėję šalių ketinimus, nustatė, kad šalys susitarė dėl visų darbo santykių nutraukimo sąlygų, o šalių susitarimas dėl darbo santykių nutraukimo atitiko DK 125 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas, padaręs išvadą, kad ieškovo atleidimas iš darbo pagal DK 125 straipsnį teisėtas, konstatavo, jog kasatorius pažeidė atleidimo iš darbo tvarką, nes darbuotojas buvo atleistas iš darbo laikinojo nedarbingumo dėl bendro pobūdžio sveikatos sutrikimų (ne dėl sužalojimo darbe arba profesinio susirgimo) laikotarpiu šalių susitarime nutraukti darbo sutartį nustatytą dieną, t. y. 2011 m. vasario 28-ąją. Pripažinęs, kad DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas darbo sutarties nutraukimo apribojimas taikytinas darbo sutarties nutraukimui pagal DK 125 straipsnio 1 dalį, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kokių atsiranda padarinių, kai darbuotojas jo nedarbingumo laikotarpiu atleidžiamas iš darbo nurodytu pagrindu tą dieną, kurią šalys susitarė. Pažeistą garantiją dėl darbo vietos išsaugojimo ir teisę pasinaudoti darbuotojo socialinėmis garantijomis Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 31 d. nutartimi apgynė perkeldamas darbo sutarties nutraukimo laiką į pirmąją dieną po laikinojo nedarbingumo pasibaigimo, t. y. į 2011 m. balandžio 15 d. Apeliacinės instancijos teismas pagal ieškovo prašymą priėmė papildomą nutartį, kuria priteisė išeitinę išmoką už laikotarpį, per kurį darbuotojas buvo nedarbingas ir dėl to buvo perkelta atleidimo iš darbo data (t. y. nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2011 m. balandžio 15 d.). Kasatorius, skųsdamas apeliacinės instancijos teismo papildomą nutartį, nurodo, kad, esant teisėtam atleidimui iš darbo DK 125 straipsnio pagrindui, netaikoma DK 140 straipsnyje nustatyta išmoka.


taigi reikia naujo ginčo, nors visiškai nematau prasme darbuotojo atleidinėti nedarbingumo metu.

Ir aš nesutinku - pradekime nuo pagrindų: skaitymo ir gramatikos, nes:
- darbuotojo iniciatyva ir
- darbuotojo iniciatyva, suėjus terminuotos darbo sutarties terminui

Yra skirtingi dalykai.

Nesutinku nei su judickiene nei su Merits, parašyta tikrai nei taip kaip tie tai traktuoja. Taip tai jų nuomonė - bet atitikimo DK nėra, nes informacija skaitoma taip:
darbo sutartis nutraukiama: šalių susitarimu ARBA darbuotojo iniciatyva ARBA suėjus terminuotos darbo sutarties terminui ARBA pasibaigus darbdaviui - bet taip nėra prašyta.

Melaja - atleiskite 18 d., tada darbo ginčų komsija nuspręs ar atleidimas tinkamas ar ne.

Niekada anksčiau pagal 127 str. neatleisdavome Ligos metu. Būtent kad ir anskčiau galiojo termino nukelimas į pirmą po ligos dieną. Atostogos, kas kita nes tai darbuotojo valia jis pasiima atostogas, nori išeiti atostogos nutraukiamos ir forminamas ateldimas čia viskas neproblematiška, liga tai privestinis dalykas.

Be kurio atveju 65 str. išimtis numatyta tam atveju kai DS nutraukiama darbuotojo iniciatyva Suėjus term. DS terminui (terminuotos DS terminas pasibaige,bet dardavys jo neatleidžia, bet darbuotojas nenori toliau dirbti) - būtent apie tai punktas.

Be abejo terminuotos pasibaigimas ir DS nutraukimas DS iniciatyva skirtingi dalykai. Bet Terminuota DS dabar yra tikrai kitokia nei buvo.

Būtent nesiklaidinkime "išskyrus" GABALUS reikia skaityti, pilnai o ne atskirais žodžias: čia kalbama apie terminuotos sutarties nutraukimą.

(išskyrus, kai darbo sutartis nutraukiama šalių susitarimu ARBA darbuotojo iniciatyva, suėjus terminuotos darbo sutarties terminui ARBApasibaigus darbdaviui)

Manau nereikia būti tokiam ramiam.
DK 65 str.

6. Jeigu darbo sutarties pasibaigimo dieną (išskyrus, kai darbo sutartis nutraukiama šalių susitarimu arba darbuotojo iniciatyva, suėjus terminuotos darbo sutarties terminui arba pasibaigus darbdaviui) darbuotojas yra laikinai nedarbingas arba išėjęs jam suteiktų atostogų, darbo santykių pasibaigimo diena nukeliama iki laikinojo nedarbingumo arba atostogų pabaigos, o darbuotojams, slaugantiems vaiką iki šešiolikos metų, sergantį sunkiomis ligomis, kurių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, dar du mėnesius po laikinojo nedarbingumo pabaigos. Tokiu atveju darbo santykių pasibaigimo diena atitinkamai laikoma pirmoji darbo diena po laikinojo nedarbingumo ar atostogų pabaigos arba pirmoji diena pasibaigus dviejų mėnesių laikotarpiui po laikinojo nedarbingumo pabaigos.

Taip kaip skaičiuojate, kaip mokat taip ir rašot. Turite faktą jį reikia ir aprašyti.
Kintamąją dalį taip ir įvardinti ir per daug nedetalizuoti.

O čia grynai Kūrybinis procesas ar daugiau aprašomasis ?

"Naujas DK" - komandiruotės metu pvz. gegužės 1 d. darbuotojas dirbą ir prašo - +2 atostogų dienas už tai - ta dirbta gegužės pirma diena neapmokama VDI nuomone, nes darbuotojas paėmė už ją kompensaciją.
Kaip tabelyje žymit gegužės 1 d. - tai kaip ir darbo diena, bet ji neapmokama?
I VDU šios dienos netraukiu (nes tai nėra faktiškai dirbtas + apmokamas darbo laikas) - nes jei traukčiau jis sumažėtų - bet gal turit kitų argumentu.

Reikia tvarkyti - aš dažniausiai labiau vertinu analitika, kaip teisinga, bet reikia žiūrėti pagal situaciją

Jau minėjau, kaip atlikti mažinimus be minusų - tam skirti atitinkami laukeliai - tiesiog reikia skaityti. Kai 2016 m PLN204 atlikote mažinimus, tai 2017 m. kai buvo padaryti įrašai ir buvo atliktas faktinis mažinimas, PLN204 už 2017 m. reikia atlikti didinimus - nes tai "dirbtinai" ne 2017 m. mažinimai.

pvz. pajamų didinimas 21 lauk.
sąnaudų didinimas jau minėtas 32 lauk. (sąnaudų LA mažinimą paprastai darome per neleidžiamus atskaitymus)

Ko nesusikalbat su VMI ?
Dėl tokio taisymo buvo diskusijų todėl yra skirtingos nuomonės. Konkrečiau pvz. dėl Pajamų neįtraukymo: buvo pasiūlymai koreguoti 19 laukelį (bet jame buvo siūloma nurodyti ne viena pajamas, o bendra korekcijų rezultata t.y.visos papildomos pajamos - visos papildomos sąnaudos), bet dėl vientisumo ir nuoseklumo, teisingesnis variantas papildomas/neįtrauktas pajamas reikėtų nurodyti: 21 ir 25 laukeliuose (dat 19 laukelis standartiškai sutaps su P(N)A pelno prieš apmok. rodikliu).
Toliau: visus papildomus leidžiamus atskaitymus rodom 32 lauk., o neleidžiamu nerodome visai (nes jų nėra bendroje 19 laukelio sumoje).
Viskas su 2016 m. - nepamiršta perskaičiuoto Pelno mokesčio pokytį užregistruoti apskaitoje.

Su 2017 m. situacija tokia: 2016 m. pajamas reikia užregistruoti atskirai, kad pildant 2017 PLN204 galima būtų jas išimti iš apmokestinimo pvz. per 27 laukelį, o visas 2016 m. sąnaudas traukti į neleidžiamus atskaitymus - S priedas 29 rūšies kodas.

Pasikartosiu kad įrašu registracija 2017 m. svarbi tuo, kad tuos sumos nepasimestu bendruose pajamų ar sąnaudų sąskaitose.

Tas vienintelis akcininkas ar valdo dar kitas įmonės ? Ar turi akcijų kituose įmonėse ? Gal turi individualią įmonę ?
Reikia išsiaiškinti: kaip jis dar su susijęs su kitu įmonių valdymu. Jei nesusijęs - galima taikyti 5 % PM.

Aišku iš PLN204 (ar analogiškos formos) ribojamai ir kilnojimai tai numatyti PMĮ. Finansinėje apskaitoje tai tiesiog rezultatas. Tai perkelti galite PLN prasme tik 1200

Elgtis taip:
1) Svarbu turėti pasirašyta DS;
2) po nedarbingumo grįžti į darbą tinkamą dieną
3) nepasirašinėti jokių dokumentų, kurios gali pakišti darbdavys su išėjimu iš darbo "savo noru"
4) Bandomasis laikotarpis ne priežastis atleisti kaip nori, turi būti darbdavio paruošti dokumentai, kur nurodoma, ka blogai darėte to laikotarpių.

Galimi atsakomieji veiksmai - eikite į VDI, aišku geriau eiti ne tuščiai, o gavus darbdavio konkrečius pranešimus dėl atleidimo, nes kaip sako "žodžių prie bylos" nepridėsi.

Biliutenio nemokėjimas galimas jei neturite pakankamai stažo t.y. nėra 3 darbinių mėnesių per 12 mėn. ar 6 per 24 mėn. Tačiau yra ir išimčiu kai ligos pašalpa vis tiek priklauso (vaiko priežiūra; iki 26 m. asmuo mokėsi; buvo valstybės draudžiamas asmuo)

19. Įmonė gali gauti ekonominės naudos iš atidėtojo mokesčio turto dėl mokesčių
sumažinimo tik tada, kai ateityje ji tikisi uždirbti pakankamai apmokestinamojo pelno, iš kurio
bus galima atimti įskaitomuosius laikinuosius skirtumus kaip leidžiamus atskaitymus. Todėl
įmonė apskaitoje registruoja atidėtojo mokesčio turtą tik tada, kai p
agrįstai tikisi ateityje uždirbti
pakankamai apmokestinamojo pelno. Apskaičiuojant atidėtąjį mokestį, reikia įvertinti ir
būsimaisiais ataskaitiniais laikotarpiais mažėsiančius ar išnyksiančius apmokestinamuosius
laikinuosius skirtumus.

Atidėtojo mokesčio turtą panaikinau ir neskaičiuoju būtent dėl šios išvardintos priežasties

Sveiki po programos atnaujimo bet ka atidarant metama klaida
Patarkite kaip išspręsti problemą.
Ačiū

Aiwita dėl leidžiamų atskaitimų paprastai problema dar ir tame, kad įmonei nurodytos institucijos jokių dokumentų nerašo taigi geriausiu atveju turesime faktūra išrašyta darbuotojo vardu, o tai pagal bendrus PMI principus (išskirus komandiruotės) jau netinka.

Bet klausimas buvo apie pajamas natūra.

Kolegos ar paskutiniu metu tekio iš VMI gauti oficialios informacijos apie licencijų, leidimų ar kitų išimtinai fiziniams asmenims išduodamų "popieriukų" kuri patvirtina asmenų kvalifikacija, galimybę dirbti konkretų darbą ir t.t. ?
pvz. brokeriai, auditoriai ir t.t. dabartiniu metu daug kas bando iš užsienio institucijų "gauti" įvairaus tipo sertifikatus, kurie tiesiogiai susiję su darbo (pvz. jų reikalauja užsienio klientai ir t.t.)

Tai klausimas banalus, jei tokiu leidimų/sertifikatų gavimą apmoka įmonę ar tai pajamos natūra ?

Keliu tema
Pagal nauja DK nėra nuostatos analogiškos 183 str. 2 d. senojo DK - tai ka daryti kai šauktinį iškviečia vienai dienai ? apmoka ar ne ?
Kokiu pagrindu ?