Pereiti kitur galite, bet visai nutraukti - nebe. Tad esmė nepasikeis (ypač 2 procentų prasme).

Kai kažko nesuprantate, prieš pasirašant verta kalbėtis su tais, kurie žino daugiau...

Studentas, jei jis dirba, moka visus mokesčius, taip pat ir PSD.

Kai dirbama dalį metų, VMI grąžina pajamų mokesčio permoką, nes kiekvienam gyventojui per metus leidžiama nesumokėti pajamų mokesčio nuo tam tikros sumos (NPD*12, neapmokestinamasis pajamų dydis). Kai dirbama dalį metų, šia lengvata pasinaudojama tik iš dalies. Tai jei studentas yra sumokėjęs pajamų mokesčio, tai dalį jo ar netgi visą valstybė grąžina.

Tie, kas dirba visus metus, mano minima lengvata (NPD) naudojasi metų eigoje, nebelieka ką sugrąžinti.

Pirmo posėdžio

Tada nereikėtų perskaičiuoti.

Reikėtų perskaičiuoti. Realiausia turbūt išminusuoti iš kovo algos - suderinkite tai su darbuotoju.

Pažįstu nemažai žmonių, vykdančių savo verslą - ir individualių įmonių savininkai, ir pagal verslo liudijimą, ir pagal pažymą. Nu susižiūri, susimoka tie žmonės. Ir uždirba, ir emigruoti nesiruošia. Neteko girdėti apie persekiojimus ir dar kažką. Visos problemos norint yra išsprendžiamos. Tik reikia norėti, o ne pūstis, kaip balionui.

Mažas pavyzdys, nors nebūtinai į temą. Kasmet tvarkingai mokame žemės mokestį. Praėjusiais metais taip pat. Po kiek laiko ateina grasinantis pranešimas, kad nesumokėta, delspinigiai ir priminti skolų išieškojimo būdai. Nemalonu! Skambinu į VMI. Su specialistu susisiekiau per 2 minutes. Mikliai pamatė, kad viskas tvarkoje, tik mokėdama mokestį nenurodžiau savo vyro asmens kodo. Sako, tai viskas gerai, mokėjimą matau, tuojau perkelsiu prie jūsų vyro. Viskas. 3 minučių darbas ir malonus pokalbis. Smulkmena, bet ši maloni

Nėra dabar pagrindinių /ne pagrindinių. Esmė tokia, kad jei dirbi ne vienoje įmonėje, bet vienoje jų taikaisi NPD, kuris skaičiuojamas pagal formulę ir, aišku, neįvertinus kitos įmonės algos, tai metams pasibaigus beveik garantuotai tapsi skolininku.
Tad nėra čia ko būti "suglumusiam", viskas čia teisingai, nes buvo per mažai sumokėta GPM, reikia išmokti šią pamoką ir susimokėti skolą

Taip, manau, kad tai ir yra priežastis, dėl ko susidarė nepriemoka. Taip jau būna dirbant dviejose įmonėse. Tokiu atveju verta išvis nesitaikyti NPD, ar taikytis dalį metų.
Beje, toje kitoje įmonėje turbūt ne tik atostogų kompensaciją gavot, negi algos nebuvo?

Dvigubai.

VMI apskaičiuoja taikytiną MNPD pagal jūsų metines pajamas. Tai tikrai nebūtinai ta suma, kurią pritaikė darbdavys. Jei darbdavio pritaikyta suma yra didesnė, tai ir gaunasi mokėtinas GPM.
Pabrėžiu: tai nebūtinai buhalterio klaida. Galbūt per metus gavote kitokių pajamų, nei alga pas šį darbdavį.

Tai juk jį apskaičiuoja pati sistema.

Koeficientą turėtumėte paskaičiuoti nuo liepos iki vasario - iš viso to laikotarpio, kuriuo sukauptos atostogos.

Šiuo atveju siūlyčiau išbandyti variantą su papildomu koeficientu: per dirbtą laikotarpį darbuotojo grafiko valandas dalinate iš pilnų įmonės valandų pagal 5 d.d. savaitę.
Tada gautas koef. * val.VDU * 8 val. * 11 d.d. (nenustebkite, dauginame iš 8 val, kadangi jau skaičiavome santykį tarp darbuotojo darbo laiko normos ir pilno darbo laiko).

Tai juk parašiau: už faktiškai dirbtą laiką.

Pastaba dėl VDU skaičiavimo: 250*3/62=12,10
Šiaip teisingai.

1. Suminė ne "įvedama", o pradedama taikyti. Tai gali būti įsakymas, vadovo sprendimas, kuriame nurodoma, kokiam padaliniui ar grupei darbuotojui taikoma ši apskaita, nuo kada, nurodomas apskaitinis laikotarpis.
2. Apskaitinis laikotarpis gali būti mėnuo, du ar 3 mėnesiai (patogu, kai sutampa su ketvirčiais). Jei taikysite ketvirtį, tai paskaičiuosite tik kovą, proporcingai. Kovo mėnesio norma (jei dirbama visą darbo laiką) bus 17 d.d.*8=136 val. Su šiuo skaičiumi reikės lyginti faktiškai dirbtas valandas ir įvertinti, ar susidarė suminiai viršvalandžiai. Nuo balandžio prasidės naujas apskaitinis laikotarpis. Čia jau kaip nusistatysite.
3. Darbuotojų grafikus sudarote įprasta tvarka. Norma - 40 valandų savaitė. Tai v iršvalandžiai apskaičiuojami lyginant darbuotojų dirbtas valandas su įprastomis 5 d.d. savaitės darbo valandomis.
4. Be abejo, galima taikyti grupei. Tai juk vienas iš darbo laiko režimų, o darbuotojai įmonėje gali dirbti skirtingais režimais.
5. Naktinis darbas apmokamas 1,5 karto. Atkreipkite dėmesį į DK 117 str. numatytus naktinio darbo apribojimus.
6. Suminėje apskaitoje gali būti dirbama iki 52 valandų. Suminiai viršvalandžiai apskaičiuojami apskaitinio laikotarpio pabaigoje.
7. Net ir darbuotojų prašymais neturėtų būti pažeidžiami maksimaliojo darbo laiko reikalavimai.
8. Visais atvejais turi būti užtikrinama 11 val. poilsio tarp pamainų ir 35 val. savaitinio poilsio. Jei taip yra - tai viskas gerai.
9. Tabelio žymėjimas - pačios įmonės nustatyta tvarka. Faktas tas, kad šios valandos kitaip apmokamos.
10. Darbuotojams paprastai mokama už tai, kiek jie faktiškai "išdirbo".

Jei bus dvi įmonės, tai Sodros "grindys" netaikomos.

Taip.

Oi, atsiprašau! Aš suskaičiavau darbo dienas pagal 5 d.d. savaitę....
Į darbą jūsų atveju 04.03 Jūsų atveju atostogos Velykų "nepasiekia".

Niu tai ir skaičiuojam, pažiūrėję į kalendorių. Į darbą reikės 04.05.

Tai dvi savaitės ar 12 darbo dienų?

Koks skirtumas, ar jūs atskirai, ar bendrai skaičiuosit, juk viskas vienodai skaičiuojama? O mėnesinėje deklaracijoje deklaruojate tik apmokestinamus dienpinigius.

P.S. Ar ne paprasčiau būtų nustatyti 3,19 € valandinį DU? Ir atkris galvos skausmai

Aš kalbu apie apmokestinamuosius dienpinigius. Regis, jūsų klausimas nuo to ir prasidėjo.

Taikant suminę apskaitą savaitgaliai nebūtinai yra poilsio dienos. Tam ir taikoma ta suminė. Jei programa skaičiuoja dvigubai, vadinasi, reikia keisti jos nustatymus.
Valandas sulyginate su apskaitinio laikotarpio 5 d.d. savaitės valandomis, jei viršija, tai jau bus viršvalandžiai.
Apie Sodrą klausimo nesupratau. Juk pagal priskaičiuotą DU mokate...

Nei dvigubu, nei pusantro - jei tai yra darbo dienos pagal grafiką. Darbo savaitė gali būti iki 52 valandų. Darbo laiko norma 40 (jeigu visas darbo laikas). Viršvalandžiai skaičiuojami apskaitinio laikotarpio pabaigoje, apmokami 1,5. Šventinės dienos dvigubai.

Ne įmonė sumoka. Tai sakau - tas pats, kaip darbo užmokestis. Jei dienpinigius pilnai išmokėjote, tai mokesčiai sumažins darbo užmokestį.

Yra Mokesčių suflerio konsultacija. Čia yra šio kodekso skirtumas: ankstesnis ribojo, o naujasis ne. Taip pagalvojus, anokia čia privilegija tos nemokamos. Manau, kad pagal 1 dalį ne savo malonumui ir ima tas atostogas, o dėl to, kad labai reikia...

Kaip suprasti - kur dėti GPM?

Nuo išmokėjimo būdo nepriklauso GPM, tik nuo išmokėjimo momento. Jei išmokėta skirtingais mėnesiais, tai per du mėnesius reikia žiūrėti, atskirai.
Sumas skaičiuoklėje pasitikrinkite.

Kodėl jas norite sudėti? Kur randate, kad tik vieną kartą gali atostogauti pagal tą 1 dalį? Aš tai nerandu...

Jei turi teisę į nemokamas pagal 137 str 1 dalį, tai pagal tai ir išleidžiamas. Šitos atostogos neribojamos ir visos įskaitomos į stažą.