Galima. Netgi reikėtų.

Užtat saulutė skaisti, vis aukščiau ir aukščiau...
Bet tik pagalvot - juk kai bus susitikimas, jau kone mėnesį saulė bus pasukus atgalios!

Škias, taip

Čia bus aiškiau:
tax.lt/postx10154-0-160.html

Jei jis dirba NE VISĄ DARBO laiką, o ne sutrumpintą, tai reikia.

Taip, kasmet šitaip. Čia yra tam, kad darbuotojas bent minimaliai pailsėtų nors vieną kartą per metus.
Ši 14 k.d. dalis - nebūtinai pirmoji atostogų dalis

Jei trūksta soc.draudimo stažo dėl to, jog buvote vaiko priežiūros atostogas, stažas apskaičiuojamas iš 24 mėn., buvusių iki šių atostogų.
16. Jeigu apdraustasis asmuo neturi reikiamo ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo, nes buvo vaiko priežiūros atostogose, ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas jam skaičiuojamas iš 24 mėnesių laikotarpio, buvusio, iki vaikui sukako dveji metai.

Nesu išbandžiusi kitų variantų Bet šiuo atveju, man regis, abiem pusėm tik į naudą, jei bus ta sutartis pasirašyta. Svarbu, kad iki šiol nebuvo jokių problemų iškilę.

Mano nuomone, teisingiau būtų sudaryti sutartį atgaline data

Įspūdinga

Tai jau tikrai - kiek "valakitos" atkristų. Kaip ir tokių problemų: ar trumpinti tiems, kas dirba 1 val.

Na, čia jau įmonės reikalas. Jie turi surasti, kaip "užvadinti" jūsų naujas pareigas

Nu, reikia mūsų NBA pasiūlyti - tegul pataisas pramuša.

Bet ar susimąstei kada, kokia logika šito "išskyrus"?
Juk sutrumpintą laiką dirba tie, kurie yra vienaip ar kitaip pažeidžiami, kurie kartais NEGALI dirbti viso darbo laiko. Tai štai jiems netrumpiname.
O ne visą laiką gali dirbti bet kas. Dėl bet kokių priežasčių. Kad ir iš tingėjimo. Tai tiems - trumpiname.

Mano mintis tai ir buvo ta, kad galbūt tame punkte "išskyrus" yra neapgalvota frazė. Kad galbūt turėta mintyje darbuotojai, kurie dirba trumpiau negu 8 val. per dieną. Bet pamiršta, kad tai apima dvi sąvokas, ir du straipsnius. Jau seniai taip mąsčiau.
Bet jei DK suprantame paraidžiui - štai ir turime tokią kvailystę.

Kodėl tik truputį?

Vat, šitam tai aš pritariu. Ten tikrai yra spraga. Netiksliai išsireikšta, pamiršus, jog DK yra dviejų rūšių sąvokos kalbant apie trumpesnį darbo laiką dirbančius.

Su biuleteniais vis tiek pas jus. Kai sueis 3 metai, jei taip yra Sodrai pranešta, nieko jai daugiau rašyt nereikia - atostogos pasibaigia savaime. Po dekreto - vėl suteiksite vaiko priežiūros atostogas kitam vaikiukui.
Jei tarp pasibaigusių vaiko priežiūros atostogų ir naujo dekreto bus tarpelis - teoriškai ji arba turėtų dirbti, arba formintis atostogas. Geriau, kad to tarpelio nebūtų (jei aš gerai supratau). Finansiškai jai tai niekuo nepagelbės.

VDU gaunu 54,65*8d.d.=437,20 neatskaičius mokesčių.
Manau, kad gerai.

Liūdnokos gaidelės jūsų žinutėj... Bet - susilaikysiu nuo žodžių, kurių gal jums iš manęs ir nereikia...
O dėl išėjimo iš darbo - jūs teisingai mąstote. Turite pasitarti ir priimti kažkokį abiem pusėm priimtiną sprendimą.
Sėkmės...

Ji gali eiti tiesiai iš vaiko auginimo atostogų. Pašalpą jai skaičiuos pagal pirmojo vaikučio vidurkį, nes ji neturės galimybių dirbti 12 mėn. iki dekreto.

O aš jums pasakysiu, kad tikrai nerasite šitų dalykų jokiame kodekse. Ir komentarų nerasite.
Kiekvienas turi savo praktiką.
Aš pvz. neatvykimų į darbą sumuoju ne darbo, o visas dienas, man taip aiškiau matosi, kiek atostogų įrašyta į DLAŽ ir pan. Paskutinėje skiltyje sumuoju neatvykimų darbo valandas, nes tai reikalinga darbo laiko balansui sudaryt.
Jūs gi elkitės kaip jums patogiau ir aiškiau.

Supratau. Labai paplitęs reikaliukas
Na, esmę turbūt vis tiek supratote.

O kaip DU?

Žmogus gi turi žinoti, kiek jis dirbs ir kiek uždirbs. Jei jis su tuo sutinka - DS parašote "pagal grafiką", o jau paskui patys dėliojatės, kad viskas padoriai atrodytų.

Užtenka prašymų šiaip jau. Nebent pas jus būtų tokia vidaus tvarka įsakymus viskam rašyt.

Ką aš ir sakau...

Iš VDI psl.
Klausimas:
Esu priimta dirbti įmonėje valytoja ne visą darbo dieną. Ar švenčių išvakarėse darbo dienos trukmė yra trumpinama ne visą darbo laiką dirbantiems darbuotojams?

Atsakymas:
DK 153 straipsnio 1 dalis numato, kad švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda, išskyrus sutrumpintą darbo laiką dirbančius darbuotojus.
DK 145 straipsnis reglamentuoja, kad sutrumpintas darbo laikas nustatomas:
1) asmenims iki aštuoniolikos metų – pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatas;
2) asmenims, dirbantiems darbo aplinkoje, kurioje įvertinus riziką nustatyta, kad sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai viršija darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų leistinus dydžius (kiekius) ir kai techninėmis ar kitomis priemonėmis jų kiekio darbo aplinkoje sumažinti iki sveikatai nekenksmingų dydžių neįmanoma, darbo laikas nustatomas atsižvelgiant į darbo aplinką, bet ne ilgesnis kaip trisdešimt šešios valandos per savaitę. Konkreti darbuotojų, dirbančių tokioje darbo aplinkoje, kasdienė ir savaitės darbo laiko trukmė nustatoma įvertinant darbo aplinkos tyrimo rezultatus, vadovaujantis Vyriausybės patvirtintais sutrumpinto darbo laiko trukmės nustatymo pagal darbo aplinkos veiksnius kriterijais ir tvarka;
3) asmenims, dirbantiems naktį.
Darbuotojų, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarką nustato Vyriausybė.

Atvejai, kai nustatomas ne visas darbo laikas įtvirtinti DK 146 straipsnio 1 dalyje. Remdamiesi išdėstytu paaiškiname, kad DK 153 straipsnis ir kitos DK nuostatos nereglamentuoja, ar ne visą darbo laiką dirbantiems darbuotojams švenčių išvakarėse darbo dienos trukmė yra trumpinama. Tačiau vadovaujantis imperatyvine DK 153 straipsnio 1 dalies nuostata, šiems darbuotojams švenčių išvakarėse darbo dienos trukmė turėtų būti sutrumpinama ir trumpinama būtent tiek, kiek tai numato DK 153 straipsnio 1 dalis, t.y. viena valanda.

Nu jo, įsivaizduokime pardavėją 2 val. pietaujančią Siesta tiesiog
Čia mūsų gyvenimo realybė, deja. O su dokumentais reikia gi kažkaip tvarkytis.

Per daug. Net ir atmetus pietus gaunam 13 d.val./d. * 4=52; tokių pamainų priklausomai nuo mėn. gaunasi apie 4: 52*4=208 val.

Priminsiu dar VDI komentarą:
Nei DK, nei kiti norminiai teisės aktai tokių pagrindų nenumato bei nereglamentuoja minėto neatvykimo į darbą trukmės. Vadovaujantis DK 143 straipsnio 2 dalies 2 punktu, neatvykimas į darbą administracijos leidimu nėra įskaitomas į darbo laiką. Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje neatvykimas į darbą administracijos leidimu žymimas sutartiniu žymėjimu „ND“. Kadangi galiojantys norminiai teisės aktai tokio neatvykimo trukmės nereglamentuoja, ji yra nustatoma šalių susitarimu. Neatvykimo į darbą administracijos leidimu laikotarpį tikslinga įforminti įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovo įsakymu ar kitu lokaliu teisės aktu. Vadovaujantis DK 4 straipsnio 4 dalimi, tais atvejais, kai DK ir kiti įstatymai tiesiogiai nedraudžia darbo teisinių santykių subjektams patiems susitarimo būdu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, šie subjektai turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.