Kai pradėjau IDV (tai jau buvo senokai ) važiavau į VMI aiškintis. Pernai dar pasiskambinau į konsultacinį, pasitikslinti, ar tikrai nereikia - sakė, kad ne.

Tiksliai taip!
O NT mokesčio FA Lietuvoje kol kas nemoka (jei nenaudoja komercijoje ir pan., na, pati žinai).

Moku 15 proc. GPM ir Sodrai (pagrindinei ir papildomai pensijų dalims), nes pajamas gaunu ne vien iš buto nuomos, bet ir iš kitos veiklos (IDV kodas 18).

Žinoma, Vifi, kuo galėsiu - padėsiu!
Notarinio tvirtinimo nereikia, na, o dėl mokesčių - rašyk pusę per pusę...
O dėl verslo liudijimo - reikia pasiskaičiuoti: man, pvz. labiau apsimokėjo įsiregistruoti individualią veiklą VMI (pigesnis man variantas).

Vifi, būtinai pasirašykite buto nuomos sutartį, kurią įregistruokite VĮ RC (jei kartais nuomininkas, pvz., užpiltų vandeniu kaimynus apačioje - jums neskaudės galvos!).Sutartyje numatykite, kada ką kam kaip moka nuomininkas, kokiais atvejais (prieš kiek įspėjus ir kaip) gali būti nutraukta sutartis, rekomenduoju paimti nuompinigius už 1 mėn. į priekį (tai būtų avansinis apmokėjimas už paskutinį pragyventą tame bute mėnesį). Numatykite, kad jei basibaigus nuomai/nutraukus sutartį anksčiau sutarto laiko, bus konstatuotas žymus buto apdailos/inventoriaus pablogėjimas, kaip ir iki kada bus kompensuotas jusm. Kaip priedas prie sutarties turėtų būti priėmimo-perdavimo aktas, kuriame DETALIAI aprašote (galite pridėti ir foto), kaip atrodė butas, kokie baldai/inventorius jame buvo. Būtinai atskiru punktu įtraukite buto RAKTŲ perdavimą.

Tess, mąstai teisingai: direktorius parašo prašymą buhalterijai jo DU mokėti 1 k./mėn. Jis gi pats nevizuos savo prašymo; o akcininkams tokios smulkmenos nerūpi (t.y. jų negalima apkrauti tokiais niekais! )

Taip, galima.

Elvusia, bet neparašyta, kokiu grafiku dirbdavo - gal nepertraukiama gamyba buvo? Be to, ar tikrai moteris suprato, ką parašė? Gal d.d. parašė automatiškai...
Be to, prieštarauja moteris pati sau: rašė, kad antrą mėnesį neišmoka 3000 Lt, o dabar kalba apie 30 d.d. Per 2 mėn. yra daugiau nei 30 d.d., net ir atmetus tas 7 dienas, kuomet pradedamas delspinigių skaičiavimas.

Kalendorinėm.

Pasiskaitinėkite čia:
Zydriaus komentaras tax.lt/postp213901.html
tax.lt/postp140875.html
www.vgtu.lt/leidiniai/elektroniniai/Kokybe...
www.lat.lt/3_nutartys/senos/nutartis.aspx?id=18915

Pasiskaitinėkite šią temą - jau viskas buvo aptarta joje, nesinori antrą kartą rašyti tą patį.

Kodėl jūs norite vadovauti dviejų fizinių asmenų tarpusavio sandoriui? Jų reikalas į sutartį surašyti, kiek, už kiek ir kokiomis sąlygomis parduos/pirks. Jūs akcininkų būsite informuota apie tai, kad nuo tada ir tada bendrovėje yra du akcininkai, ir, vadovaudamasi pranešimu, įrašysite pasikeitimus atitinkamuose registruose. Beje, nepamirškite informuoti ir VĮ RC (JAR-1 ir JAR-AF).

Taip, teisingai.

O kas parašyta autorinėje sutartyje - tiek vienoje, tiek kitoje - apie sutarties nutraukimą? Kokios aplinkybės pagal jas leidžia nutraukti sutartis (įspėjus iš anksto ar be įspėjimo)? Kokios sankcijos numatytos už pirmalaikį nutraukimą be priežasčių?
Pagal jūsų pateiktą klausimų formuluotę (kai jūs iš esmės nieko konkrečiai nepateikėte apie sutartis) atsakymas būtų toks: vadovaukitės civilinio kodekso nuostatomis - tiek apie autorines sutartis, tiek apie sutartis ( nuo 6.154 str. ).

Tininga, VDI inspektorius teismų praktikos neformuoja! (nors gal ir labai norėtų... ). Yra DK, yra - ir viskas, diskusijos šiuo atveju galimos tik tarp draugų.

Skubu į šokių repeticiją, todėl atsakysiu trumpai: sutartį pasirašėte 06.09, ji įsigalios 06.10, tad nuo 06.10 ir skaičiuojate tuos 3 mėnesius.

Aš vadovaujuosi DK 26 straipsnis. Terminų skaičiavimas
1. Terminas, apibrėžtas tam tikru laikotarpiu, prasideda kitą
dieną po tos kalendorinės datos arba įvykio, kuriais apibrėžta jo
pradžia.

2. Metais, mėnesiais ar savaitėmis skaičiuojami terminai
baigiasi atitinkamą metų, mėnesio ar savaitės dieną. Jeigu
mėnesiais skaičiuojamas terminas baigiasi tokį mėnesį, kurį nėra
atitinkamos dienos, tai terminas baigiasi to mėnesio paskutinę
dieną. Jeigu tiksliai negalima nustatyti, kurį mėnesį prasidėjo
terminas, skaičiuojamas metais, arba kurią dieną prasidėjo
terminas, skaičiuojamas mėnesiais, tai termino paskutine diena
atitinkamai laikoma birželio trisdešimtoji ir mėnesio
penkioliktoji diena.
3. Į savaitėmis ar kalendorinėmis dienomis skaičiuojamą terminą
įeina ne darbo ir švenčių dienos. Jei paskutinė termino diena yra
ne darbo diena, tai termino pabaigos diena laikoma artimiausia po
jos einanti darbo diena. Dienomis skaičiuojamas terminas yra
skaičiuojamas kalendorinėmis dienomis, jeigu įstatymų nenustatyta
kitaip.

renatab, įmonės fin.atskaitomybė teismui reikalinga tik tam, kad nustatytų, ar įmonė yra nemoki - tai pagrindinė sąlyga iškelti bankroto bylą. Jūs galite lydraštyje teismui taip ir nurodyti, kad pateikiama atskaitomybė nėra tiksli, nes negrįžę dokumentai iš partnerių užsienyje ir pan. Juk jūs nesumeluosite - už ką jus traukti į teismą?

Gausite, jei padėsite bankroto administratoriui suruošti reikiamus dokumentus, t.y. rasite paskutinius algalapius apie išmokėtą DU; darbuotojų DS (kad žinotų, kas kiek gaudavo, kada priimtas/atleistas); darbo laiko apskaitos žiniaraščius (kad matytų, kas kada atostogavo, sirgo ir pan.); įsakymus dėl atostogų suteikimo ir pan. Daugiau info apie GF reikiamus dokumentus rasite čia:
www.socmin.lt/gf/
Ir dar: aš, būdama jūsų vietoje, pateikčiau teismui tuos reikalaujamus dokumentus su prierašu, kad direktoriaus nėra. akcininkas - užsienyje, o dokumentus pateikia, iš kompiuterio duomenų bazės atspausdinęs, darbuotojas X.Y. Be GF išmokų savo pinigėlių darbuotojai nematys....

Pirmadienis - sunki diena. Tad prieš miegą - šiek tiek muzikos iš kai kam "priešistorinių" laikų... Nerandu (bent dabar) tinkamesnio žodelio - kaifavau klausydamasi:
ie.youtube.com/watch?v=Y0TEa-Aa4sU&feature=related
ie.youtube.com/watch?v=aazaieIk-4M&feature=related
ie.youtube.com/watch?v=5A1KZKksGKE&feature=related
ie.youtube.com/watch?v=z9OGfBGOCpk&feature=related
ie.youtube.com/watch?v=50dywtJ7csA&feature=related
ie.youtube.com/watch?v=KXVQX6HGVy0&feature=related
ie.youtube.com/watch?v=8MSoHcxEk9s&feature=related

O čia - gera baladė apie "laukinį kapitalizmą":
ie.youtube.com/watch?v=kwwaGXcZ6Wo&feature=related

andexc, na, kaip gi taip galima?
Nurodžiau temą, kur rasite atsakymą į savo klausimą, o jūs net neperskaitėte, kas čia aptarta!!!!!!
3-me lape yra atsakymai 5 jūsų klausimą, tinginiuke!

Jūsų klausimu jau yra forume tema:
tax.lt/postp511086.html

Charakteristika aiškiai ne tam asmeniui!

Mano draugė ištekėjusi už armėno, tai kindzos sėklų parsiveža iš Armėnijos. Sako, kad tai pietų kraštų augalas, tinkantis prie visko - ir prie sūrio, ir prie mėsos. Man tai labiausiai patiko prie šašlyko!

renatab, mūsuose kaip yra? Svarbu, kad popieriukai būtų sutvarkyti, kaip reikalauja įstatymai, o jie (popieriukai) viską iškenčia!

Aš nepamiršau šios temos ir pasiieškojau teismų praktikos. Radau laaabai įdomią nutartį, ką gali VDI: pasirodo, kad vyriausiasis administracinis teismas formuoja praktiką, jog VDI neturi teisės kištis į individualius darbo ginčus! Įdomi būtų situacija, jei darbdavys (ar likvidatorius) apskųstų tokius VDI veiksmus...
(2007 m. vasario 12 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
administracinėje byloje Nr. A6-145/2007 AB„Mažeikių nafta“ v Valstybinė darbo inspekcija)

Ir "tas atskiras susitarimas yra neatskiriama šios sutarties dali", ar ne, Dezi?

DK 158 straipsnis numato darbuotojams teisę į ne ilgesnę nei 2 valandų ir ne trumpesnę nei pusės valandos pertrauką pailsėti bei pavalgyti. Ji turi būti suteikta ne vėliau kaip po keturių darbo valandų. Konkreti pertraukos trukmė pagal kodekse nurodytas ribas turėtų būti nustatyta bendrai visiems darbuotojams įmonės darbo tvarkos taisyklėse ar kolektyvinėje sutartyje arba individualiai su kiekvienu darbuotoju sudaromoje darbo sutartyje. Darbuotojas pertrauką pailsėti ir pavalgyti naudoja savo nuožiūra ir šiuo metu gali palikti darbo vietą.
Tame pačiame straipsnyje taip pat numatomos ir tam tikros išimtys. Esant šešių dienų darbo savaitei, poilsio ir švenčių dienų išvakarėse gali būti dirbama be pertraukos pailsėti ir pavaldyti, tačiau tik tuo atveju, jei darbo dienos trukmė neviršija šešių valandų. Tuose darbuose, kur dėl gamybos sąlygų negalima daryti pertraukos pailsėti ir pavalgyti, darbuotojui vis tiek turi būti suteikiama galimybė pavalgyti darbo laiku. Šiuo atveju kalbama apie išimtines darbo sąlygas kurios susidaro dėl nenutrūkstamų technologinių procesų, avarinių ar kitokių darbų, kai darbuotojai negali palikti darbo vietos ir dėl to neįmanoma nustatyti bendros pertraukos pailsėti ir pavalgyti. Tokiu atveju darbdavys, vykdydamas savo pareigas pagal DK 158 straipsnį, turi nustatyti pertrauką pailsėti ir pavalgyti pagal grafiką, t.y. ne visiems darbuotojams kartu. Jeigu ir to padaryti neįmanoma, darbdavys privalo sudaryti galimybę darbuotojams pavalgyti darbo metu.
Ar jūsų aprašyta situacija atitinka šias nuostatas (dėl nenutrūkstamų technologinių procesų ir t.t.)? Aš manau, kad ne.
Beje, už pietų pertraukas neapmokama.

Jei žiūrėti pagal DK nuostatas, tai dar­bo­vie­tės struk­tū­ri­niai per­tvar­ky­mai ga­li bū­ti teis­mo pri­pa­žįs­ta­mi svar­bia prie­žas­ti­mi nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį tuo at­ve­ju, jei­gu dėl struk­tū­ri­nių per­tvar­ky­mų dar­buo­to­jas ar­ba ke­li dar­buo­to­jai ne­be­ga­li at­lik­ti dar­bo su­tar­ti­mi pri­si­im­tų funk­ci­jų, nes to­kios funk­ci­jos ar jų da­lis dar­bo­vie­tė­je iš vi­so ne­be­at­lie­ka­mos ar­ba joms at­lik­ti už­ten­ka ma­žiau dar­buo­to­jų. Įmo­nės, įstai­gos, or­ga­ni­za­ci­jos ar ki­tos or­ga­ni­za­ci­nės struk­tū­ros struk­tū­ri­niai per­tvar­ky­mai tu­rė­tų bū­ti įfor­mi­na­mi ati­tin­ka­mo val­dy­mo or­ga­no (ku­rio kom­pe­ten­ci­jai pa­gal įsta­ty­mą, įsta­tus ar pan. pri­klau­so to­kio spren­di­mo pri­ėmi­mas) spren­di­mu. Dar­bo­vie­tės struk­tū­ri­niai per­tvar­ky­mai tu­ri bū­ti re­a­lūs, t.y. pri­va­lo­mas ne tik ati­tin­ka­mo val­dy­mo or­ga­no spren­di­mas, bet ir toks spren­di­mas tu­ri bū­ti re­a­liai vyk­do­mas. DK 138 straips­ny­je nu­ma­ty­ti pa­si­kei­ti­mai nė­ra struk­tū­ri­niai per­tvar­ky­mai.
Kiek tai taikoma valstybinėse įstaigose - sunku psręsti, nes jūs nieko nenurodėte: kas tai per įstaiga (kas steigėjas), ar yra steigėjo atitinkami sprendimai, ar jūs valstybės tarnautoja ir pan. Jei pagal DK - jums atsisakius persikelti dirbti į kitą vietovę (jei darbo sutartyje dabartinė darbovietė konkrečiai nurodyta kaip jūsų darbo vieta) iš darbo jūs būsite atleista, jums bus išmokėta išeitinė.
Per mažai informacijos tikslesniam atsakymui pateikti.

O kodėl jūs "prisirišate" prie 1 km apmokėjimo įkainio? Sutartyje tai galima apibrėžti atskiru punktu, bet ar tai yra geriausias jums variantas? Patikslink, kokios sąlygos turi būti toje sutartyje, ok?