Darbo inspekcijos puslapyje:
Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – DK), taip pat ir kituose darbo teisę reglamentuojančiuose norminiuose teisės aktuose nėra įtvirtintos darbo lauko sąlygomis sąvokos.

DK 144 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekamas lauko sąlygomis, arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu, kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos už faktiškai tokio pobūdžio dirbtą darbo laiką. Šių kompensacijų dydis negali viršyti 50 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio ir jos mokamos tuo atveju, kai darbuotojui neapmokamos komandiruotės išlaidos.

Pažymėtina, kad dėl konkretaus kompensacijos dydžio darbo sutarties šalys sulygsta abipusiu susitarimu darbo sutartyje arba kompensuojamas dydis gali būti įtvirtinamas darbovietėje galiojančioje darbo apmokėjimo sistemoje, kolektyvinėje sutartyje, darbdavio vietiniuose norminiuose teisės aktuose atsižvelgiant į kiekvieno darbuotojo (pareigybės) darbo pobūdį bei kitas reikšmingas aplinkybes, pavyzdžiui, darbo vietos ypatumus, oro sąlygas ir pan., bei mokamas tik už faktiškai lauko sąlygomis dirbtą darbo laiką. DK imperatyviai numato, kad tokių kompensacijų dydis negali viršyti 50 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio, todėl dėl didesnio kompensacijos dydžio neturėtų būti susitariama. Šalys turi teisę tartis dėl kitų priedų ar priemokų, numatytų DK 139 straipsnio 2 dalyje bei jų mokėjimo tvarkos.

Įvertinant ar darbas atliekamas lauko sąlygomis reikšmingu kriterijumi turėtų būti laikoma faktinė darbo funkcijos atlikimo vieta bei darbo vietą supanti erdvė. Tokiu atveju, jeigu darbuotojas darbo funkciją vykdytų ne patalpoje/statiniuose, o už patalpų/statinių ribų, kur darbo vietą supanti erdvė taptų atvira, toks darbas turėtų būti laikomas darbu lauko sąlygomis.

Taigi, darbdavys vertina darbuotojo atliekamo darbo pobūdį, faktines tokio pobūdžio darbo atlikimo aplinkybes bei nustatęs, kad darbuotojas vykdo darbo funkcijas lauko sąlygomis, turėtų darbuotojui mokėti DK 144 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą kompensaciją.

Atkreiptinas dėmesys, kad kompensacija turėtų būti skaičiuojama atsižvelgiant į darbo sutartyje, kolektyvinėje sutartyje arba darbdavio vietiniuose norminiuose teisės aktuose nustatytą kompensacijos dydį bei darbuotojo lauko sąlygomis faktiškai dirbtą darbo laiką.

Pažymėtina, kad konkrečių faktinių aplinkybių konstatavimas ir vertinimas deleguotas darbo ginčus nagrinėjantiems organams. Ginčai tarp darbo sutarties šalių dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo nagrinėjami DK IV dalyje „Darbo ginčai“ nustatyta tvarka. Tarp darbdavio ir darbuotojo kilus ginčui dėl darbo lauko sąlygomis kompensacijos, bet kuri iš šalių turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją su atitinkamu prašymu nagrinėti individualų darbo ginčą.

naujos - tai kokios?
yra pavyzdinė forma, o kiekviena įmonė pasidaro savo, kokių punktų jai reikia.
kalbas galite pasirinkti čia:
www.linava.lt/pavyzdines-darbo-sutarties-for...

visą kitą, ką reikia įrašyti, galima versti per googe ir surašyti.
Taip pai ir atsiskaitymo lapelį, ir darbo tvarkos taisykles, pareigines, darbų saugą ir visa kitą, su kuo reikia supažindinti kitakalbį darbuotoją

siųskit laiškus, su anketomis-balsavimo biuleteniais ir gaukit atgal su parašais.
El.paštu tai galite daryti.

kartoju N-tajį kartą šiame forume

Darbo veterano medalį

jeigu jis išeina tiesiog savo noru pagal 55 str. 1 d. - tai "atidirbimas" kaip ir visiems darbuotojams 20 kalendorinių dienų.
Teisiškai, tai ne "atidirbimas" o įspėja prieš 20 dienų, ka nori išeiti iš darbo.
Darbdavys gali visą terminą laikyti, gali paleisti iš karto ar po kelių dienų.

O jeigu jis išeina savo nour dėl priežasčių, kad pablogėjo sveikata 56 str. 1 d. 3 p. - tai jau turi būti pateikti tai įrodantys dokumentai ir tada įspėjimas prieš 5 darbo dienas

Kai teoriją susirašai pagal nusistovėjusią praktiką - viskas tada gražu, sutiampa ir nereikia nervintis

O jeigu neįsivedat varkos ir nereikalaujate, kad viskas būtų taip, kaip turi būti, tada ir nėra ko vergšlenti, skųsti galvos skausmu, erzintis ir pan.
pasakė, nuo šiandien atosotgauja, surašot ta pačia diena, paskaičiuot, pervedat ir tiek žinių.
Nesigilinant tada, ar kitus čia skraužia kažkas, ar gudrauja ir daugiau pasinaudoja ir pan.
Pasakė - surrašėt - pamiršot

tai reikia paklaust vadovo, kam tada taisykles tvirtnai, jeigu nesilaikai???
nepateikta laiku - jokių atostogų, tegul susitvarko bent prieš vieną dieną.
neateis į darbą - pravaikšta.

Ne TAU reikia ir ne SUSITAVARKYK. Čia tam išeinančiam atostogauti reikia atostogų, reikia pinigų atostoginių.

į pasakymą TAU reikia susitvarkyk, atsakymas - MAN nereikia, kam reikia, tas tegul susitvarko taip kaip turi būti

šiaip niekas čia nieko neskriaudžia - visose gyvenimo srityse būna gudresnių ir lygesinių už kitus.
Galvą skauda tada, kai nėra tvarkos
įsivedat, pasitvirtinat tvarką, kada kas kaip eina atostogų ir prieš kiek laiko rašo prašymus ir susiformina, kada išmokami atostoginiai ir viskas. Bliks laikytis tik.
O jeigu nesugeba laiku susiforminti, o pasako ryte prabūdęs, kai tingi lipt iš lovos - tai tiesiog jokių atostogų neišleistas. Ateina ir dirba, ir užsuka susiforminti bent nuo rytojaus.
Kai nusileidžiat, manot, kad jeigu gydytojas yra kažkoks neliečiamas a la dievas, tai tada ir skaudės galvą kasdien, ilgai ir nuobodžiai

nu tada reikia kontroliuoti ir planuoti atostogas jiems.
O šiaip iki 2017 ir buvo taip, kad vieni pagudrauja, kiti pavydi (dažniausiai pati buhalterija)
Jeigu pavydu, tada inicijuokite atosogų suteikimo tvarką įmonėje ir atostogų sudarymo eilę metams, pakontroliuojant, kad neišliptų iš priklausiančių atosotgų dienų per metus

tegul reialiai nors mėnesį sėdi, bet apmokama už darbo dienas atostogautas, o ne už tai kiek jis sėdėjo atosotogse pridėjus šventines ar dar ką.

tada turite kontroliuoti atostogų suteikimą, kad neprisigudrautų.
Atostogos suteikiamos šalių susitarimu, o ne vienos šalies noru

apsirašote ir pasitvirtinate darbo tvarkos taisyklėse, ar atskiru įsakymu atosotgų suteikimo tvarką.
Po kiek dienų, kaip ir kada suteikiamos atostogos darbuotojams ir jomis vadovaujatės, kad nebūtų žaidimų

kaip prisikaups??
daugiau negu priklauso per metus neprisikaups. Nu turi eiti 20 d.d. per metus, pasinaudojo 14 d.d., liko 6, kurias išnaudos kitais metais prie kitų.
Koks čia kam pavydas glai būti ir nepasitenkinimas? iš kitų darbuotojų gi neatima dienų, naudoja savo uždirbtas

nematau problemos.
pasako nuo kurios dienos iki kurios nori atostogauti - taip ir išleidžiat, kiek gaunasi darbo dienų tame laike, tiek ir suforminat.
Kur ten kiek lieka - bus panaudota kitą kartą.

ir kodėl gi?
tiesiog nekreipiam į jas dėmesio, prašokam ir skaičiuojam toliau

o kodėl kalendorinėm prašo, jeigu dabar suteikiamos darbo dienomis? darbo laikas jo kitoks nei noramus (5 d.d. 40val.?
bet pagal Jūsų datas taip - įskaitinintai 11 ir 26 diena. (išsimeta dvi velykų dienos)

Tam ir yra suminė darbo laiko apskaita, kad išlygini ir darai grafiką taip, kad nebūtų viršijimų ar nedadirbimų.
jeigu trys mėnesiai: priklauso dirbti 100 100 ir 100, tai reiškia 300 norma.
tai pirmą mėnesį gali būti 150, antrą 120, tai trečią mėnesį grafikas bus 300-150-120 = tik 30
ir taip išsilygina.
bet jeigu taip neišeina, nėr kam dirbti ir sudaro grafiką su daugiau valandų, tiek ir išdirbate, tada apmoka viršvalandžius

tai kad neakcentavo, ar kaip turi būti, ar kaip praktiškai daroma

o tame "kaip turi būti" visada pritaikoma "taip kaip praktiškai geriau"

Darbuotojo prašymu perkelta ir pridėta kitu laiku, o jeigu neprašo, atiduodam automatiškai iš karto

taip, ir tada sodrai 9-SD nutraukimas
2- SD atleidimas

tabelio formą kiekvienas nusimato, kokią daro, ir kurioje eilutėje ką žymi.
faktiškai dirbtas laikas (pirma eilutė) 8 val.
paskui iš jų: darbas švenčių dieną 8 val.
jeigu nebuvo grafike numatyta, tai dar ir viršvalažndiai 8 val.
gal yra eilutė viršvalandžiai šventinę dieną - tada bus tik šitoje žymima 8 val.

darbas šventinę dieną - jeigu jam pagal grafiką išpuolė dirbti 16 dieną.
o jeigu šiaip kažkodėl liepėte dirbti šventinę dieną, tai bus viršvalandžiai šventinę dieną

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 144 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nustatyta, jog už darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką bei už darbą švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. Už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Už viršvalandinį darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, ar viršvalandinį darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, o už viršvalandinį darbą švenčių dieną – ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.

Atšaukti negalite,
Atostogos automatiškai prasitęsia po ligos tiek dienų, kiek sutapo su liga.
Prašymą darbuotojas rašo, jeigu nori po ligos grįžti į darbą, o atostogas nepanaudotas dėl ligos pasiimti kitu laiku.
Tada tik atbus dienas, nes atostoginiai sumokėti jau.
Arba perskaičiuojate atostoginius.
Geriausia, kad iš karto po ligos atbūtų atostogas, nes paskui pasimiršta, kad jam kažkas dar priklauso

DK 130 str. 2 d. atostoginiai išmokami ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš atostogų pradžią.
Tai jeigu neišmokėjot ir susirgo, tai tieiog nebeforminat atostogų. Kai pasveiks, tada sutarsit, kada eina.
DK 129 str. 2 d. kasmetinių atostogų pradžia nukeliama atsiradus aplinkybėms.

nu taip.
10 metų išdirbo + 3 d.d.
5 metus dar išdirbo + 1 d.d.
ir taip kas 5 metai vis prisideda viena diena.
pvz.:
už metus priklausė 20 d.d., po 10 metų - 23 d.d. penkis metus bus, paskui 24 d.d. penkis metus ir t.t.

Tabelyje KT
sodrai 12-sd

pagal 57 atleidžiant irgi reikės mokėti išeitinę.
ir dar kiek popierizmo tvarkyti, terminai įspėjimo ir t.t.
Tai ar ne paprasčiau paleisti žmogų į pensiją, kai jis pats dar prašosi???
O darbdavys gal ir algos nenori mokėti, mokesčių, PVM ar dar ko - bet kas priklauso pagal įstatymą, tas priklauso

Rašyti sodrai e-mailu, gal greičiau atsakys, nei konsultantai atsilieps